Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko M. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-11061-797/2015 pagal ieškovės „Swedbank“, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos, kuria pradinis išieškotojas „Swedbank“, akcinė bendrovė pakeistas naujuoju išieškotoju uždarąja akcine bendrove „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010-02-23 sprendimu už akių civilinėje byloje pagal ieškovės ,,Swedbank“, akcinės bendrovės (toliau – AB) ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei „Swedbank“, AB iš atsakovo M. P. 4270,73 Eur (14745,98 Lt) skolą, 12,40 procentų metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą 1385,33 Eur (4783,26 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-12-14) iki visos kredito sumos grąžinimo, 10,25 procentų metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą 2538,42 Eur (8764,67 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-12-14) iki visos kredito sumos grąžinimo, 15 procentų metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą 216,72 Eur (748,29 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-12-14) iki visos kredito sumos grąžinimo. Taip pat priteisė ieškovei „Swedbank“, AB iš atsakovo M. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4270,73 Eur (14745,98 Lt) sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 192,32 Eur (664,04 Lt) bylinėjimosi išlaidas.2015-11-23 ieškovė ,,Swedbank“, AB kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0171/11/01467 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-321-79/2010 išieškotoją „Swedbank“, AB naujuoju išieškotoju uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Gelvora“. Prašyme nurodė, kad tarp pradinio ir naujojo išieškotojo buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, apie ją skolininkas M. P. buvo informuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-11-25 nutartimi „Swedbank“, AB prašymą tenkino – pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01467 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2‑321‑79/2010 pradinį išieškotoją „Swedbank“, AB naujuoju išieškotoju UAB „Gelvora“. Teismas nustatė, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/01467 yra vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko M. P. išieškotojui „Swedbank“, AB, 2011-11-14 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11-20-50 „Swedbank“, AB perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teises į skolininką. Teismas nurodė, kad neturi duomenų apie tai, jog reikalavimo perleidimo sutartis nuginčyta ir / ar negaliojanti, todėl pripažino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 596 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas vykdymo procese pradinį išieškotoją pakeisti naujuoju išieškotoju UAB „Gelvora“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu M. P. prašo netenkinti prašymo dėl išieškotojo pakeitimo. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas apie vykdomuosius raštus nebuvo informuotas, taip pat nežinojo kas juos vykdė, todėl norėtų, kad išieškotojas nebūtų pakeistas. Apeliantas prašo jo prašymą tenkinti ir bylą nagrinėti jam dalyvaujant.Atsiliepime į atskirąjį skundą „Swedbank“, AB prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti 2015-11-25 Šiaulių apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad nėra jokių pagrindų, leidžiančių teigti, jog „Swedbank“, AB negalėjo perleisti reikalavimo UAB „Gelvora“. Ieškovė teigia, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-321-79/2010 dėl skolos išieškojimo yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0071/10/01467, o skolininko argumentas, kad jis nieko nežinojo apie minėtą vykdomąjį raštą bei apie jo pagrindu vykdomą vykdomąją bylą, niekuo nepagrįstas ir prieštaringas, kadangi vykdant vykdomąją bylą yra atliekami priverstiniai vykdymo veiksmai, skolininkas nuolat raginamas atsiskaityti su išieškotoju bei sumokėti vykdymo išlaidas. Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog reikalavimas būtų neatsiejamai susijęs su senuoju kreditoriumi, kad Reikalavimo perleidimo teisių sutartis Nr. 11-20-50 yra nuginčyta ar panaikinta nustatyta tvarka, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.102 straipsnyje nustatyti pagrindai, draudžiantys perleisti reikalavimą, kad reikalavimas buvo perleistas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (LR CK 6.101, 6.103 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vykdymo procese pakeitė išieškotoją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas išieškotojas, pagrįstumo ir teisėtumo.Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010-02-23 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-321-79/2010 pagal ieškovės ,,Swedbank“, AB ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo, ieškinį patenkino visiškai, o 2011-11-14 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11-20-50 ieškovė „Swedbank“, AB perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teises į skolininką M. P. (išrašas iš 2011-11-14 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 11-20-50 priedo Nr. 1).Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja LR CPK 596 straipsnis. Pagal LR CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagrindas pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, kad kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą.Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja LR CK 6.101 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. LR CK 6.102 straipsnio 1–3 dalyse nurodomi atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą – draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas; draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas, draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju reikalavimas buvo perleistas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad šis reikalavimas būtų susijęs su kreditoriaus asmeniu, kad tai prieštarautų įstatymams ar kad reikalavimo teisės perleidimas pažeidė skolininko teises ir labiau suvaržė jo prievoles. Byloje taip pat nenustatyta ir LR CK 6.102 straipsnyje numatytų pagrindų, draudžiančių reikalavimo perleidimą. Nors apeliantas nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą jis nebuvo informuotas, vadovaujantis LR CK 6.101 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nereikalingas, todėl nepranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą neturi įtakos reikalavimo perleidimo teisėtumui ir galiojimui. Apeliantas nepateikia jokių argumentų, patvirtinančių, kad konkrečiu atveju reikalavimo perleidimas jo atžvilgiu nebuvo galimas nesant jo sutikimo. Atskirasis skundas nėra grindžiamas nei vienu aukščiau nurodytu įstatyminiu pagrindu, reglamentuojančiu reikalavimo perleidimo draudimą. Atsižvelgus į tai spręstina, kad atskiruoju skundu neįrodyta, jog reikalavimo perleidimas ir išieškotojo pakeitimas nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažintas pažeidžiančiu apelianto teises bei teisėtus interesus.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį dėl išieškotojo pakeitimo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.