- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 2YT-5470-955/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01654-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- G. P., J. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Marius Kuzminovas
suinteresuotiems asmenims: G. P., J. P., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, VĮ „Turto bankas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: G. P., J. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. P. (toliau – pareiškėja) patikslintu pareiškimu (33-34 b. l.) teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. V. V. mirties priėmė palikimą – (duomenys neskelbtini), namų apyvokos, asmeninius daiktus, 15,5 (duomenys neskelbtini) parastųjų vardinių akcijų, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. mirė jos sutuoktinis A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Gyvendami santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų- sūnaus G. P., ir dukters J. P.. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ji su sutuoktiniu A. V. V. įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), registruotą pareiškėjos vardu, taip pat santuokos metu įgijo 31 vnt. (duomenys neskelbtini) parastųjų vardinių akcijų, kurias 2011 m. lapkričio 18 d. akcijų pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu pardavė (duomenys neskelbtini), bet Lietuvos apeliacinis teismas minėtą pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restituciją. Pagal įstatymą šis turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis mirė. Po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Sutuoktiniui mirus, jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą ir toliau faktiškai valdė ir kaip savininkė, t. y. valdė tiek jai priklausiusią dalį, tiek faktiškai priėmė valdyti buvusiam sutuoktiniui priklausiusią žemės sklypo bei akcijų dalį, taip pat namų apyvokos ir kitus jo asmeninius daiktus. Ir šiuo metu paveldėtu turtu ji naudojasi kaip savo. Šiame sklype yra jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas, kuriame ji su sutuoktiniu gyveno ir kuriame po sutuoktinio mirties liko toliau gyventi ir gyvena iki šiol, žemės sklype pjauna žolę, ravi, sodina gėles, prižiūri medžius ir kitus želdinius. Ji kaip senatvės pensininkė nuo žemės mokesčio yra atleista, todėl negali pateikti jo sumokėjimo įrodymų. Taip pat negali pateikti įrodymų dėl vyrui priklausiusių akcijų priėmimo, nes jomis disponuoti galės tik po juridinio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Norint susitvarkyti dokumentus reikia paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo jau praleistas. Dėl šios priežasties kreipėsi į teismą ir prašo jos pareiškimą patenkinti.
Pareiškėjo atstovas advokatas Marius Kuzminovas pareiškėjos pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir argumentais ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad suinteresuoti asmenys yra pareiškėjos vaikai, į tėvo dalį nepretenduoja. Pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė ne tik nekilnojamąjį turtą ir akcijas faktiškai jį pradėdama valdyti, bet ir buities ir kitus namų apyvokos daiktus, mirusiojo asmeninius daiktus ir juos naudoja pagal paskirtį.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. P. ir G. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimuose (48, 49 b. l.) nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, atsiliepime (55-59 b. l.) bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime prašomam nustatyti juridiniam faktui neprieštarauja.
Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, atsiliepime (87-88 b. l.) bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 21015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, 2015 m. birželio 26 d. gavusi Kauno apylinkės teismo pranešimą civilinėje byloje Nr. 2-400-748/2015 apie galimą palikėjo A. V. V. palikimo perėjimą valstybei, pradėjo rinkti dokumentus, reikalingus palikimo priėmimui. 2016 m. balandžio 11 d. gavusi Kauno apylinkės teismo pranešimą šioje byloje, VĮ „Turto bankas“ palikimo priėmimo procedūros vykdymą sustabdė iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje. Papildomai teismą informavo, kad VĮ „Turto bankas“ neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių A. V. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 str. 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).
Nustatyta, kad pareiškėja S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (7 b. l.). Suinteresuoti asmenys G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiojo A. V. V. ir S. P. vaikai, t. y. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 p.). Daugiau pirmos eilės paveldėtojų nėra. Po A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties nei pareiškėja, nei kiti asmenys pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo (26 b. l.). Byloje duomenų, jog A. V. V. būtų sudaręs testamentą, nėra. Santuokos metu S. P. ir A. V. V. įgijo tokį registruotiną turtą: 31 vnt. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų ir (duomenys neskelbtini) (8-9, 10-11, 12-25 b. l.). Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad po savo sutuoktinio mirties pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, iki šiol tiek jai priklausančią žemės sklypo dalį, tiek sutuoktiniui priklausančią žemės sklypo dalį, namų apyvokos daiktus, buities reikmenis, naudoja pagal paskirtį ir prižiūri kaip savo, be to, šiame žemės sklype stovi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, kuriame ji su sutuoktiniu gyveno iki jo mirties ir kuriame gyvena iki šiol. Tarp įstatyminių paveldėtojų prieštaravimų nėra, pirmos eilės paveldėtojai sūnus G. P. ir dukra J. P. su pareiškėjos pareiškimu sutinka (48-49 b. l.).
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.). Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Teismas aplinkybių, leidžiančių abejoti pareiškėjos paaiškinimais ir nurodytomis aplinkybėmis, nenustatė. Teismas neabejoja, kad pareiškėja rūpinasi ir prižiūri jai ir jos mirusiam sutuoktiniui priklausantį žemės sklypą, kadangi šiame sklype stovi pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas, kuriame ji gyvena. Akivaizdu, kad neįmanomas tinkamas naudojimasis gyvenamuoju namu, nesirūpinant ir neprižiūrint žemės klypo, kuriame šis namas stovi. Pagrįstai tikėtina, kad pareiškėja rūpinosi ne tik jai priklausančia ½ dalimi žemės sklypo, bet ir visu žemės sklypu, taip pat kitais santuokoje įgytais namų apyvokos bei kitais asmeniniais mirusiojo daiktais. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad S. P. po sutuoktinio A. V. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai S. P. sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Konkretus paveldimas turtas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas, kadangi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.).
Juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.
Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi įstatymas tokių išlaidų atlyginimo įstatymas nenumato (CPK 443 str. 6 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str.1 d., civilinio proceso kodekso 259 – 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi turtą valdyti, priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.