Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-26-1-01166-13-0)

2014 m. rugsėjo 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Gyčio Večersko ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, nuteistajam V. M., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir nukentėjusiosios D. M. apeliacinius skundus dėl 2014 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. – 6 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu galutinę bausmę V. M. paskiriant 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų. Vadovaujatnis LR BK 64 str. 1 d. ir 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2012-06-15 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 7 MGL dydžio, t.y. 910 litų bauda, jas visiškai sudedant ir galutinę subendrinta bausmė paskirta 4 mėnesiai laisvės apribojimo įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, jog 2013 m. rugsėjo 10 d., apie 08.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute Kaune, (duomenys neskelbtini), jėga bandė užsukti ranką už nugaros savo šeimos nariui – sugyventinei D. M., pargriovė ją ant grindų, sudavė ranka ne mažiau dviejų kartų į krūtinę, taip mušdamas bei smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo ir nukentėjusiosios skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu nuosprendžiu V. M. nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikalstamo padarymą, jis anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. V. M. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog padarytas nesunkus nusikalimas, yra V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, jog kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir nors taip pat nustatė, jog yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, paskyrė ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę – laisvės apribojimą. Kolegija nesutinka su nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose nurodytomis aplinkybėmis, jog paskirta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais dirbti gali pakenkti jų dukros interesams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. M. yra moksleivė, todėl akivaizdu, jog ji tam tikrą dienos dalį praleidžia mokymo įstaigoje (ar mokantis namuose, kaip nurodyta skunde). Ji turi abu tėvus – motiną D. M., kuri irgi gali pasirūpinti dukterimi, todėl skundų teiginiai, jog įpareigojimas per keturis mėnesius išdirbti 40 valandų (kas sudaro 10 valandų per mėnesį) gali pažeisti nuteistojo nepilnametės dukters interesus – nepagrįsti.

Nagrinėjant bylą buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovaujantis BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog apylinkės teismas parenkant bausmės rūšį ir dydį nepažeidė LR BK 54 str. nuostatų paskyrė bausmę, kuri individualizuota tinkamai ir nelaikytina per griežta, todėl dar ją švelninti nuteistojo ir nukentėjusiosios skundų motyvais nėra pagrindo.

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (124 b. l.), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 40 litų. 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios – teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. V. M. ir nukentėjusiosios D. M. apeliacinius skundus atmesti.