Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. G. nuo (duomenys neskelbtini) (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) būdamas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodama apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), nevykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo – pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), pažeisdamas kreditorės VMI interesus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais D. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (duomenys neskelbtini) buvo D. G.. VMI iniciatyva bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi iškelta bankroto (nemokumo) byla (nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 12 d.). VMI prie FM yra Bendrovės kreditorė ir, remiantis VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis, 2024 m. vasario 14 d. Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles yra 49803,18 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas ir pagal sprendimus dėl patikrinimo aktų tvirtinimo: gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d., nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario 15 d., pelno mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2020 m. birželio 15 d., pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2020 m. vasario 25 d., žemės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2021 m. lapkričio 16 d., nepriemoka pagal vykdomuosius Lietuvos institucijų dokumentus nuo 2021 m. lapkričio 15 d.. VMI prie FM vykdomo išieškojimo metu, t. y. nuo 2021 m. birželio mėn. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turimų banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai.

Pareiškime nurodyta, jog VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis Bendrovės vardu registruotas 1 nekilnojamojo turto objektas - pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam nekilnojamajam turtui taikomas areštas. Vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ – 330,00 Eur.VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Bendrovės vadovas D. G., nuo (duomenys neskelbtini) būdamas Įmonės vadovu, (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 metų) žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsiskolinimą valstybės biudžetui. VMI prie FM manymu, D. G. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma (duomenys neskelbtini) – t. y. praėjus 3 mėnesiams nuo datos, kai UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas pradėjo eiti D. G.. VMI prie FM nuomone, 3 mėnesiai yra pakankamas laiko tarpas naujai paskirtam vadovui susipažinti su Įmonės dokumentais ir finansine padėtimi, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė, nes nes Bendrovės bankroto byla Vilniaus apygardos teisme inicijuota ir iškelta pagal Bendrovės kreditorės - VMI prie FM - pareiškimą, o ne paties Bendrovės vadovo D. G. kreipimąsi į teismą

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas, 1 lapas; išrašas iš duomenų bazės apie juridinį ir fizinį asmenis, 1 lapas;VMI prie FM pareiškimas (elektroninis dokumentas) dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) su priedais, 27 lapai; Vilniaus apygardos teismo 2024-01-09 nutarties kopija, 5 lapai ( b.l. 4-24) patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

Teisme apklaustas D. G. parodė, kad jis pripažįsta, kad savalaikiai neįvykdė įstatymu nustatytos pareigos kreiptis teismą dėl bankroto inicijavimo, nes jam nebuvo žinoma faktinė finansinė šios įmonės padėtis. D. G. galvojo, kad įmonę įsigijo be jokių skolų, pasitikėjo, jam nebuvo perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai, finansinės ataskaitos, balansiniai dokumentai, pardavimas buvo tvarkomas pas notarą, nebuvo jokio pagrindo nepasitikėti, registrų centrui jis jokių duomenų neteikė, manė, kad tai padarė buvę įmonės savininkai. Jis pripažsta kaltę, tačiau tai padarė ne tyčia, o dėl aplaidumo, nepakankamo rūpestingumo.Jis gailisi ir savo poelgį (neveikimą) vertina kritiškai.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju D. G. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.

Administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą, tarp jų ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), kurio 5 straipsnyje nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas). Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad JANĮ įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., ir jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais, kuris iki tol taip pat nustatė juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. G. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad D. G. nuo (duomenys neskelbtini) buvo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (b. l. 87-92).

Teismas, visų pirma, pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d.nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1291-603/2024 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla (b. l. 22-24). Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1291-603/2024 nurodyta, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau jam taikomas areštas. Kelių transporto priemonių registro duomenimis nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad atsakovė 2024 m. sausio 8 d. duomenimis turi 222,66 Eur pradelstų piniginių prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, darbuotojų neturi. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovė nebaigtų civilinių bylų, kuriose dalyvautų ieškovės arba atsakovės statusu, neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad atliekami priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmai kreditorės VMI prie LR FM ir kitų kreditorių naudai. Turto areštų akto registro duomenimis, atsakovės turtui taikomas areštas. Atsakovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis yra pateikusi už laikotarpį 2021-01-01 – 2021-12-31. Teismas pažymi, jog atsakovė nėra pateikusi aktualaus laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nėra galimybės įvertinti realaus atsakovės turimo turto. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka nėra išieškota, atsakovė neatsiskaito su ieškove gana ilgą laiką (dalis įmokų nuo 2020 m. vasario mėn.). Kita vertus, net jei ir būtų vertinami atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai, ir juose nurodyti duomenys sudaro pagrindą laikyti, jog atsakovė yra nemoki, kadangi pagal balansą turtas sudaro nulį, o pagal pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės nuostoliai jau 2021 m. sausio 1 d. - 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro 271,625 Eur. Taigi, teismas neturi duomenų, kurių pagrindu būtų galima laikyti, kad šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra gera, juolab kad, kaip matyti iš kitų turimų duomenų, nėra atsiskaitoma su kreditoriais, o susidariusio įsiskolinimo kreditorei išieškoti priverstine tvarka nepavyko. Konstatuotina, jog vertinant atsakovės nemokumą pagal balanso testą atsakovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis) ( b.l.22-24).

D. G. teismo posėdyje nurodė, jog apie tai, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki jis nežinojo, tačiau pripažino kaltę, teigė, kad supranta, kad jis, būdamas direktoriumi privalėjo užtikrinti, kad būtų tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, pateikiami visi reikiami duomenys registrų centrui ir kt., tačiau to nepadarė, todėl savalaikiai neinicijavo bankroto proceso.

Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, lemia ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų. Asmuo būdamas juridinio asmens vadovu, turi būti atidus ir rūpestingas ir prisiimti su tuo kylančias pasekmes. Pažymėtina, jog net ir iškėlus bankroto bylą, JANĮ 78 straipsnyje yra numatyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai.

Pažymėtina, kad juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atgautos skolos, atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Be to, juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Juridinio asmens vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir nuo pat tapimo vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, D. G. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas ir nevykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės (VMI) teisės.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), D. G. asmenybę (jauno, darbingo amžiaus, dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, duomenų apie administracines nuobaudas byloje nėra, nevedęs, gyvena nuomojamame bute).

D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą – 1400 eurų baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-243-1123/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.