Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Linai Ladukaitei, dalyvaujant pareiškėjui I. M., pareiškėjo atstovei I. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. prašymą trečiajam suinteresuotajam asmeniui Tauragės apskrities viršininko administracijai dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo atnaujinti įstatymu nustatytą terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į senelio K. P. turėtą 10,69 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad jo senelis K. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 10,69 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir visuomet apie tai žinojęs, tačiau mama O. M., mirusi 2004 06 14, nesikreipė įstatymo nustatytais terminais dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes visus reikalus tvarkęs jis, pareiškėjas, bet dėl apsirikimo ir nesusipratimo neparašęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Mano, jog esant šioms aplinkybėms, terminas pateikti prašymą ir giminystės ryšį bei nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turėtų būti atnaujintas.

Pareiškėjas bei jo atstovė prašo prašymą tenkinti prašyme nurodytais motyvais.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo prašymo netenkinti, nes pagal LR įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nustatytais prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo terminais iki 2001 12 31 buvo gyva O. M.- turto savininko K. P., kuris miręs, dukra, todėl I. M., kaip asmeniui, nurodytam LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytais terminais nebuvo pagrindų prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimui.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, atsiliepime nurodo, kad posėdyje nedalyvaus (b.l.32).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Prašymas netenkintinas.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2004-10-12 įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio straipsnio 4 dalimi numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 5 punkto 8 pastraipoje nustatyta, kad piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi <…>. Minėto LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 2.2. punkte reglamentuota, kad prašymus atkurti nuosavybės teises pateikia Lietuvos Respublikos piliečiai - asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus - jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai.

Pagal nagrinėjamų teisės normų prasmę, svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas prašymui ar dokumentams pateikti, laikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios objektyviai buvo kliūtimi realizuojant Įstatymo numatytas teises. Toks teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į tai, kad piliečiams buvo nustatytas pakankamai ilgas laikotarpis paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikytina, kad terminas prašymams paduoti gali būti atnaujintas tik esant išimtinėms objektyvaus pobūdžio aplinkybėms.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas bei jo mama O. M. žinojo nuo nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo įsigaliojimo dienos apie K. P. nuosavybės teise turtėtą žemę (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad pareiškėjas, kaip įgaliotas O. M. atstovas, bei O. M. žinojo nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir galėjo savo teises realizuoti įstatymu nustatyta tvarka. Pareiškėjo teismui nurodyta aplinkybė, kad per apsirikimą ir nesusipratimą nustatytu terminu nepateikė prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nelaikytina termino praleidimo svarbia priežastimi, nes pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą I. M. įstatymo nustatytais pagrindais neturėjo teisės pateikti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mirusio K. P. turėtą nuosavybę, kadangi buvo gyva turto savininko paveldėtoja dukra O. M., tačiau galėjo atlikti veiksmus O. M. vardu.

Pareiškėjas nurodė, kad termino praleidimo svarbia priežastimi reikėtų laikyti ir tai, kad 1990 metais pateikė prašymą dėl senelio K. P. žemės suteikimo naudojimui. Ši aplinkybė nelaikytina svarbia priežastimi, nes kaip anksčiau minėta pareiškėjas neturėjo teisės pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi buvo gyva K. P. turto paveldėtoja O. M., mirusi (duomenys neskelbtini). Be to, iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad I. M. Tauragės rajono savivaldybės 1990 05 04 potvarkiu 125p valstiečių ūkiui steigti nuosavybėn buvo perduota 24,93 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bei išduotas valstybinis žemės nuosavybės aktas (b.l. 18, Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymas, 1989 07 20 XI-3066), todėl šio žemės sklypo priklausomybės I. M. klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymu bei Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymu ( 1991 07 25 1-1607, 1997 07 02 VIII-370), o ne Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, nes I. M. neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas laiko, kad O. M. nesidomėjo tėvo K. P. turėta nuosavybe, neišreiškė valios ją susigrąžinti. Įrodymų, kad tai atlikti negalėjo dėl sveikatos būklės pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi po mamos mirties praėjus beveik keturiems metams, o nuo sužinojimo, kad nėra sutvarkęs dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui, kaip pats nurodo, - metams, nenurodydamas jokių svarbių priežasčių, kodėl į teismą nesikreipė anksčiau nurodytu laiku. Teismas laiko, kad pareiškėjas savo teisių nerealizavo be svarbių priežasčių, kadangi įstatymu buvo nustatytas ilgas laiko tarpas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko realizuoti Įstatymo numatytas teises nustatytu terminu.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes - apsirikimą ir nesusipratimą bei mamos O. M., mirusios (duomenys neskelbtini), sveikatos būklę nėra pagrindo laikyti svarbiomis priežastimis, kitų priežasčių dėl kurių praleido įstatymu nustatytą terminą prašymui ir dokumentams, įrodantiems giminystės ryšį bei nuosavybės teises, pateikti nenurodė, įrodymais nepagrindė. Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu terminas praleistas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo asmens, praleidusio terminą valios, jei terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių, kurių asmuo, praleidęs terminą, nežinojo ir negalėjo žinoti bei įtakoti. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė pakankamai ilgus terminus prašymams ir reikalingiems dokumentams pateikti, kad savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėtų realizuoti ir tie pretendentai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šia teise tam tikrą laiką nepasinaudojo. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, žeme naudojosi, lankėsi žemėtvarkos skyriuje, todėl pareiškėjas galėjo savo teises įgyvendinti įstatymu nustatytu terminu. Svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmenims sudaro objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Teismų praktikoje tokiomis kliūtimis vertinamos tos, kurios atsiranda ir tęsiasi nepriklausomai nuo asmens valios. Pareiškėjo nurodytos priežastys yra tik subjektyvaus pobūdžio, pačio pasirinkto elgesio nulemta aplinkybė.

Įvertinusi visus pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, dėl kurių praleisti terminai turėtų būti atnaujinami, todėl pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo atmestinas.

Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo I. M. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.