Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniškai, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovė 2014 m. vasario 22 d. bei 2014 m. vasario 24 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „4finance“ atsakovei suteikė minėtoje Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovė įsipareigojo minėtoje Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas Sutartyje numatytas sumas UAB „4finance“ naudai. Tačiau atsakovė netinkamai vykdė minėtą Sutartį, todėl UAB „4finance“ pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Finansų administravimas“ 2017 m. gegužės 4 d. sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės V. R. skolą. Ieškovė 2017 m. gegužės 24 d. pranešimu dėl reikalavimo perleidimo informavo atsakovę apie reikalavimų perleidimą, bet atsakovė įsiskolinimo ieškovei nesumokėjo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje duomenų apie atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymą nėra, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 137,03 Eur skolos suma bei 13,04 Eur skolos išieškojimo išlaidos (CK 6.101 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti ir 626 Eur dydžio palūkanas, kurios skaičiuotos atsakovei praleidus mokėjimo terminą, taikant 75 procentų vartojimo kredito palūkanų normą, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. birželio 23 d. Kaip matyti, kredito sutartį UAB ,,4finance“ su atsakove sudarė 2014 m. vasario 22 d., 2014 m. vasario 24 d., ieškovė reikalavimo teisę į atsakovės skolą įgijo 2017 m. gegužės 4 d., o į teismą dėl palūkanų priteisimo ieškovė kreipėsi tik 2020 m. liepos 10 d. Šiuo atveju yra svarbu tai, kad ieškovė gana ilgai delsė nesikreipdama į teismą dėl skolos išieškojimo, nors yra skolų administravimo bendrovė, turinti patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje, todėl dėl tokio ilgo delsimo išieškoti skolą kilusios neigiamos pasekmės (pareiga mokėti palūkanas) negali būti perkeliamos vien atsakovei. Ieškovė, sudarydama paskolų portfelio pardavimo sutartį, suvokė, kad atsakovė neatsiskaitė su pradine kreditore, todėl privalėjo imtis skolos išieškojimo veiksmų nedelsiant. Ieškovės paskaičiavimu, taikant 75 procentų palūkanų normą, palūkanų suma susidaro beveik keturis kartus viršijanti pačią skolos sumą. Teismo vertinimu taip yra paneigiami prievolės šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo ir teisingumo bei sąžiningumo principai. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, kad ji dėl atsakovės nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelių nuostolių. Atsakovė yra vartotoja (sudaryta vartojimo sutartis), todėl pripažintina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, todėl jos mažintinos. Be to, skolininkė iš dalies yra įvykdžiusi prievolę, suteikta paskola – 500 Eur, prašoma priteisti 137,03 Eur skolos. Vadovaujantis CK 1.5 straipsniu ir siekiant prievolės šalių interesų pusiausvyros, ieškovės reikalaujamo dydžio palūkanos mažintinos tris kartus ir iš atsakovės priteistina 208,67 Eur palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2020 liepos 15 d. iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė laiku negrąžino suteikto kredito, todėl privalo mokėti kredito sutartyje nustatyto dydžio palūkanas iki visos kredito sumos grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 2 dalis). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinos sutartinės 75 procentų dydžio palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (137,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 17 Eur dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškiniu patenkinta 46,23 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui, t. y. iš atsakovės priteistinas 7,86 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834:

- 137,03 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 3 ct) skolą;

- 208,67 Eur (du šimtus aštuonis eurus 67 ct) palūkanas;

- 13,04 Eur (trylika eurų 4 ct) ikiteisminio išieškojimo išlaidas;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. liepos 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 75 (septyniasdešimt penkių) procentų dydžio metines sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos sumos, t. y. 137,03 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2020 m. liepos 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 7,86 Eur (septynis eurus 86 ct) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.