- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- e2-560-450/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00454-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- M. J., J. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelga“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelga“ bankroto administratoriaus pareiškimą atsakovams M. J. ir J. A. (J. A.), suinteresuotiems asmenims (kreditoriams) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „CRT Partner“, akcinei bendrovei Luminor Bank, akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“, uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelga“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Kelga“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas BUAB „Kelga“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir iš M. J. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad bendrovės turtas bei darbuotojai faktiškai buvo perkelti į naujai įsteigtą M. J. sutuoktinės I. J. įmonę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kelga transportas“, kuriai iš pradžių vadovavo pats M. J.. UAB „Kelga transportas“ iš esmės perėmė BUAB „Kelga“ vykdytą veiklą (vykdoma ta pati veikla, tose pačiose patalpose, tęsiant bendradarbiavimą su BUAB „Kelga“ klientais). BUAB „Kelga“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams nuo 2017 m. rudens (uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „CRT Partner“). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) nuo 2017 m. pabaigos taip pat vykdė išieškojimą iš BUAB „Kelga“. Iš BUAB „Kelga“ atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašo matyti, kad M. J. nuo 2017 m. spalio mėn. nuolat atlikdavo pavedimus sau, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėm išlaidom“ arba nieko nenurodant. Įsteigus UAB „Kelga transportas“ nuo 2017 m. lapkričio 2 d. buvo pradėtas BUAB „Kelga“ darbuotojų atleidimas ir įdarbinimas UAB „Kelga transportas“. Valstybinės įstaigos (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis, didžioji dalis BUAB „Kelga“ priklausiusio turto (21 transporto priemonė) buvo parduota UAB „Kelga transportas“, t. y. visas BUAB „Kelga“ priklausęs turtas, kuris buvo būtinas įmonei siekiant vykdyti veiklą, buvo perkeltas į naujai įsteigtą įmonę UAB „Kelga transportas“. UAB „Kelga transportas“ perėmė BUAB „Kelga“ klientus (uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Soledita“, uždarąją akcinę bendrovė (toliau – UAB) „Ekologinis biokuras“, uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Laimonas ir broliai“, akcinę bendrovę (toliau – AB) „Panevėžio stiklas“). BUAB „Kelga“ nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais lėmė ne nepasiteisinusi verslo rizika / verslo nesėkmė, tačiau nesąžiningi įmonės valdymo organo bei dalyvio veiksmai (tiek aktyvūs veiksmai, tiek neveikimas). Visos BUAB „Kelga“ akcijos M. J. 2018 m. sausio 24 d. buvo perleistos J. A., kuris nuo 2018 m. sausio 24 d. paskirtas ir BUAB „Kelga“ direktoriumi, tačiau po akcijų pardavimo įmonė jokios veiklos nevykdė, akcijos buvo perleistos siekiant išvengti atsakomybės. Bankroto administratoriui suradus J. A., jis nežinojo, kad yra BUAB „Kelga“ vadovas ir akcininkas, paaiškino, kad kažką pasirašė, tačiau nežinojo ir nesuprato, kad tai bendrovės akcijų perleidimo ir įmonės vadovo skyrimo dokumentai. Taip pat paaiškino, kad nieko nežino nei apie įmonės dokumentus, nei apie turtą, niekas jam jokių įmonės dokumentų ir jokio turto neperdavė, jam buvo pažadėtas 1 000 Eur atlygis, tačiau jo nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi BUAB „Kelga“ bankrotą pripažino tyčiniu; priteisė iš M. J. BUAB „Kelga“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas, patikrinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog įrodyta, kad BUAB „Kelga“ turtas ir veikla per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. buvo perkelta į kitą įmonę – UAB „Kelga transportas“. Šiuo laikotarpiu BUAB „Kelga“ pardavė 21 transporto priemonę UAB „Kelga tranportas“ (pagal 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 373 parduotos 7 transporto priemonės už 35 574 Eur, pagal 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 373 - 13 transporto priemonių už 24 998,60 Eur, pagal 2017 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 377 - 1 transporto priemonė už 15 000 Eur). 2017 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitose faktūrose kaip pardavėjas ir kaip pirkėjas pasirašė M. J., o 2017 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje už pardavėją BUAB „Kelga“ pasirašė M. J., o už pirkėją – UAB „Kelga transportas“ direktorė I. J..
5. Teismas taip pat nustatė, kad BUAB „Kelga“ laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 24 d. atleido 23 darbuotojus, o laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 24 d. tie patys 23 darbuotojai buvo įdarbinti UAB „Kelga transportas“, įskaitant įmonės vadovą ir akcininką M. J..
6. Teismas laikė pagrįstais pareiškėjos argumentus, jog UAB „Kelga transportas“ perėmė įmonės BUAB „Kelga“ klientus. Tai patvirtina klientų (UAB „Soledita“, UAB „Ekologinis biokuras“, UAB „Laimonas ir broliai“, AB „Panevėžio stiklas“) prašymai grąžinti per klaidą į BUAB „Kelga“ sąskaitą pervestas lėšas, nurodant, jog buvo siekiama atsiskaityti su UAB „Kelga transportas“.
7. Teismas iš UAB „Kelga“ atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašo nustatė, kad atsakovas M. J. nuo 2017 m. spalio mėn. nuolat atlikdavo pavedimus sau, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėm išlaidom“ arba mokėjimo paskirtyje nieko nenurodant.
8. Minėtu laikotarpiu BUAB „Kelga“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant UAB „CRT Partner“ 12 352,77 Eur skolą, UAB „Neste Lietuva“ 10 083,51 Eur, skolą VMI.
9. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog yra pagrindas remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, preziumuoti, jog BUAB „Kelga“ bankrotas yra tyčinis.
10. Teismas iš atsakovo M. J. priteisė bylinėjimosi išlaidas, t. y. 600 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas M. J. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškimą nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas ginčą išnagrinėjo tinkamai nepranešęs apeliantui, taip užkirsdamas jam kelią pateikti atsikirtimus bei įrodymus. Tik 2019 m. sausio 14 d. apeliantui buvo įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu su priedais, kurie buvo siusti ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Dėl procesinių dokumentų įteikimo pažeidimų byla buvo išnagrinėta apelianto neinformavus apie procesą, o apeliantas neturėjo galimybės pateikti savo atsikirtimų, kas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalis 1 punktas).
11.2. Apeliantui su sutuoktine faktiškai gyvenant skyrium ir nevedant bendro ūkio, jo sutuoktinė įsteigė UAB „Kelga transportas“, kurios veikla panaši į BUAB „Kelga“ vykdytą veiklą ir kurioje sutuoktinė tiesiogiai dalyvavo beveik 10-metį. Sutuoktinės naujai įsteigtai transporto veiklai buvo privaloma gauti licenciją krovinių vežimo vidaus maršrutais. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinė buvo vaiko priežiūros atostogose, jos prašymu apeliantas sutiko laikinai, kol ji nutrauks vaiko priežiūros atostogas, tapti UAB „Kelga transportas“ vadovu.
11.3. Transporto priemonės buvo parduotos už rinkos kainą (o ne perkeltos) ir pinigai faktiškai buvo sumokėti į BUAB „Kelga“ kasą ir banko sąskaitą. Pardavus automobilius, bendrovės turto vertė nesumažėjo, tik pasikeitė turimo turto rūšis (forma): iš materialaus turto į pinigines lėšas. Transporto priemonių likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 51 762 Eur, o apeliantas jas pardavė už 62 072,60 Eur, t. y. gavo 10 310,60 Eur pelną.
11.4. 2018 m. sausio 24 d. apeliantas pardavė J. A. visas bendrovės akcijas, pasirašant notariškai patvirtintą Vertybinių popierių (akcijų) pirkimo–pardavimo sutartį. Tą pačią dieną dokumentų perdavimo aktu apeliantas perdavė, o naujasis savininkas priėmė visus buhalterinius dokumentus, steigimo dokumentus, antspaudą ir kitus daiktus (banko generatorius, kuro kreditines korteles ir kt.).
11.5. Apelianto vadovavimo laikotarpiu bendrovė nuolat, nepertraukiamai mokėjo tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, VMI, tiek darbuotojams, kreditoriams ir tiekėjams. Mokėjimai kreditoriams buvo atliekami ir po transporto priemonių pardavimo, kas patvirtina, jog nebuvo siekiama privesti bendrovės prie bankroto, o tęsti jos veiklą. Bendrovės vadovas taip pat pervesdavo pinigines lėšas sau, kaip atskaitingam asmeniui, kuris kaip vadovas pirkdavo prekes ir mokėdavo tiekėjams kasdieniai veiklai vykdyti ir tęsti, todėl tokie mokėjimai buvo dažni.
11.6. Teismas nenustatė bendrovės nemokumo atsiradimo momento ir priežasčių, todėl nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, o bankroto administratorius neįrodė visų ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje numatytų tyčinio bankroto požymių. Nemokumo padėtis įmonėje galėjo atsirasti po akcijų perleidimo dienos, dėl J. A. vykdomo verslo. Faktą, kad įmonė buvo moki patvirtina 2016 m. įmonės balansas. Pradelstų įsipareigojimų 2017 m. įmonė nei metų pradžioje, nei vėliau neturėjo. Teismas netyrė aplinkybių ir nepasisakė, iš kur bendrovėje jos bankroto iškėlimo dienai, atsirado 2017 metais 2 016 102 Eur įsipareigojimų.
11.7. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad net ir po UAB „Kelga transportas“ įsteigimo, BUAB „Kelga“ klientai ir toliau pirko iš jos paslaugas ir už jas mokėjo. Be to, verslo srityje pasirenkant verslo partnerį, dažnai lemia asmeniniai ryšiai ir pažintys, kontaktai su bendrovės darbuotojais, atsakingais už bendrovę asmenimis, todėl normalu, kad dalis klientų, pasitikėdami apelianto sutuoktine, patys pasirinktinai pradėjo su ja dirbti.
Atsiliepimas
12. Ieškovė BUAB „Kelga“, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
12.1. Apelianto sutuoktinė buvo atleista iš BUAB „Kelga“ 2017 m. lapkričio 15 d., o jau 2017 m. lapkričio 16 d. įsidarbino UAB „Kelga transportas“. Apeliantas dirbo UAB „Kelga transportas“ ne tik įmonės įkūrimo pradžioje, bet ir teismui nutraukus santuoką; jis pagal 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. įgaliojimus buvo įgaliotas UAB „Kelga transportas“ direktorės I. J. „tvarkyti visus reikiamus dokumentus Regitroje“.
12.2. Pardavus transporto priemones taip ir liko neatsiskaityta su įmonės kreditoriais, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar piniginės lėšos buvo realiai įneštos į BUAB „Kelga“ kasą. Remiantis BUAB „Kelga“ sąskaitos išrašu, UAB „Kelga transportas“ bankiniu pavedimu sumokėjo: 2017 m. lapkričio 6 d. 2400 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansas“; 2017 m. lapkričio 14 d. 3400 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „už transportą“, t. y. 2400 Eur suma buvo gauta dar iki transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo, todėl negalėjo būti atsiskaitoma pagal šias sutartis. Nurodytina, kad 2000 Eur sumą apeliantas tą pačią dieną išsimokėjo sau. UAB „Kelga transportas” sumokėjo BUAB „Kelga“ už transporto priemones tik 3 400 Eur, iš kurių 3 000 Eur M. J. tą pačią dieną išsimokėjo sau.
12.3. Pagal 2018 m. sausio 24 d. dokumentų perdavimo aktą, buvo galimai perduotos net 400 dokumentų bylų. Tokiam kiekiui dokumentų reikalingos nemažos sandėliavimo patalpos, tačiau įmonė po akcijų pardavimo neturėjo jokių patalpų. Tikėtina, kad pateiktas dokumentų perdavimo aktas yra fiktyvus, apeliantas įmonės dokumentų realiai niekam neperdavė.
12.4. Palyginus M. J. pateiktą debitorių sąrašą su BUAB „Kelga“ banko sąskaitos išrašu matyti, kad pateikta informacija yra akivaizdžiai neteisinga, nes didelė dalis nurodytų debitorinių įsiskolinimų (4 636,46 Eur ) buvo padengta dar iki 2018 m. sausio 24 d.; BUAB „Kelga“ gautinos sumos galėjo sudaryti 33 821,03 Eur. Apelianto pateiktas kreditorių sąrašas taip pat yra neteisingas, jame nėra įtrauktas įmonės kreditorius — VMI (BUAB „Kelga“ 2017 m. lapkričio mėn. pardavus transporto priemones atsirado mokėtinas PVM, kuris nebuvo sumokėtas, todėl VMI vykdė priverstinį išieškojimą iš BUAB „Kelga“).
12.5. Pagal apelianto pateiktą kreditorių sąrašą, įmonė 2018 m. sausio 24 d. turėjo 28 514,56 Eur neapmokėtų skolų, o gautinos sumos sudarė 38 421,47 Eur; jokio kito turto, apart gautinas sumas, BUAB „Kelga“ neturėjo, t. y. įmonės įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turto vertės.
12.6. BUAB „Kelga“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams UAB „CRT Partner“, VMI nuo 2017 m. rudens. Nepaisant to, apeliantas persivesdavo pinigines lėšas sau, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėm išlaidom“ arba nieko nenurodant. Po transporto priemonių pardavimo, iš kasos buvo pasisavinta apie 60 000 Eur. Be nurodytų pinigų išėmimo iš kasos, apeliantas iš viso per 2017 m. į savo asmeninę banko sąskaitą iš BUAB „Kelga“ banko sąskaitos papildomai pervedė ir iš įmonės kortelės grynaisiais pinigais paėmė iš viso 117 820,95 Eur.
12.7. Visi BUAB „Kelga“ įsipareigojimai kreditoriams susidarė M. J. vadovavimo įmonei laikotarpiu ir jam esant akcininku, taip pat dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų, nutraukiant BUAB „Kelga“ veiklą, o jos turtą, darbuotojus ir klientus perkeliant į UAB „Kelga transportas“.
12.8. UAB „Kelga transportas“ perėmė BUAB „Kelga“ klientus, tai patvirtina faktas, kad 2018 m. pradžioje eilę mokėjimo pavedimų į BUAB „Kelga“ sąskaitą atliko buvę jos klientai, nors buvo siekiama sumokėti už UAB „Kelga transportas“ šioms įmonėms suteiktas paslaugas. Vėliau bankroto administratorius gavo šių asmenų prašymus grąžinti jiems sumokėtas pinigines lėšas. BUAB „Kelga“ neturėdama transporto priemonių ir darbuotojų, fiziškai negalėjo teikti paslaugų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Kelga“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį faktiniu ir teisiniu pagrindais, bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų
14. Pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB „Kelga“ bankrotą tyčiniu, konstatavęs, kad BUAB „Kelga“ turtą ir veiklą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. perėmė UAB „Kelga transportas“. Apeliantas M. J., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame, be kita ko, nurodo, kad skundžiama nutartis buvo priimta, esant CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam absoliučiam teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindui, kadangi jam tinkama tvarka nebuvo pranešta apie bylos procesą, todėl buvo nepagrįstai apribota jo teisė teikti atsiliepimą ir įrodymus dėl BUAB „Kelga“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
15. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
16. Pažymėtina, kad sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėjamo pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) nepranešimas byloje dalyvaujančiam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismo išnagrinėjimas bylos nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) asmens, kuriam nepranešta apie posėdį, skundo grindimas nepranešimo ir nedalyvavimo bylos nagrinėjime aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir juo remiantis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
17. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį, bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 153 straipsnis numato galimybę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį nustatytu terminu skelbiama specialiame interneto tinklalapyje.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 25 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas bankroto administratoriaus pareiškimas dėl BUAB „Kelga“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 25 d. rezoliucija pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priėmė, paskyrė nagrinėti rašytiniame teismo posėdyje 2018 m. gruodžio 18 d. 14 val. bei nustatė 30 dienų terminą atsiliepimams, papildymams ir įrodymams pagal ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalį pateikti. 2018 m. spalio 26 d. apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo paskelbta specialiame internetiniame puslapyje, nurodant, kad bankroto administratoriaus pareiškimas dėl BUAB „Kelga“ bankroto pripažinimo tyčiniu bus nagrinėjamas rašytiniame teismo posėdyje 2018 m. gruodžio 18 d. 14.00 val., į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja.
19. Atsižvelgiant į nutarties 15-17 punktuose išdėstytą teisinį reguliavimą, įvertinus nutarties 18 punkte nustatytas aplinkybes, spręstina, kad nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o į tokio proceso teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė CPK 133 straipsnio 3 dalies ir 153 straipsnio 2 dalies reikalavimus visus byloje dalyvaujančius asmenis informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje.
Dėl (ne)tinkamo procesinių dokumentų įteikimo
20. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams, tėvams, sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas tokia tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 1, 3 dalys).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto administratoriaus pareiškimą su priedais bei teismo pranešimą dėl atsiliepimų pateikimo 2018 m. spalio 26 d. pirmosios instancijos teismas išsiuntė atsakovams M. J., adresu (duomenys neskelbtini), ir J. A., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nurodant, kad atsakovai jų neatsiėmė pašte. 2018 m. lapkričio 14 d. pakartotinai išsiuntus procesinius dokumentus apeliantui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir J. A., adresu (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti, nurodant, kad siuntėjai jų neatsiėmė pašte. Pirmosios instancijos teismas apeliantui išsiuntė procesinius dokumentus jo darbovietės UAB „Kelga transportas“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte).
22. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai įteikti procesinius dokumentus atsakovams M. J. ir J. A.. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovams tinkamai ir laiku neįteikus bankroto administratoriaus pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo pažeistos jų procesinės teisės teikti atsiliepimus į pareiškimą, paaiškinimus ir įrodymus dėl pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo tyčinio įmonės bankroto aspektu, atsikirsti į bankroto administratoriaus argumentus, todėl yra pagrindas konstatuoti proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl BUAB „Kelga“ nemokumo momento nustatymo
23. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, konstatavo, kad yra pagrindas preziumuoti, jog BUAB „Kelga“ bankrotas yra tyčinis, nes apeliantas iš BUAB „Kelga“ atsiskaitomosios banko sąskaitos nuo 2017 m. spalio mėn. nuolat atlikdavo pavedimus sau, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėm išlaidom“ arba mokėjimo paskirtyje nieko nenurodant; minėtu laikotarpiu BUAB „Kelga“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant UAB „CRT Partner“ – 12 352,77 Eur skolą, UAB „Neste Lietuva“ – 10 083,51 Eur, skolą VMI.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis neturi būti aiškinamas taip, kad bet koks įmonės valdymo organo (organų) įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose numatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali patvirtinti tyčinį įmonės privedimą prie bankroto. Įmonės valdymo organo (organų) netinkamas jiems priskirtų pareigų vykdymas gali būti pripažintas tik tada, jei galima neabejotinai daryti išvadą, jog tokiais veiksmais valdymo organas (organai) sąmoningai siekė įmonės nemokumo, siekė išvengti kreditorinių reikalavimų tenkinimo, kad tokiu būdu buvo iš esmės pabloginama bendrovės finansinė padėtis ir kad tarp tokių pareigų netinkamo vykdymo bei įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, kad apeliantas iš BUAB „Kelga“ atsiskaitomosios banko sąskaitos nuo 2017 m. spalio mėn. nuolat atlikdavo pavedimus sau, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėm išlaidom“ arba mokėjimo paskirtyje nieko nenurodant, tačiau nesiaiškino, ar pervestos lėšos buvo panaudotos apelianto asmeninimas poreikiams tenkinti ar įmonės veiklai vykdyti. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu darė išvadą dėl atsakovo M. J. nevykdytų ar netinkamai vykdytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nenurodė kokiuose įstatymuose įtvirtintas ir kokias konkrečiai pareigas BUAB „Kelga“ buvęs vadovas pažeidė, savo išvados dėl pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nekonkretizavo.
25. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su apelianto pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo momento, tik konstatavo, kad 2017 m. spalio mėn. laikotarpiu BUAB „Kelga“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant UAB „CRT Partner“ – 12 352,77 Eur skolą, UAB „Neste Lietuva“ – 10 083,51 Eur, skolą VMI, t. y. teismas įvardijo konkrečius įmonės įsipareigojimus kreditoriams (išskyrus įsiskolinimą VMI), tikėtina, pradelstus nurodytu laikotarpiu, tačiau nenustatė konkretaus pradelstų įsipareigojimų dydžio. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą, įmonės nemokumas nustatomas vertinant ne visus turimus įsipareigojimus, o tik pradelstus. Taigi, pirmosios instancijos teismas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos apelianto pareigos pažeidimo sprendė faktiškai nenustatęs BUAB ,,Kelga“ nemokumo momento, todėl sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo BUAB „Kelga“ nemokumo būklės atsiradimo momento ir priežasčių, ko pasekoje pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra pagrindas preziumuoti, jog BUAB „Kelga“ bankrotas yra tyčinis, stokoja pagrįstumo.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos
26. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.
27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB ,,Kelga“ veikla buvo perkelta į kitą įmonę UAB ,,Kelga transportas“, teigdamas, jog ši išvada padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei apelianto veiksmų visumą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais.
28. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. BUAB „Kelga“ pardavė UAB „Kelga transportas“ turėtą turtą (21 transporto priemonę), taip pat tai, kad 23 darbuotojai nutraukė darbo sutartis su BUAB „Kelga“ ir sudarė darbo sutartis su UAB „Kelga transportas“ bei, kad UAB „Kelga transportas“ perėmė BUAB „Kelga“ klientus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokiu būdu BUAB „Kelga“ turtas ir veikla buvo perkelti į UAB „Kelga transportas“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą taikyti įstatyme nurodytą tyčinio bankroto prezumpciją.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir nenustatė, apsiribojo konstatavimu, kad UAB „Kelga transportas“ perėmė įmonės BUAB „Kelga“ klientus ir sprendė, kad tai patvirtina klientų (UAB „Soledita“, UAB „Ekologinis biokuras“, UAB „Laimonas ir broliai“, AB „Panevėžio stiklas“) prašymai grąžinti per klaidą į BUAB „Kega“ sąskaitą pervestas lėšas, nurodant, jog buvo siekiama atsiskaityti su UAB „Kelga transportas“. Byloje tirtos aplinkybės neleidžia vien darbuotojų perėjimo dirbti į kitą juridinį asmenį ar turto pardavimą vertinti kaip neteisėtą įmonės veiklos perkėlimą, susijusiems asmenims siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kaip tokia situacija sureguliuota ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Byloje nėra duomenų, jog BUAB „Kelga“ nutraukus vykdytą veiklą, būtų likę neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su nutraukta veikla, ar nerealizuotos reikalavimo teisės, kurias po sandorių sudarymo perėmė UAB „Kelga transportas“. Apibendrinęs tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvados pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos negali būti pripažintinos pakankamomis.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apskųstąjį procesinį sprendimą, nenustatė įmonės nemokumo atsiradimo momento, taip pat iš esmės nenustatinėjo priežastinio ryšio, neištyrė ginčui reikšmingų aplinkybių, susijusių su UAB „Kelga transportas“ (ne)perėmimu BUAB „Kelga“ nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises, kas lėmė nepakankamą teismo procesinio sprendimo motyvavimą, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl BUAB „Kelga“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
31. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).
32. Atskirajame skunde apeliantas nurodė aplinkybes ir pateikė naujus įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas, pripažindamas BUAB „Kelga“ bankrotą tyčiniu, netyrė ir nevertino. Apeliantas į bylą pateikė UAB „Kelga transportas“ mokėjimo dokumentus, dokumentų perdavimo aktą, debitorių ir kreditorių sąrašus 2018 m. sausio 24 d., 2016 m. gruodžio 31 d. BUAB „Kelga“ balansą ir kt., paaiškinimus dėl transporto priemonių perleidimo, savo darbo santykių su UAB „Kelga transportas“. Nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją – šalys, nesutikdamos su teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka.
33. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama didesne apimtimi naujais aspektais, panaikinus apskųstąją nutartį klausimas dėl BUAB „Kelga“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
34. Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelga“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.