Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1543-460/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-04-30Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
2A-1543-460/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13891-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
Ieškovas
E. L.
Atsakovas
J. G.
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1543-460/2012

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-13891-2011-7)

Procesinio sprendimo kategorija 42.9;63.3; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. lapkričio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4610-512/2012 pagal ieškovo E. L. (E. L.) ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo bei ieškovo (apelianto) E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. galutinio sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2011-10-14 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 18 880 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą 283,20 Lt žyminį mokestį, 3,50 Lt komisinį banko mokestį už žyminio mokesčio įmoką, bei 500 Lt ieškinio parengimo išlaidų ieškovui E. L.. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė 2007-03-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VS/14/943 su AB „Citadele“ banku (tuo metu AB „Parex“ banku), kurios pagrindu į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos kredito sutarties specialiojoje dalyje numatytos kredito lėšos – 20 000 Lt. Šios lėšos buvo reikalingos atsakovei vartojimo reikmėms, tačiau atsakovė viena pati negalėjo gauti tokio dydžio kredito, todėl paprašė ieškovo tapti bendraskoliu. Atsakovė žadėjo vartojimo kreditą bankui padengti pati, todėl jis sutiko tapti bendraskoliu, o jo sutuoktinė R. L. tapo laiduotoja. Kelias įmokas bankui atsakovė sumokėjo pati, tačiau vėliau įmokų ji nemokėjo, todėl, siekdamas išvengti priverstinio skolos išieškojimo iš jo, jis sumokėjo bankui visą atsakovės skolą, palūkanas ir priskaičiuotus delspinigius, nors pats kredito lėšomis nebuvo pasinaudojęs. Į atsakovės sąskaitą jis pervedė 18 800 Lt, tačiau kaip paaiškėjo iš banko pateiktos pažymos, tik dalis jų, t. y. 17 664,75 buvo nurašyti mokėjimams pagal vartojimo kredito sutartį, o kitą dalį pinigų, t. y. 1 215,25 Lt atsakovė pasisavino savo reikmėms.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-19 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo E. L. ieškinį patenkino visiškai.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu ir preliminariu teismo sprendimu nesutinka, prašė panaikinti 2011-10-19 preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad neginčija tos aplinkybės, kad 2007-03-30 ieškovas E. L. ir atsakovė J. G. su AB „Citadele“ banku (tuo metu AB „Parex“ banku) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VS/14/943, pagal kurią bankas suteikė kredito gavėjams ieškovui E. L. ir atsakovei J. G. 20 000 Lt kreditą automobiliui pirkti. Tačiau atsakovė nesutinka su tuo, jog šios lėšos neva buvo reikalingos atsakovei, o viena atsakovė tokio dydžio kredito iš banko negalėjo gauti, todėl paprašė ieškovo tapti bendraskoliu. Priešingai nei aiškina ieškovas, šios lėšos buvo reikalingos ieškovo įmonei UAB „Būsto linija“ (ieškovas buvo šios įmonės akcininku) ir ne atsakovė prašė ieškovo tapti bendraskoliu, o ieškovas to prašė atsakovės, nes tuo metu vienas ieškovas negalėjo gauti kredito, kadangi turėjo finansinių įsipareigojimų AB „Swedbank“ pagal kredito sutartis asmeninio būsto pirkimui. Aplinkybę, kad iš AB „Citadelė“ banko gauti pinigai buvo panaudoti ne atsakovės asmeniniams poreikiams patvirtina tai, kad tą pačią dieną, kai buvo sudaryta kredito sutartis (2007-03-30), visi pinigai, gauti pagal kredito sutartį iš AB „Citadele“ banko 20 000 Lt ir asmeniniai atsakovės pinigai 5 500 Lt, viso 25 500 Lt, buvo pervesti iš atsakovės sąskaitos tame pačiame banke į ieškovo įmonės UAB „Būsto linija“ sąskaitą AB DNB banke. Pinigai buvo panaudoti kaip pradinis įnašas pirkti automobilį lizingo būdu. Pagal lizingo sutartį su AB DnB NORD lizingas UAB „Būsto linija“ įsigijo automobili „(duomenys neskelbtini)“ Long, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė J. G. iš AB „Citadele“ banko gautus pinigus pervedė į UAB „Būsto linija“ banko sąskaitą tarp J. G. ir UAB „Būsto linija“ sudarytos sutarties Nr. 2007/03-(duomenys neskelbtini) pagrindu. Klaipėdos apygardos teismo 2008-09-24 nutartimi UAB „Būsto linija“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje buvo patvirtintas J. G. 25 500 Lt kreditinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismas 2010-12-14 priėmė sprendimą dėl UAB „Būsto linija“ pabaigos iš kurio matyti, jog su J. G. dėl 25 500 Lt nebuvo atsiskaityta.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė 2011-10-19 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog jokiais įrodymais nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad 2007-03-30 vartojimo sutarties Nr. VS/14/943 pagrindu gautą 20 000 Lt kreditą bei asmenines lėšas 5 500 Lt atsakovė pervedė į neva tai ieškovo įmonės UAB „Būsto linija“ sąskaitą, sutarties Nr. 2007/03-(duomenys neskelbtini) pagrindu. Be, to, nėra įrodymų, jog UAB „Būsto linija“ buvo ieškovo įmonė, nepateikta sutartis, kurios pagrindu lėšos minėtai įmonei buvo pervestos. Iš 2007-03-23 preliminariosios sutarties Nr. APR7-0268 preambulės tampa akivaizdu, jog jokio automobilio ieškovas nepirko, nei jokių susitarimų dėl jo pirkimų nepasirašė. O atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji bendrai su ieškovu gautas kredito lėšas pervedė į UAB „Būsto linija“ sąskaitą, t. y. savo nuožiūra, nesant ieškovo sutikimo, nesuteikia atsakovei pagrindo teigti, kad ieškovas ieškinyje melagingai nurodo, jog kredito lėšos buvo reikalingos atsakovei, kurias ji panaudojo savo poreikiams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-30 sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-19 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4610-512-2012 ir priėmė galutinį sprendimą – ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo E. L. 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės J. G. naudai. Nurodė, jog 2007-03-30 pasirašytos vartojimo kredito sutarties Nr. VS/14/943 pagrindu gauti 20 000 Lt buvo panaudoti ne atsakovės J. G., o ieškovo E. L. ir jo buvusios sutuoktinės R. L. poreikiams tenkinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-30 galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog: 1) kur, kada, kokiu tikslu atsakovė pervedė lėšas, nėra svarbu, nes laikytinas įrodytu faktas, jog nei apelianto prašymo, nei sutikimo pervesti paskolintas lėšas UAB „Būsto linija“ ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nėra ir nebuvo, todėl atsakovė yra atsakinga už panaudotų lėšų grąžinimą bankui; 2) faktas yra ir tai, jog byloje nėra atsakovės teiginį – esą ji paskolino lėšas įmonei UAB „Būsto linija“ patvirtinančių įrodymų; 3) atsakovės teiginys, jog paskolinės lėšos buvo panaudotos automobilio (duomenys neskelbtini) long įsigijimo pradiniam įnašui sumokėti, nepatvirtintas jokiais įrodymais byloje; 4) liudytojos R. L. parodymai yra įvertinti neobjektyviai ir vienpusiškai; teismas nekreipė jokio dėmesio į apelianto tvirtinimą, kad jokiu būdu nebūtų sutikęs imti iš banko kredito automobiliui įsigyti, nes, pirma, šeima jau turėjo 2 automobilius, antra, jei būtų buvęs reikalingas kreditas, jis pats būtų galėjęs jį pasiimti iš banko; 5) tarpusavio santykiai, kai sutuoktinė yra nesąžininga, nesako tiesos sutuoktiniui, neatsakingai naudoja šeimos pinigus, negali būti vertinami kaip lojalūs, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba, todėl nesudarantys apeliantui galimybės žinoti ir bendrovės UAB „Būsto linija“ veikloje priimamų sprendimų; 6) apeliantas ir atsakovė įgiję prievolę kreditorei AB „Citadele“ bankui (tuo metu AB „Parex“ bankas) ją privalėjo vykdyti; pinigus panaudojo atsakovė – faktas byloje nustatytas rašytiniu įrodymu – mokėjimo nurodymu Nr. 519886, kur ir kaip ji juos panaudojo, reikšmės prievolei banko atžvilgiu įvykdyti neturi; neturi jokios reikšmės ir faktas, kad atsakovės atlikto paskolintų pinigų pervedimo bendrovei metu apeliantas buvo įmonės akcininkas, nes pagal UAB „Būsto linija“ įstatų 8.5 punktą akcininkui (-ams) nesuteikta teisė nei sudarinėti sandorius bendrovės vardu, nei kitaip, nei nurodyta įstatuose ir Akcinių bendrovių įstatyme, dalyvauti bendrovės valdyme; 7) apelianto nuomone, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog apeliantas nežinojo, negalėjo žinoti ir netgi neturėjo pareigos žinoti apie ketinamą pirkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ Long, kuriam įsigyti dėl atsakovės nutylėto ir apeliantui neatskleisto fakto, kam iš tikrųjų reikalingi pinigai, buvo įtrauktas į paskolinius santykius su AB „Citadele“ banku (tuo metu AB „Parex“ bankas), nors šias aplinkybes žinojęs iki pasirašydamas vartojimo kredito sutartį jokiu būdu minėtos kredito sutarties nebūtų sudaręs.

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-30 galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pats ieškovas pripažino, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“ Long UAB ..Būsto linija" buvo įsigijusi. Vartojimo kredito pinigai buvo panaudoti ne atsakovės interesais, o išimtinai ieškovo ir jo sutuoktinės įmonės poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2007-03-30 šalys pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. VS/14/943 su AB „Citadele“ banku (tuo metu AB „Parex“ banku) (t. 1, b. l. 7–13), kurios pagrindu į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT62729000051710092 buvo pervesta 20 000 Lt. Kredito gavėjų prievolė pagal sutartį buvo užtikrinta 2007-03-30 laidavimo sutartimi Nr. LS/14/943, pasirašyta su R. L. (t. 1, b. l. 14–16). Atsakovė neginčija, kad 2007-03-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VS/14/943, pagal kurią į jos atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta 20 000 Lt (t. 1, b. l. 28), tačiau, ji paaiškino, kad pinigus tą pačią dieną ji pervedė įmonei UAB „Būsto linija“, tą patvirtina pateiktas 2007-03-30 mokėjimo nurodymas Nr. 519886. Kaip matyti iš UAB „Būsto linija“ steigimo sutarties, 2007-01-19 UAB „Būsto linija“ akcininkų susirinkimo protokolo (t. 1, b. l. 69), E. L. ir R. L. buvo įmonės akcininkai: E. L. priklausė 51 vnt. paprastųjų akcijų, o R. L. priklausė 49 vnt. paprastųjų akcijų. Bendrovės direktore nuo 2007-01-20 paskirta R. L., kuri yra buvusi E. L. sutuoktinė (t. 1, b. l. 69).

Apeliantas skunde nurodo, jog „pinigų skolinimosi iniciatorė buvo atsakovė, nes apeliantui, o tuo labiau UAB „Būsto linija“, kuriai neva tai atsakovė paskolino vartojimo kredito pagrindu gautą pinigų sumą, paskolintų lėšų nereikėjo“, tačiau šį teiginį patvirtinančių duomenų, išskyrus ieškovo paaiškinimą, byloje nėra. CPK 178 straipsnyje yra nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, iš bylos duomenų akivaizdu, kad apeliantas nepagrindė teiginio, jog pinigų skolinimosi iniciatorė buvo atsakovė, priešingai, šis teiginys buvo paneigtas tiek atsakovės J. G., tiek ir liudytojos R. L. parodymais, kuri paaiškino, jog šie pinigai buvo reikalingi UAB „Būsto linija“, kurios savininkai tuo metu buvo sutuoktiniai E. L. ir R. L., automobilio pirkimui ir skolinimosi iniciatoriai buvo būtent ieškovas E. L. ir jo sutuoktinė R. L.. Dar pažymėtina tai, kad atsakovė J. G. neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilis jai nebuvo reikalingas (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Apeliantas neigia, jog žinojo apie ketinimą įsigyti automobilį, tačiau tai, kad ieškovas žinojo apie ketinimą pirkti automobilį patvirtina ne tik atsakovės J. G. ir liudytojos R. L. parodymai, o ir byloje esantis AB „Citadele" (buvęs AB „Parex“ bankas) banko raštas kuriame nurodyta, kad J. G. ir E. L. 20 000 Lt vartojimo kreditas buvo suteiktas būtent automobilio pirkimui. Be to, pats apeliantas pripažino, jog automobilį „(duomenys neskelbtini)“ Long UAB „Būsto linija“ buvo įsigijusi. Be to, 2007-03-30 vartojimo kredito sutartyje Nr. VS/14/943 su AB „Parex“ banku, kuri yra pasitašyta ir paties apelianto, yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta kredito paskirtis – automobiliui pirkti (t. 1, b. l. 8).

Byloje yra duomenys apie tai, kad kredito gavimo metu (2007-03-30) ieškovas ir jo buvusi sutuoktinė buvo UAB „Būsto linija“ akcininkai: E. L. priklausė 51 procentas, o R. L. 49 procentai įmonės akcijų, o banko sąskaitos išrašas įrodo, jog gauti vartojimo kredito pinigai tą pačią dieną buvo pervesti į UAB „Būsto linija“ sąskaitą, iš to darytina išvada, kad vartojimo kredito pinigai buvo panaudoti ne atsakovės interesais, o išimtinai ieškovo ir jo sutuoktinės įmonės poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008-09-24 nutartimi UAB „Būsto linija“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje buvo patvirtintas J. G. 25 500 Lt kreditinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Būsto linija“ pabaigos iš kurio matyti, jog su J. G. 25 500 Lt skola nebuvo grąžinta.

Be to, ieškovas teigia, kad UAB „Būsto linija“ neketino pirkti automobilio ir pinigų automobilio įsigijimui įmonei nereikėjo, byloje nėra sutarties, kurios pagrindu atsakovė pervedė pinigus įmonei UAB „Būsto linija“. Šį apelianto argumentą teisėjų kolegija vertina kritiškai. Byloje yra pateikta 2007-03-30 sutartis Nr. 2007/03-(duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 171–178), sudaryta tarp UAB DnB NORD lizingas ir UAB „Būsto linija“, atstovaujamos direktorės R. L. dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ Long pirkimo už 158 500 Lt. Pabrėžtina, jog minėtos sutarties pagrindu atsakovė ir pervedė įmonei UAB „Būsto linija“ 25 500 Lt (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat visiškai nepagristi. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, kad ,,atsakovė ir jos sesuo liudytoja R. L., dirbdamos kartu UAB „Būsto linija“, tikėtina, sugalvojo planą, kaip įtraukti apeliantą vartojimo kredito bendraskoliu į paskolinius santykius. Pažymėtina, kad ieškovas E. L. ir jo buvusi sutuoktinė R. L. susituokė 2006 m. liepos 15 d., 2009 m. liepos 11 d. jiems gimė dukra L. L., iš to galima spręsti, kad kredito gavimo metu, t. y. 2007 m. kovo 30 d., jų santykiai buvo geri, todėl ieškovo teiginys, kad dar kredito gavimo metu ieškovo sutuoktinė su seserimi sugalvojo planą kaip apgauti sutuoktinį, yra neįtikinamas ir visiškai nepagrįstas. Tą patvirtina ir tai, jog E. L. ir R. L. santuoka nutraukta 2011 m. vasario 21 d., ieškovas E. L. kreditą bankui grąžino 2009 m. lapkričio 16 d., o ieškinį šioje byloje ieškovas pateikė tik 2011 m. spalio 14 d., t. y. po santuokos nutraukimo su buvusia sutuoktine R. L. praėjus dviem metams nuo kredito grąžinimo (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Apeliantas nurodo, jog jo buvusi sutuoktinė R. L. turi priklausomybę nuo azartinių žaidimų, esą dėl šios priklausomybės turėjo skolų, buvo nesąžininga, nuo apelianto slėpė tiesą, buvo susimokiusi su atsakove apgauti apeliantą (t. 2, b. l. 39–48). Visų pirma, šią versiją apeliantas iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismui priėmus jam nepalankų sprendimą, nors R. L. nesąžiningumą, skolas apeliantas galėjo įrodinėti pirmosios instancijos teisme. Antra, apeliantas objektyviai nesieja galimo R. L. pinigų panaudojimo azartiniams lošimams su atsakovės poreikiais – jei R. L. – apelianto sutuoktinė turėdama prieigą prie pinigų, juos nuslėpdama panaudojo savo reikmėms, tai ieškinys ir turi būti reiškiamas apelianto buvusiai sutuoktinei R. L., o ne atsakovei, juk pastaroji pervedusi visą gautą paskolą į UAB „Būsto linija“ sąskaitą jų nekontroliavo, todėl ir negalėjo išleisti savo poreikiams. Trečia, banko kreditas buvo paimtas 2007 m. kovo 30 d., grąžintas 2009 m. lapkričio 16 d., o iš pateiktų duomenų matyti, kad R. L. pradėjo lankytis lošimų organizavimo vietose (kazino) tik nuo 2010 m. kovo 12 d., t. y. teigti, kad R. L. turėjo priklausomybę nuo azartinių lošimų kredito gavimo metu – 2007-03-30, nėra jokio pagrindo (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2007-03-30 pasirašytos vartojimo kredito sutarties Nr. VS/14/943 pagrindu gauti 20 000 Lt buvo panaudoti ne atsakovės J. G., o ieškovo E. L. ir jo buvusios sutuoktinės R. L. poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog šioje byloje atsakovės atžvilgiu nėra svarbu, ar apeliantas žinojo apie automobilio pirkimą įmonei, ar ne, tas turi įtakos tik buvusiems įmonės UAB „Būsto linija“ akcininkų tarpusavio santykiams, t. y. apeliantui ir jo buvusiai sutuoktinei – įmonės direktorei.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusBronius Valius