- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- N-756-450-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarimo S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė S. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 175 straipsnį už tai, kad jos nepilnametė dukra K. J. (gim. 1992 m. lapkričio 1 d.) 2008 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), lifte įžeidžiamai kibo prie M. P. (gim. 1998 m.), ją įžeidinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. vasario 23 d. nutarimu pripažino S. J. kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 175 straipsnyje, ir skyrė jai 50 Lt baudą. Nurodė, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir objektyviąją administracinio teisės pažeidimo pusę savo veiksmais įgyvendinusi nepilnametė K. J. neigia protokole nurodytas aplinkybes, tačiau jų parodymai laikytini nepatikimais. S. J. aiškinimą, jog per vieną minutę jos dukra negalėjo suspėti išsitraukti švirkšto, juo pagrasinti M. P., jos įžeisti necenzūriniais žodžiais, laikė nepagrįstu. K. J. parodymus, neva ji M. P. seniai nemačiusi, su ja nebendraujanti, o protokole nurodyto įvykio lifte apskritai nebuvę, teismas vertino kritiškai, nes J. ir P. šeimos konfliktuoja jau kelis metus, tarp mergaičių ir anksčiau yra buvę konfliktų. M. P. duoti parodymai tiek Institucijos tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs. Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti M. P. parodymais, kuriuos patvirtina bei pagrindžia jos tėvų parodymai, paaiškinimai, padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai patikimų duomenų, patvirtinančių, jog K. J. lifte įžeidžiamai kibo prie M. P., ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, grasino jai švirkštu. Tokie K. J. veiksmai atitiko nedidelio chuliganizmo sudėties objektyviuosius požymius.
II.
Apeliaciniu skundu S. J. prašo panaikinti teismo nutarimą. Remiasi ATPK 284 straipsniu ir nurodo, kad nėra pakankamų įrodymų, kad jos dukra K. J. įvykdė inkriminuotą pažeidimą. M. P. paaiškinimai teismui nekonkretizuoti, jokių daiktinių ar kitų įrodymų pareigūnai neužfiksavo. Nesutinka, kad lifto erdvė yra viešoji vieta, nes liftas yra uždara patalpa. Smulkaus chuliganizmo objektas yra žmogaus garbė ir orumas, šiam pažeidimui būdingas viešumas, o tokio požymio šioje situacijoje nėra. Apeliantė mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į nepilnamečių bendravimo specifiką. Jiems būdingi gestai, išsireiškimai, kurių panaudojimas tarp suaugusių asmenų galėtų atitikti administracinio teisės pažeidimo sudėtį, tačiau vaikų bendravime tai nesudaro pažeidimo, kuriuo kėsinamasi į žmogaus garbę ir orumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ATPK 175 straipsnyje numatyta, kad nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų padarytas nedidelis chuliganizmas arba chuliganizmas, taip pat tyčinis suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimas užtraukia baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.
S. J. pažeidimą neigia iš esmės teigdama, jog pirmosios instancijos teismas pripažino ją kalta netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga (b. l. 2, 5?8, 11), apklausė nukentėjusiąją ir liudytojus, kurių parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios S. P., liudytojų M. P. ir V. P. parodymai (b. l. 20?21, 31?32), kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra nuoseklūs ir sutampa su jų rašytiniais paaiškinimais. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. ir jos dukters K. J. parodymai (b. l. 20, 32), yra prieštaringi. K. J. teigė, kad kartu su M. P. liftu nevažiavo, o administracinėn atsakomybėn patraukta jos mama nurodė, kad tiki, jog dukra su M. P. galėjo kartu važiuoti liftu.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginį, kad liftas nelaikytinas vieša vieta, ir pažymi, kad ervės uždarumas nereiškia, kad tokia vieta yra privati. Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, jog tie patys gestai ir išsireiškimai, kurių panaudojimas tarp suaugusių asmenų atitinka administracinio teisės pažeidimo (nedidelio chuliganizmo) sudėtį, vartojami bendraujant nepilnamečiams, nelaikytini nedideliu chuliganizmu.
Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. J. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.