- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-17
- Bylos Nr.
- e2-1046-457/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- G. Š.
- Atsakovas
- V. Š.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl išlaikymo priteisimo pilnametei dukteriai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo išlaikymą, teikiant jį periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ji mokysis bendrojo lavinimo mokykloje arba pagal formaliojo profesinio rengimo programą, arba aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne daugiau nei iki 24 metų amžiaus; priteisti jai iš atsakovo suteiktos teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad atsakovas yra jos tėvas pagal kilmę. Savo tėvystę atsakovas pripažino gera valia, kai 2007 m. jos mama inicijavo civilinę bylą dėl jos ir seserų išlaikymo bei tėvystės nustatymo. 2007 m. rugsėjo 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-20-309/2007 buvo patvirtinta jos mamos ir atsakovo taikos sutartis. Šiuo susitarimu tėvai sutarė, kad tėvas teiks jai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 litų per mėnesį iki ji sulauks pilnametystės. Deja, tėvas savo įsipareigojimo nesilaikė, todėl ji buvo išlaikoma iš valstybės teikiamos socialinės paramos. Ji pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), o šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 12 klasėje ir ją baigs 2023 m. liepos 22 d. Visus pastaruosius metus, po minėtos sutarties sudarymo, ją iš esmės išlaiko mama, tačiau mama darbo neturi, ji jau daug metų yra registruota Užimtumo tarnyboje, kaip ieškanti darbo. Šiuo metu mama nuolatinių pajamų neturi. Savaime suprantama, kad mamos teikiamos paramos nepakanka jos pragyvenimui, bendrų ir specialių poreikių patenkinimui. Kol santykiai su tėvu buvo normalūs, su tėvu bendraudavo, tačiau šiuo metu jie yra nutrūkę. Tėvas su ja praktiškai jokių ryšių ir santykių nepalaiko. Mediacijos procese buvo bandoma ieškoti bendro sutarimo, tačiau tėvas nesutiko dalyvauti mediacijos procese, todėl ji yra priversta kreiptis teisminės gynybos. Jos metiniai poreikiai studijų metu yra sekantys: maitinimuisi per mėnesį reikia apie 150-170 eurų, drabužiams ir avalynei reikia apie 100-120 eurų per mėnesį, sveikatos ir higienos prekėms – apie 30 eurų per mėnesį, mobiliojo ryšio paslaugos (telefonas, internetas) ieškovei kainuoja 30 eurų per mėnesį, mokymo priemonėms išleidžia apie 300 eurų per pusmetį, sveikatos apsaugos poreikiams išleidžia netoli 50 eurų, kas bendroje sumoje sudaro sumą, siekiančią beveik 450 eurų per mėnesį. Dalijant šią sumą pusiau (t. y. laikant, jog tėvai turi teikti išlaikymą lygiomis dalimis), atsakovo dalį sudarytų 225 eurai per mėnesį. Remiantis lygių dalių principu ji turėtų teisę reikalauti išlaikymo iš kiekvieno tėvų po analogišką sumą. Motinai kelti tokių reikalavimų neturi moralinės teisės, nes ji ir taip ją išlaiko iš savo nedidelių pajamų. Dėl to, ji mano, kad adekvatų ir proporcingą išlaikymą, kurio dydis būtų kiek didesnis nei mamos dalis, jai turėtų teikti atsakovas. Mano, kad dėl savo turtinės padėties ir pajamų dydžio atsakovas gali teikti prašomo dydžio išlaikymą, nes gauna nemažas pajamas: jis turi nuolatinį darbą ir darbines pajamas, kurių minimalus dydis yra gerokai didesnis nei nustatytas Lietuvos Respublikoje. Mano, kad išlaikymo, kuris siektų 250 eurų per mėnesį, dydis nėra atsakovui per didelis ir nepakeliamas, jis atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl to, kad ji mokosi bendrojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje, negali būti registruojama Užimtumo tarnyboje ir tokiu būdu negali ieškoti pragyvenimo šaltinio. Banko paskolos gauti negali, nes neatitinka kreditorių keliamų reikalavimų. Atsakovas yra jos tėvas, todėl privalo teikti tolygų išlaikymą. Mama jai teikia ir neatsižada teikti išlaikymo pagal savo galimybes ateityje, todėl ji neturi teisinio pagrindo ją patraukti šioje byloje bendraatsakove. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti vaikus iki 24 metų amžiaus, jei jie mokosi aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 25 dienos nutartyje (c. b. Nr. 3K-7-204/2009) konstatavo, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų – vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo pilnametystės sulaukusius vaikus, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir kurie yra ne vyresni kaip 24 metų amžiaus. Ieškovė mano, kad ji atitinka šiuos teisinės praktikos kriterijus, nes jos pažangumas yra geras, mokosi bendrojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje, jai yra būtina parama, o atsakovas turi galimybę išlaikymą teikti.
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė yra gimusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu jai yra 18 metų. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 12 klasėje, mokyklą turėtų baigti apie 2023 m. liepos 22 d. Pabaigusi gimnaziją, planuoja studijuoti Kaune ir įgyti policininkės profesiją. Šiuo metu su atsakovu nebendrauja. Kai ji buvo nepilnametė, atsakovas išlaikymo jai neteikė, tik kartais atsiųsdavo pinigų, po 20-30 eurų, išlaikymą jai teikė valstybė. Užpraeitą vasarą ji buvo Airijoje pas atsakovą, pas jį gyveno ir dirbo, tačiau atsakovui ji turėjo mokėti už būsto nuomą, jis jai teikė tik maitinimą. Praeitą vasarą dirbo Airijoje, gyveno pas brolį, su atsakovu ryšių nepalaikė. Ji žino, kad atsakovas dirba lietuvių įmonėje, užsiima statybos ir remontų darbais, jai atsakovas yra minėjęs, kad jo darbo užmokestis yra 700-800 Eur per savaitę. Atsakovas gyvena Airijoje. Jai per mėnesį yra reikalingas apie 450 Eur išlaikymas, iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą po 250 Eur per mėnesį. Jos mama yra nedirbanti, daug metų yra registruota Užimtumo tarnyboje, neturi pastovių pajamų, turi viso keturis vaikus, iš kurių visi nepilnamečiai, išskyrus ieškovę, todėl mamai yra sunku išlaikyti visus vaikus. Ji gyvena su mama socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos poreikiai yra – drabužiams, avalynei, maistui, laisvalaikiui, šiuo metu lanko mokymus, kad įgytų teisę vairuoti transporto priemones, pinigų reikia vaistams, nes vaikšto pas akių gydytojus, jai reikalingi akių lašiukai, lankosi pas odontologus, jai reikia tiesinti dantis, bet tam pinigų neturi. Mokymo priemonėms per pusmetį išleidžia apie 300 Eur. Tai yra patys minimaliausiai poreikiai, kuriuos ji gali įvardinti ir įvertinti. Jos pažangumas mokykloje yra geras.
Atsakovas V. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai, be to, atsakovas atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad teismo šaukimas jam įteiktas, tačiau neturi galimybės į jį atvykti, nes yra Airijoje, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių dokumentų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės G. Š. tėvas yra atsakovas V. Š., motina – R. R.; iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20-309/2007 matyti, kad tarp ieškovės motinos R. R. ir atsakovo buvo sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovės išlaikymui mokėti po 72,40 Eur (250 Lt) periodinių išmokų kas mėnesį iki ieškovės pilnametystės; ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete; ieškovė iki 2023 m. liepos mėn. mokysis bendrojo lavinimo mokykloje – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal bendrojo ugdymo programą; atsakovas gyvena ir dirba Airijoje.
Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat, kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis).
Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį – toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui.
Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiui vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B.v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).
Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas spręsdamas paramos priteisimo klausimą vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus). Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad dalis kriterijų teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą gali neegzistuoti ir būti nežinomi. Tokiu atveju, teismas vertina tik tokius kriterijus, kurie objektyviai yra aiškūs ir žinomi bylos nagrinėjimo metu.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio 1 dalyje) įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-50/2012).
Šioje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė yra bendrojo lavinimo mokyklos, bendrojo ugdymo programos mokinė, nors ir yra darbinga, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti bendrąjį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnių pasiekimų, įsidarbinti ir pan. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad būdama bendrojo lavinimo mokyklos, bendrojo ugdymo programos mokine, ieškovė neturi galimybių dirbti ir gauti savarankiškų pajamų, o vien motinos gaunamos pajamos, iš kurių yra išlaikomi dar trys nepilnamečiai ieškovės seserys ir brolis, nėra pakankamos ieškovės mokymuisi ir pragyvenimui. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovei yra būtina materialinė parama ir iš jos tėvo, t. y. atsakovo.
Teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus prisidėti prie ieškovei reikalingų išlaikymo lėšų. Teismas nenustatė, kad atsakovas turėtų specialius poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę prisidėti prie pilnametės, besimokančios dukros, būtinųjų poreikių tenkinimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra išvykęs į Airiją, ten dirba ir gauna nuolatines pajamas. Atsakovas Lietuvoje turto neturi, kitokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės negali paneigti atsakovo pareigos teikti paramą jos reikalingai savo dukrai. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Teismo vertinimu, atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jai teisę siekti išsilavinimo. Ieškovės prašoma paramos suma nėra didelė. Nagrinėjamu atveju pareiga teikti paramą besimokančiam pilnamečiui vaikui tenka abiem jo tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkelta dar tris nepilnamečius vaikus išlaikančiai ieškovės motinai.
Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė nurodo, kad jos poreikiams tenkinti reiktų apie 450 Eur per mėnesį. Manytina, kad nebūtina svariai įrodinėti ieškovės išlaidų maistui, mokslo prekėms, drabužiams, higienai, asmens sveikatai, komunikacinėms technologijoms. Jos nėra nurodytos neprotingai didelės. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, siekdamas užtikrinti išlaikymo priteisimo sąlygų ir šalių interesų pusiausvyrą, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl išlaikymo (paramos) dydžio pilnamečiams vaikams, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, minimalios mėnesinės algos dydį (840 Eur), sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina ieškovės prašoma 250 Eur parama periodinėmis išmokomis, kol ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne daugiau nei iki 24 metų amžiaus. Ši materialinio išlaikymo suma priteistina nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 20 d., kaip ir prašė ieškovė, iki kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir bus ne vyresnė negu 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-05669 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalbą, kurią teikė advokatas V. Falkauskas.
Iš 2023 m. kovo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos Nr. APD-2023-03880 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 210 Eur.
Šioje byloje žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė, yra 68 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šioje byloje teismas iš viso patyrė 10,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taigi, aukščiau minėtos bylinėjimosi išlaidos – 210 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 68 Eur žyminis mokestis ir 10,04 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, yra priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki ieškovė G. Š. mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne daugiau nei iki 24 metų amžiaus, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, 10,04 Eur (dešimt eurų 4 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.