Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo UAB „Liandvars“ direktoriaus M. G. skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK (toliau tekste – BK) 187 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono apylinkės prokuratūroje 2011 m. birželio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-00413-11 dėl UAB „Liandvars“ priklausančio turto tyčinio sugadinimo, t. y. dėl to, kad 2011 m. gegužės 30 d. buvo apgadintas įmonės UAB „Liandvars“ automobilis „Kia Sorento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. liepos 15 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK (toliau tekste – BPK) 3 str. 1 d. 6 p. pagrindu ir pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Lietuvos Respublikos BPK 408 str. numato, jog privataus kaltimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis arba teisėtas jo atstovas. Lietuvos Respublikos BPK 28 str. nustato, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam dėl nusikalstamos veikos buvo padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Taigi, nukentėjusiuoju, o tuo pačiu ir asmeniu, turinčiu teisę paduoti skundą dėl privataus proceso pradėjimo, gali būti tik fizinis asmuo.

Skunde teigiama, kad nėra jokių Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d., nurodytų aplinkybių, kurios teismui leistų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą - yra nukentėjusiojo teisėto atstovo skundas, todėl pareiškėjo vertinimu, procesas turi būti pradėtas.

Skunde nurodoma, kad toks ribojimas juridiniam asmeniui ginti savo pažeistas teises nėra būtinas demokratinėje visuomenėje, juo nėra siekiama apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir iš viso neaiškus jo tikslas, toks ribojimas yra neprotingas ir nelogiškas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos BPK 110 str. 1 d. civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Susidaro tokia situacija, kad juridinis asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese reikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, tačiau formaliai pagal Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 1 d. bei 408 str. 1 d. nuostatas, prieinama prie išvados, kad juridinis asmuo negali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese, o dėl šios priežasties negali ir inicijuoti privataus kaltinimo bylos proceso. Toks teisinis reguliavimas, pareiškėjo įsitikinimu, neabejotinai pažeidžia ir juridinio asmens teisę į teisminę gynybą. Nors juridiniam asmeniui ir suteikta teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, šia teise pasinaudoti negalima dėl nelogiško teisinio reguliavimo. Dėl to yra tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir prašyti ištirti minėtų Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 1 d. bei 408 str. 1 d. straipsnių atitikimą Konstitucijai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 407 straipsnio nuostatomis, privataus kaltinimo procesas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d., privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 1 d., nukentėjusiuoju baudžiamajame procese pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika buvo padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Taigi, teisę paduoti skundą privataus kaltinimo bylų proceso tvarka ir taip inicijuoti privataus kaltinimo bylos procesą gali tik fizinis asmuo. Tai patvirtina ir BPK 408 str. 2 d. norma, kurioje nustatyta, kad jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. Tuo tarpu juridinis asmuo, šiuo konkrečiu atveju AB „Liandvars“, neturi galimybės ir teisės kreiptis į teismą su privataus kaltinimo skundu, nes negali būti pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, o šio juridinio asmens direktorius – teisėtu nukentėjusiojo atstovu. Todėl Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Toks teismo sprendimas, priešingai nei teigiama skunde, neužkerta kelio nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam juridiniam asmeniui ginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus. Šiuo atveju, turi būti remiamasi Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 1 d. nuostata, kad jeigu BPK 407 straipsnyje nurodytomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.

Pažymėtina, kad medžiagos perdavimas prokurorui privataus kaltinimo bylų procese, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 4 d. nuostatomis, galimas tik po to, kai nustatoma, kad skundas yra priimtinas nagrinėti teisme. Šiuo konkrečiu atveju, UAB „Liandvars“ direktoriaus privataus kaltinimo skundas nebuvo priimtas, todėl Trakų rajono apylinkės teismas savo iniciatyva neturėjo ir neturi galimybės jį perduoti prokurorui. Ta aplinkybė, jog Trakų rajono apylinkės prokuroras 2011 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio pareiškėjas neskundė (tačiau kurio pagrįstumo klausimas, atsižvelgus į skundą nagrinėjančio teismo priimtą sprendimą, gali būti sprendžiamas juridinio asmens atstovui šiuo metu pateikiant atitinkamą skundą aukštesniajam prokurorui), negali būti pagrindas teismui nesilaikyti privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 4. d. numato galimybę apskųsti prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. To paties straipsnio 5 d. numatyta, kad praleistas dvidešimties dienų nutarimo apskundimo terminas gali būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas prokuroro 2011 m. liepos 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neapskundė dėl svarbios priežasties, t. y. remdamasis minėtame nutarime nurodyta nuostata, kad juridinis asmuo dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., turi kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nors realiai juridiniam asmeniui tokia galimybė nesuteikta ir ikiteisminis tyrimas tokiu atveju turi būti atliekamas bei valstybinis kaltinimas palaikomas prokuroro.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė skundą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BPK 408 str. 1 d., neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, jei kyla abejonių, kad tam tikra įstatymo norma prieštarauja Konstitucijai. Gi, nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl Lietuvos Respublikos BPK 170 str. 4 d. atitikimo Konstitucijos 29 ir 30 str. 1 d. nekyla.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti teisėtą ir pagrįstą Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

pareiškėjo AB „Liandvars“ direktoriaus M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.