Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo V. Š. atsakomybėn nustatant laidavimo terminą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato. Baudžiamoji byla R. Š. atžvilgiu nutraukta. Iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad R. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

R. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Renault Megane“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) automobilio variklio užvedimo raktelis ir automobilio registracijos liudijimas Nr. Y05xxx9, pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis vartojo alkoholį (alkoholinius gėrimus) po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent, 2024 m. balandžio 30 d. apie 10:30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodamas nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Renault Megane“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė (kliudė) į kelio ženklą Nr. 846 (neįgalieji), priklausantį UAB „x komunalinis ūkis“, kieme įrengtą stacionarią kabyklą skalbiniams bei dviratį, priklausantį V. V., bei juos apgadino, padarydamas turto savininkams materialinę žalą, ir iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus pasišalino (išvažiavo); sugrįžęs į namus adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), vartojo alkoholį (alkoholinius gėrimus) po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 1,92 promilių neblaivumas.

2. Apylinkės teismas netaikydamas baudžiamojo poveikio priemonių nurodė, kad kaltinamasis neturėjo tikslo vairuoti transporto priemonę, ja faktiškai nevažiavo, o tik vietoje – stovėjimo aikštelėje, ne gatvėje, atliko kelių metrų momentinį manevrą norėdamas patraukti transporto priemonę nuo pjaunamos žolės. Tokiu būdu kaltinamasis neturėjo siekio pažeisti eismo taisykles, eismo įvykis įvyko netikėtai dėl žmogiškos klaidos sumaišius pavaras, todėl vertintinas kaip vienkartinio ir atsitiktinio pobūdžio. Tiek kaltinamasis, tiek jo šeimos narys – sūnus, yra neįgalūs, vienas kitu rūpinasi, jiems reikalinga nuolatinė gydytojo priežiūra, kaltinamasis yra garbaus pensijinio amžiaus, našlys, todėl pagal faktinę socialinę kaltininko padėtį byloje jo turima transporto priemonė laikytina būtina šeimos susisiekimo priemone, o ne prabangos daiktu, todėl baudžiamųjų poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialiosiomis teisėmis ir turto konfiskavimo – taikymas kaltinamajam šiuo atveju yra neproporcingas padarytam pažeidimui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, jos varžytų nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, t. y. pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendį. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. gynėjas prašė prokuroro skundą dėl turto konfiskavimo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nagrinėjamoje byloje R. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas jam nuosavybes teise priklausantį automobilį atsitrenkė (kliudė) į kelio ženklą Nr. 846 (neįgalieji), kieme įrengtą stacionarią kabyklą skalbiniams ir dviratį bei juos apgadino, padarydamas turto savininkams materialinę žalą, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, o po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 1,92 promilių neblaivumas. Taigi nagrinėjamu atveju R. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Apylinkės teismas, atleisdamas R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) ir turto (automobilio) konfiskavimo – taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nepaskirdamas baudžiamojo poveikio priemonių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi baudžiamojo poveikio priemonių taikymui nagrinėjamoje byloje buvo visos įstatyme įtvirtintos sąlygos.

9. BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones

10. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. Nr. 2K-7-61-511/2023). Vis tik baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumato teismui pareigos šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios bylos aplinkybių visumą.

11. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad R. Š. eismo įvykį padarė vairuodamas transporto priemonę, tačiau sunkių pasekmių dėl to nekilo – padaryta nedidelė turtinė žala dėl kelio ženklo ir dviračio sugadinimo. Apylinkės teismo konstatuota, kad R. Š. faktiškai nevažiavo, o tik vietoje – stovėjimo aikštelėje, ne gatvėje, atliko kelių metrų momentinį manevrą norėdamas patraukti transporto priemonę nuo pjaunamos žolės Teisėjų kolegija pritaria išvadai, kad aptariamas įvykis kilo labiau dėl asmens neatidumo, žmogiškosios klaidos sumaišant pavaras, o ne dėl šiurkštaus ir piktybiško Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimo, be to, nenustatyta, kad R. Š. eismo įvykio metu buvo neblaivus. Nors asmuo vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau savo atsakomybės nevengė, atvykusiems pareigūnams prisipažino vairavęs automobilį, gailisi dėl savo neatsargumu sukeltų pasekmių ir padarytos nusikalstamos veikos, sudarė susitarimus dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, R. Š. neteistas, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas vieną kartą (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros), tačiau laikomas nebaustu, yra pensininkas, našlys. Šios visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, o padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra asmens sisteminio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Š. nuoširdžiai gailisi dėl sukelto įvykio ir nusikalstamos veikos padarymo, padarė išvadas ir vertina įgytą teisę vairuoti transporto priemones bei šia teise iš esmės naudojasi laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Įvertinusi aptartą teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė pagrindo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, kad R. Š. teisė vairuoti kelių transporto priemones yra sustabdyta nuo 2024 m. gegužės 9 d., kas, teismo vertinimu, asmeniui jau turėjo pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį.

Dėl turto konfiskavimo

12. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), tačiau tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, be kita ko, turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo proporcingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-495/2020 ir kt.). Pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

13. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad automobilis „Renault Megane“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo R. Š. sukėlė eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, visiškai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Be šios transporto priemonės R. Š. nebūtų sukėlęs eismo įvykio, todėl įvykio metu vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu kaip tai numatyta BK 72 straipsnio 2 dalyje. R. Š. yra šio automobilio savininkas, automobilis nėra paslėptas ar suvartotas, taigi formalios turto konfiskavimo sąlygos yra. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad turto konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju prieštarautų proporcingumo principui. Be šioje nutartyje jau aptartų aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, svarbu ir tai, kad R. Š. yra neįgalus, rūpinasi kartu gyvenančiu neįgaliu sūnumi, tad automobilis yra reikalingas palengvinant jų kasdieninių poreikių užtikrinimą (parsivežti maisto iš parduotuvės, nuvykti į gydymo įstaigą). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio konfiskavimas ar jo vertės išieškojimas neproporcingai pasunkintų R. Š., kuris yra pensininkas, turi neįgalumą ir yra našlys, finansinę padėtį.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės, rodo mažesnį R. Š. pavojingumą bei patvirtina, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija taip pat pritaria sprendimui neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio „Renault Megane“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo arba konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, kadangi šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, nes jomis būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Dėl proceso išlaidų

15. 2024 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 166,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Š. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

16. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta pagal prokuroro skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė pats R. Š.. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad R. Š. gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva (BPK 322 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju prašoma priteisti iš išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Š. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.