Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-398-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
AN2-398-935/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02252-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-398-935/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02252-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal apelianto A. Č. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo A. Č. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį 10 Eur dydžio bauda;

- pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį 1100 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir A. Č. paskirta galutinė 1100 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. A. Č. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 24 d., apie 00.45 val., Ulonų g., Vilniuje, ties Ulonų g. – S. Žukausko g. sankryža vairuodamas automobilį Škoda Superb, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį sugadino, važiuodamas toliau S. Žukausko g., ties pastatu Nr. 25, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo, atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį Honda CR-V, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio trenkėsi į stovintį automobilį Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini) ir juos sugadino, tęsdamas judėjimą S. Žukausko g. 43 požeminiame garaže nepaliko tarpo iš šonų, kliudė pastato sieną, iš eismo įvykių vietų pasitraukė pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus, įvykių metu buvo sugadinti automobiliai Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) Honda CR-V, v. n. (duomenys neskelbtini) Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini) Škoda Superb, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryta žala viršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde A. Č. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarimą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba kiek įmanoma sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

3. A. Č. teigia, kad už AK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neprivalu skirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi darytina išvada, jog ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo, kuomet be administracinio poveikio priemonės neįmanoma pasiekti administracinių nuobaudų tikslų. Apeliantas mano, jog jam paskyrus 1100 Eur baudą, taip pat atlyginus visą padarytą žalą, administracinės nuobaudos tikslas ir paskirtis bus įgyvendinti, nes jaunam žmogui, kuris nors ir dirba, tačiau dar finansiškai išlaiko savo neįgalius tėvus, užsiima visuomenine bei socialine veikla, tokio dydžio finansinė našta pati savaime yra tinkama ir griežta nubaudimo bei prevencinė priemonė, kuri atgrasys nuo bet kokių administracinių nusižengimų darymo ateityje.

4. Apeliaciniame skunde aiškinama, jog pirmojo eismo įvykio metu A. Č. buvo tiesiog praradęs budrumą, prieš jį važiavusiam automobiliui staiga stabtelėjus įvyko techninis eismo įvykis, po kurio jam kilo panikos priepuolis (ataka). Skunde yra apibūdinamos panikos priepuolių kylimo priežastys, asmens pojūčiai ištikus panikos priepuoliui. Pažymima, jog byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, kad A. Č. patiria panikos priepuolius, jam yra taikomas gydymas, kuriuo veikiami ne tik simptomai, bet ir priežastys, dėl kurių mažėja panikos priepuolių tikimybė.

5. Apeliantas tvirtina, jog 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė ne sąmoningais tyčiniais veiksmais, siekdamas sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykių vietų ir nuslėpti kokias nors aplinkybes, todėl, įvertinus paskirtos baudos dydį, jam skirti administracinio poveikio priemonę nėra tikslinga, tuo labiau, kad ji griauna apelianto darbinį gyvenimą, vykdomą visuomeninę bei socialinę veiklą, įprastą gyvenimą.

6. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neskyrus administracinio poveikio priemonės būtų suteikiamas itin didelis prioritetas vien teigiamai A. Č. charakterizuojantiems duomenims, tačiau neužtikrinamas visuomenės interesas. Šiuo atveju turi būti atsižvelgta ne tik į ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet ir į tai, jog apeliantas yra vienintelis galintis padėti savo tėvams, kuriems yra nustatytas tik 50 procentų darbingumas, jiems reikalinga nuolatinė finansinė bei kitokia pagalba, asmuo, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas reiškia dalinį darbo ir pragyvenimo šaltinio praradimą, dalinį plėtojamos visuomeninės ir socialinės veiklos praradimą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. Č. skundas netenkinamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, patikrinus skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarimą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo jo keisti ar naikinti.

9. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį atsako vairuotojas, kuris pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai reiškia, jog asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu ir iš įvykio vietos pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog A. Č. neginčija objektyvių įvykio aplinkybių, t. y. to, kad jis vairuojamu automobiliu sugadino svetimą turtą ir iš eismo įvykių vietos pasišalino, tačiau apeliantas tikina, jog jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykių vietos, tuo metu jį buvo ištikęs panikos priepuolis ir jis paprasčiausiai nesuvokė savo veiksmų esmės. Taigi teigitna, jog A. Č. ginčija savo kaltę padarius administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

10. Iš tikrųjų administracinio nusižengimo byloje yra užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, jog A. Č. yra diagnozuotas bipolinis sutrikimas (b. l. 51, 93). Vis tik pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja I. B. paaiškino, jog A. Č. yra nustatyta lengvesnė bipolinio sutrikimo forma, ji pasireiškia miego sutrikimais, nerimu, nuotaikos šuoliais, svarstyti klausimo, ar A. Č. susidariusioje situacijoje negalėjo suvokti savo veiksmų esmės arba jų valdyti, nėra pagrindo (b. l. 81). Be to, iš byloje esančių dokumentų, kuriuose yra aprašoma apelianto sveikatos būklė, negalima daryti išvados, kad jis turi kokių nors problemų, susijusių su aplinkos suvokimu ar gebėjimo kontroliuoti savo veiksmus (b. l. 53, 92, 93). Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad A. Č. dėl savo sveikatos būklės negalėtų vairuoti transporto priemonių, nėra. Iš liudytojos L. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog, įvykus eismo įvykiui, ji bendravo su A. Č., kuris po įvykio buvo pasimetęs, paaiškino priežastis, dėl kurių įvyko eismo įvykis. Tuo metu, kai liudytoja informavo A. Č., kad kvies policiją, šis siūlė jai pinigų, bandė atimti telefoną. Kai liudytoja kvietė policiją, A. Č. iš įvykio vietos išvažiavo (b. l. 82). Tokias pačias aplinkybes liudytoja nurodė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu savo paaiškinime (b. l. 11). L. V. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojo T. U. parodymai, iš kurių matyti, jog A. Č. po eismo įvykio bandė susitarti su kito automobilio vairuotoja, jis klausė liudytojo, ar šis turėtų pinigų, jeigu pavyktų susitarti (b. l. 85-86). Taigi aptarti liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad A. Č. po eismo įvykio buvo susijaudinęs, tačiau tuo pačiu jis suprato, kas įvyko, kaip susidariusioje situacijoje reikia elgtis, o iš įvykio vietos pasišalino tik po to, kai sužinojo, kad bus kviečiama policija, t. y. veikdamas laisva valia. Pažymėtina, jog anksčiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. Č. didesnę įtampą sukėlė ne pats eismo įvykis, o tai, jog į eismo įvykio vietą yra kviečiama policija. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog A. Č. pasišalindamas iš eismo įvykio vietos veikė tyčia. Taigi jo veiksmai visiškai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

11. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis, o ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnyje yra nurodyta, kaip, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, asmeniui yra parenkama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kaip nustatomas nuobaudos dydis bei administracinio poveikio priemonės trukmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė asmeniui yra skiriamos atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tos pačios aplinkybės yra reikšmingos ir nustatant administracinės nuobaudos dydį bei administracinio poveikio priemonės trukmę. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi net ir nustačius, kad asmuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, paminėtos administracinio poveikio priemonės taikymas nėra privalomas, ši priemonė yra skiriama tik tuo atveju, kai įstatyme numatytos baudos paskyrimas neužtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tiek skirdamas A. Č. nuobaudas už jo padarytus administracinius nusižengimus, tiek nutardamas jam paskirti administracinio poveikio priemonę atsižvelgė į visas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes. Čia pabrėžtina, jog apeliaciniame skunde nėra nurodoma aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos skundžiame nutarime, o tik tvirtinama, kad nustatytos aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos. Vis tik teigtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai A. Č. paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

13. Skundžiamame nutarime buvo konstatuota, jog A. Č. turi būti paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, siekiant įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte numatytus tikslus, t. y. užtikrinti, kad teisės pažeidėjas laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, bei atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skundą nagrinėjantis teismas nemato pagrindo tvirtinti, jog administracinio poveikio priemonės paskyrimas A. Č. prieštarauja proporcingumo principo reikalavimams. Teigtina, jog, įvertinus A. Č. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, pobūdį bei pavojingumą, kuris šiuo atveju akivaizdžiai yra išskirtinis (šalinantis iš įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis, vietos, ignoruojant saugumo reikalavimus bei kitų eismo dalyvių interesus, buvo kliudytas kitas automobilis, kuris kliudė dar vieną automobilį, taip pat buvo apgadinta pastato siena), apelianto asmenybę teigiamai bei neigiamai apibūdinančius duomenis, kurie yra itin detaliai aptari skundžiamame nutarime, paskirta priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, yra būtina jiems pasiekti, taip pat ji atitinka skirtingų interesų (apelianto, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. A. Č. kaip eismo dalyvio elgesys nagrinėjamoje situacijoje, ankstesni jo baustumai rodo neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, todėl jam paskirta administracinio poveikio priemonė, be jokios abejonės, padės įgyvendinti įstatyme įtvirtintus tikslus.

14. Konstatuotina, jog teigiamai A. Č. apibūdinantys duomenys nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai paskirti atitinkamų normų sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas bei nustatyti minimalaus dydžio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tuo pačiu teigtina, jog nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis A. Č. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neišvengiamos šios administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. A. Č. turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo veiklai, artimiesiems ir pan. Čia pastebėtina, kad yra visiškai tikėtina, jog apeliantui atsisakius dalies veiklų, kurios kelia stresą, trukdo derinti darbo ir poilsio režimus, tinkamai susidėlioti prioritetus, sudarys sąlygas jam efektyviau spręsti problemas, susijusias su jo sveikata, o tuo pačiu užtikrins, kad neteisėti veiksmai ateityje nebepasikartos. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su pažeidėjo šeiminėmis aplinkybėmis, jos finansine padėtimi, darbine bei visuomenine veikla, nėra pagrindas neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos taikymo terminą, kuris, kaip jau buvo minėta, ir taip yra minimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis