Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis S. B. 2021 m. kovo 28 d. apie 20.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia smurtavo prieš savo dukterėčią A. B., kuriai savo rankomis suėmė už kaklo ties raktikaulių sritimi ir papurtęs nustūmė ją ant lovos, dėl to A. B. galva atsitrenkė į centrinio šildymo sistemos šildomąjį bloką, ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. B. kaklo ir galvos srityje sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena jo sesuo J. B. su savo dukra A. B. Jų namuose yra nustatyta elgesio taisyklė, kad A. B. privalo grįžti į namus iki 18.00 val. 2021 m. kovo 28 d. jis buvo namuose, buvo išgėręs apie 4 butelius po 1 litrą talpos 6 laipsnių stiprumo alaus. Dėl išgerto alkoholio kiekio nesijautė apsvaigęs. 18 val. 15 min. jis pasigedo savo dukterėčios A., kur ji, klausė J. B., kuri nurodė, jog nežino, kur yra A. Jis paskambino A. į mobilaus ryšio telefoną, tačiau ji neatsiliepė. Apie 19 val. 15 min., jam būnant savo kambaryje, A. grįžo į namus ir nuėjo į savo kambarį, o jis nuėjęs iš paskos, priekaištavo, kad ši negrįžo laiku. A. jam atsakė, kad šis jai ne tėvas. A. motina J. B. tuo metu buvo tame pačiame kambaryje ir miegojo. A. sėdint ant lovos, jis paėmė jos mobilų telefoną ir pasakė, kad jeigu ši neatsiliepia telefonu, tai jį iš viso atims. Tuomet A. mėgino paimti iš jo telefoną. Kadangi jis buvo supykęs ir suirzęs, todėl savo dešine ranka suėmė A. ties raktikauliais ir kelis kartus ją papurtęs nustūmė ant lovos. Jis nepastebėjo, ar A. susimušė savo galvą į centrinio šildymo sistemos šildomąjį bloką, tačiau taip galėjo įvykti, nes prie jos miegamos lovos yra šildomasis blokas. Jis suprato, kad suimdamas A. B. ties raktikauliais, tuo galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Jis matė, jog tuo metu A. B. pravirko, todėl suprato, kad ši išsigando tokių jo veiksmų. A. B. nieko jam nesakė, kad jai ką nors skauda dėl pastūmimo. Savo rankomis jis nebuvo suėmęs A. už kaklo. Kai A. grįžo į namus, jai ant kaklo nebuvo jokių sužalojimų, o po šio įvykio jis matė jai ant kaklo kraujosruvas. Jo manymu, A. pati pasidarė kraujosruvas, nes norėjo jį apkaltinti. Jis suėmė dukterėčią A. norėdamas tik ją pamokyti dėl netinkamo elgesio. Jis gailisi dėl tokio savo elgesio. A. atsiprašė ir jie susitaikė (bylos lapai (toliau – b. l.) 90 – 93, 98 – 101).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo S. B. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji A. B., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog jai yra (duomenys neskelbtini) metų. 2021 m. kovo 28 d. vakare, apie 20 val. 55 min. ji grįžo iš parko į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kai ji grįžo į namus, jos dėdė S. B. buvo virtuvėje ir gėrė alų. Jis kaltino ją, jog ši pavėlavo grįžti į namus, nors dar nebuvo vėlu. S. B. kažkas nepatiko, todėl ji kalbėjo su juo griežčiau, pasakė, kad jis jai ne tėvas. Tuomet S. B. ją užsipuolė jos kambaryje, atėmė iš jos telefoną, norėjo jį sudaužyti, kad ji nepaskambintų į policiją. Tuo metu ji norėjo iškviesti policiją, nes jautė, kad dėdė S. B. gali ją užpulti. Netrukus S. B. pradėjo abiem rankomis ją smaugti, daužyti, purtyti jos galvą. S. B. buvo labai stipriai suėmęs abiem rankomis jai už kaklo. Ji jautė skausmą gerklėje, kurią jai skaudėjo dar apie 3 valandas. S. B. ją smaugė apie pusę valandos, o purtė – 15 minučių. Po to purtymo ji atsitrenkė į radiatorių, kuris yra prie jos lovos, ir jai iš galvos-pakaušio bėgo kraujas. Jai pradėjo skaudėti tą galvos vietą, kurią palietus ir pamatė, kad bėga kraujas. Kai S. B. ją purtė, ši bandė jį nustumti toliau nuo savęs, tačiau tam neturėjo jėgų. Dėl tokių S. B. veiksmų ji jautė fizinį skausmą ir verkė. S. B. matė, kad ji verkia. Tuo pat metu namuose buvo ir jos motina bei senelis. Viską matė jos motina, kuri dar bandė ją apginti. Kai ji (nukentėjusioji) prasiskėlė galvą, jos motina tą vietą patepė spiritu, kad užkrešėtų kraujas ir užklijavo pleistru. Ji (nukentėjusioji) bendrauja su netikru savo broliu, kuriam pasakė apie tai, kad dėdė S. B. ją smaugė. O jos brolis apie tai pasakė jos tėvui. Tuomet jai paskambino jos tėvas ir pamotė, o kitą dieną ji nusiuntė savo tėvui nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas jos kaklas. Vėliau tėvas paskambino jos klasės auklėtojai, kuri iškvietė socialinę darbuotoją ir policiją. Nuo smaugimo jai buvo likę žymės per visą kaklą, tai buvo mėlynės, kurios laikėsi apie pusę savaitės. Tas žymes ant jos kaklo matė ir jos motina (b. l. 65 – 66).

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena kartu su savo nepilnamete dukra A. B., tėvu ir broliu S. B. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 28 d. ji buvo namuose. Visą tą dieną namuose buvo ir jos brolis S. B., kuris vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alų. Minėtos dienos vakare ji buvo savo kambaryje, laukė savo dukros. Apie 20.00 val. ji išgirdo, kai į namus grįžo jos dukra A. B., kuri iš karto atėjo į tą patį kambarį, kuriame ji (liudytoja) gulėjo ant lovos, kadangi jos dukra miega tame pačiame kambaryje. Ji girdėjo, kaip jos dukrai, einančiai pro virtuvę į kambarį, S. B. pareiškė, kad ši per vėlai grįžo į namus ir papriekaištavo, kad A. B. neatsiliepė jam telefonu. Kiek prisimena, jos dukra pasakė S. B., kad šis jai ne tėvas ir neturi teisės jos auklėti. Ji (liudytoja) ir toliau gulėjo ant savo lovos, o A. B., atėjusi į kambarį, atsisėdo ant savo lovos. Jai iš paskos atėjo ir S. B., kuris paėmė A. B. mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo padėtas ant jos lovos buvusios pagalvės. S. B. pasakė, jog jeigu ši neatsiliepia telefonu, tai visai jį paims. Tuo metu S. B. jau buvo stipriai neblaivus, o tai suprato iš jo judesių, elgesio bei nerišlios kalbėsenos. A. B. atsistojo nuo lovos ir mėgino iš kambaryje stovinčio S. B. pasiimti savo mobilaus ryšio telefoną. Kadangi S. B. neatidavė A. B. telefono, todėl ji (liudytoja) atsistojo nuo lovos ir mėgino užstoti A. B., tačiau S. B. ją nustūmė. Tuo pat metu S. B. suėmė abiem rankomis A. B. už kaklo, kažkiek ją papurtė, laikydamas rankas ant kaklo pastūmė ją ant lovos. Ji (liudytoja) negali pasakyti, kiek tiksliai S. B. laikė rankomis suspaudęs A. B. kaklą. Po to pastūmimo jos dukra A. B. nukrito ant lovos ir galva atsitrenkė į radiatorių, kuris yra prie pat jos lovos. Tai, kad A. B. atsitrenkė į radiatorių, ji (liudytoja) suprato, nes subarškėjo tas radiatorius. S. B., nustūmęs A. B. ant lovos, išėjo iš kambario. A. B. buvo stipriai išsigandusi, ji verkė. Ji nematė, jog A. B. iš galvos bėgtų kraujas, ši jai nerodė, kad galvoje jai būtų kažkoks sumušimas, todėl nežino, ar dukra tiksliai susimušė ir galvą. Ji matė paraudimą ant A. B. kaklo. Tas paraudimas buvo panašus į smaugimo žymes, nes paraudimas buvo aplink jos kaklą. Ji (liudytoja) patepė vaistais tą paraudimą ant A. B. kaklo. Tas paraudimas matėsi apie parą laiko. Pati A. B. sakė, jog jaučia skausmą gerklėje, tą skausmą ji jautė apie dvi paras. Šiuo metu jau nėra likę jokių smaugimo žymių ant A. B. kaklo, skausmo ji nejaučia, tik sakė, kad dar labai pyksta dėl tokių S. B. veiksmų. Ji (liudytoja) negali pasakyti, kodėl nekvietė policijos tą patį vakarą, gal dėl to, kad pati buvo labai dideliame strese dėl tokio savo brolio poelgio. Anksčiau jos dukra A. B. ir S. B. pakonfliktuodavo žodžiais, tačiau jis niekada nebuvo prieš ją smurtavęs (b. l. 1 – 7, 8 – 14, 57 – 60).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis yra A. B. tėvas. 2021 m. kovo 29 d. ryte, apie 9.00-10.00 val. jam paskambino jo dukra A. B., kuri telefoninio pokalbio metu pasakė, kad prieš ją smurtavo S. B. A. B. jam paaiškino, jog ji pavėlavo grįžti į namus, o jai nustatytu laiku negrįžus į namus, S. B. ją smaugė bei pastūmė. Kai A. B. jam tai papasakojo, jis paskambino Vaiko teisių apsaugos tarnybai bei pranešė apie tai ir dukros mokyklai. A. B. buvo atsiuntusi į jo mobilaus ryšio telefoną nuotrauką, kurioje buvo užfiksuoti jai ant kaklo padaryti sužalojimai. Toje nuotraukoje jis matė, kad A. B. kaklas buvo raudonas ir tai jam pasirodė į po smaugimo likusias žymes. Jis susitiko su dukra A. B. 2021 m. kovo 30 d. ir tą dieną ant dukros kaklo dar matė paraudimą. A. B. buvo išsigandusi, ji sakė, kad jai skauda, teigė, jog nenori gyventi tuose namuose (b. l. 77 – 80).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, J. B., kuri byloje pripažinta ir nukentėjusiosios nepilnametės A. B. atstove pagal įstatymą, pareiškė, jog 2021 m. kovo 28 d. apie 20.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) jos brolis S. B., būdamas neblaivus ir jai matant, pakeltu balso tonu kambaryje reiškė pretenzijas jos dukrai A. B., kuriai jis abejomis rankomis suėmė už kaklo ir stūmė į lovą. Ji matė, kaip dukra A. B. nugriuvo ant lovos ir pradėjo verkti. Po tokių S. B. veiksmų A. B. kaklo srityje, ties raktikauliais atsirado paraudimai. Tai buvo jau ne pirmas kartas, kai jos brolis S. B., būdamas neblaivus, netinkamai elgiasi su nepilnamete jos dukra, su kuria šis kalba pakeltu tonu ir būdamas neblaivus jai priekaištauja bei auklėja. Prašė įvertinti tokius S. B. veiksmus ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji J. B. apklausa (b. l. 1 – 7, 8 – 14).

Iš Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, jog 2021 m. kovo 29 d. nuo 18 val. 40 min. iki 18 val. 56 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis butas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 20 – 25).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. kovo 29 d. 16 val. 8 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos Ž. A. pranešimas apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo pranešimą iš ugdymo įstaigos apie tai, jog 2021 m. kovo 28 d. adresu (duomenys neskelbtini) dėdė smurtavo prieš nepilnametę savo dukterėčią. Iš prie šio registruoto pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog šis pranešimas pasitvirtino (b. l. 26 – 29).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2021 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 41D(A)-364 nurodyta, jog 2021 m. kovo 29 d. 16 val. 1 min. 45 s. buvo užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2021 m. balandžio 21 d. nuo 10 val. 24 min. iki 11 val. 29 min. buvo apžiūrėtas (perklausytas) ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas pokalbio garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja Ž. A. pranešė apie galimą smurtą prieš nepilnametę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 33 – 36).

Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2021 m. gegužės 12 d. J. B. savanoriškai pateikė fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas nukentėjusiajai A. B. padarytas sužalojimas (b. l. 47 – 48, 49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 158/2021 (06) nurodyta, jog A. B. kūno paviršiuje, apžiūrint 2021 m. kovo 30 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 74).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis S. B., rankomis suėmęs už kaklo, ties raktikaulių sritimi, purtė nukentėjusiąją A. B. bei nustūmė ją ant lovos ir dėl to ši atsitrenkė galva į centrinio šildymo sistemos šildomąjį bloką, ir tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai A. B. jis sukėlė fizinį skausmą. Taigi tarp kaltinamojo S. B. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai A. B. sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis S. B., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis S. B. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 139 – 142).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis S. B. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). S. B. teisiamas antrą kartą, anksčiau paskirtą bausmę jis yra pilnai atlikęs, tačiau dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis dar tebeturėjo neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 112 – 115; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). S. B., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). S. B. yra baustas administracine tvarka bei turi dar neįvykdytą administracinę nuobaudą – nesumokėtą baudą (b. l. 116 – 119). Kaltinamasis S. B. yra nedirbantis, tačiau jis registruotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 135, 136). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) ir turintis du mažamečius vaikus (b. l. 110 – 111). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos ir priklausomybių ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 123, 126, 127, 132). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 90 – 93, 98 – 101). S. B. atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, tai yra, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas; b. l. 112 – 115).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis S. B. yra jau antrą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Atitinkamai tokia aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja tik neigiamai, kaip linkusį daryti minėto pobūdžio nusikalstamas veikas ir nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą. Taigi, įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo S. B. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo S. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo S. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Vertinant visas pirmiau jau aptartas kaltinamąjį S. B. charakterizuojančias aplinkybes, o ypač tai, kad šis turi du mažamečius vaikus ir šiuo metu ieškosi sau darbo, teismas sprendžia, jog jis dar yra vertas pasitikėjimo ir šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinamajam S. B. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių laikotarpiui.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102 – 104). Ši kardomoji priemonė S. B. panaikinama tik įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktiniai diskai su filmuota vaizdo bei garso medžiaga, kurie saugomi atskiruose vokuose prie bylos – paliekami toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskirti jam šias pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo metu sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti S. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktinius diskus su filmuota vaizdo bei garso medžiaga, saugomus atskiruose vokuose prie bylos – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Išaiškinti kaltinamajam S. B. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.