- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-2117-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01696-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- V. G. Š.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. atstovo advokato Gintaro Černiausko atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4525-451/2012, kuria tenkintas atsakovo V. G. Š. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. G. Š. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo atsakovas, siekiant užtikrinti priešieškinio dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo reikalavimo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre apie draudimą A. J. perleisti žemės sklypą 0,7510 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąjį namą lA2p, viralinę 2I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pirtį 5I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) . Prienų raj.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre apie draudimą A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti žemės sklypą 0,7510 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąjį namą lA2p, viralinę 2I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pirtį 5I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) Prienų raj. Nurodė, kad priešieškinis yra turtinio pobūdžio, vadovaujantis protingumo, šalių lygybės principais bei išlaikant pusiausvyrą tarp šalių, laikė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį nebeįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės A. J. atstovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad patikslintame priešieškinyje nenurodyta jokių ieškovės A. J. veiksmų ar faktinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Teismas, tenkinęs atsakovo V. G. Š. prašymą ir pritaikęs jo prašytas laikinąsias apsaugos priemones nesant įrodytai teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, pažeidė LR CPK 144 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Taip pat teismo nutarties neteisėtumą sąlygoja ir tai, jog teismas preliminariai nevertino atsakovo reikalavimų, susijusių su turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) Prienų rajone, pagrįstumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo atstovas prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas su ieškove A. J. susituokė 2005 m. balandžio 13 d., tačiau su ieškove pradėjo bendrai gyventi nuo 2002 m. balandžio 19 d., iki santuokos sudarymo 2005 m. vasario 6 d. gimė duktė U. Š.. Ginčo turtą iš esmės atsakovas pagerino iš savo asmeninių lėšų, kurias gavo pardavęs butą (duomenys neskelbtini) , Kaune už 260 000 Lt ir butą (duomenys neskelbtini) , Palangoje už 98 000 Lt., todėl nesutinka su ieškovės teiginiu, kad šis turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir jis neturi būti dalijamas. Mano, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės teisių naudotis žemės sklypu ir pastatais nevaržo, todėl jos noras panaikinti laikinąsias apsaugos priemones rodo, kad ieškovė gali perleisti ginčijamą turtą tretiesiems asmenims ir patenkinus atsakovo priešieškinį, nebus galimą įvykdyti teismo sprendimo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiojo asmens AB DNB banko atstovas prašo atskirojo skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (LR CPK 144 straipsnis), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK145 straipsnis) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų interesai bei vieno iš sutuoktinio interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių. Teismo priimtas atsakovo pateiktas priešieškinis dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių. Priimto priešieškinio suma – 292 540 Lt, t.y. turtinis ginčas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pareiškus turtinio pobūdžio reikalavimą, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus, turėjo teisinį pagrindą taikyti laikinąsiass apsaugos priemones dėl ginčo objekto. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo ieškovei priklausančiam nekilnojamajam turtui (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors specialiojoje teisės normoje nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti turtą, kol bus išspręstas jos priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Pažymėtina, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo, yra mažiau varžanti ieškovės teises, nei specialiojoje teisės normoje nurodyta - turto areštas.
Ieškovės atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė preliminariai neįvertinęs priešieškinio pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Apeliacinio teismo nuomone, susipažinus su priešieškinio argumentais negalima teigti, kad priešieškinis yra akivaizdžiai nepagrįstas, ir sudaro preliminarų pagrindą manyti, jog pasivirtinus priešieškinyje nurodytiems argumentams yra tikimybė, kad priešieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nenurodyta aplinkybė, kad teismas nutarties priėmimo metu vertino priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas apskritai netikrino, ar atsakovas nepareiškė akivaizdžiai nepagrįsto materialinio teisinio reikalavimo. Klausimas dėl priešieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.