Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1) 2012-10-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d. galutine 5 mėn. viešųjų darbų bausme, 2013-09-26 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 145 str. 1 d. – galutine 50 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., laikotarpyje nuo 2014 m. kovo 2 d. 21:00 val. atstūmęs balkono duris įsibrovė į svetimą gyvenamąją patalpą – G. N. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur nuo prieškambaryje buvusios spintelės pagrobė svetimą, G. N. priklausantį turtą – dėžutę bižuterijai, kurios vertė 10 Lt, su joje buvusiomis 4 poromis sidabrinių auskarų, kurių vienos poros vertė 40 Lt, bendra vertė 160 Lt ir 1 pora auksinių auskarų, kurių vertė 120 Lt, tuo padarė nukentėjusiajai G. N. 290 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis galėjo būti 2014-03-02, name, adresu (duomenys neskelbtini). Jis paprašė kaimyno kėdės, įlipo į balkoną, bute atsigėrė alaus ir užmigo. Į butą pateko per balkoną, nes balkono durys nebuvo užrakintos. Jis įėjo per atviras duris. Jis anksčiau gyveno su nukentėjusiąja šiame bute, tačiau iki įvykio jis su nukentėjusiąja kartu negyveno, tačiau ten buvo jo daiktai. Nukentėjusioji neleido jam įeiti į butą, kai jos nebuvo, bet jis ėjo, nes tam turėjo įtakos alkoholis. Bute jis vartojo alkoholį ir užmigo. Vėliau išlipo per balkoną ir išėjo. Jokių daiktų ar dokumentų bute neėmė, ant veidrodžio nieko nerašė, tačiau sudaužė vaizdo kamerą, kuri buvo jo. Padarytą žalą nukentėjusiajai yra atlyginęs, tačiau tų daiktų neėmė. Su nukentėjusiąja jis susitaikė.

Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, jog 2011 m. pradžioje pradėjo draugauti su G. N. ir gyveno kaip sugyventiniai. Kartu gyveno 3 metus laiko, t.y. nuo 2011 m. iki 2013 m. lapkričio. Su G. išsiskyrė, nes ji buvo jam neištikima. Į (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi, atsikraustė 2013 m. spalio mėnesį ir jame su ja pagyveno tik mėnesį laiko. Gyvendamas su G. jai buvo padovanojęs 4 poras sidabrinių auskarų, kuriuos ji laikė prieškambaryje stalčiuke arba ant prieškambario staliuko raudonos spalvos bižuterinėje dėžutėje. Auskarai buvo nedideli, su užsegimais, bet yra matęs ir didesnius auskarus pas ją, kurie pasirodė bižuteriniai, bet ne auksiniai, nors jis nėra juvelyras ir gali klysti. Netikrino koks tai metalas, nežiūrėjo, ar yra praba. Po visų kivirčų su G po jos neištikimybės, jis išsikraustė pas mamą, o pas G. užeidavo tik kartais, pasimatyti su vaiku, tačiau G. jį išvarydavo, o kartais leisdavo pasilikti. Žinojo, jog ji susirado draugą iš (duomenys neskelbtini), o kadangi jis tebemylėjo G., tai labai pavydėjo ir pyko ant jos, kad jį atstūmė, išdavė, susitikinėja su kitu. Būtent iš pavydo, sužinojęs, jog G. važiuos į (duomenys neskelbtini) pas draugą ir nebus namie, 2014 m. kovo 2 dieną, nuo pat ryto su tėvu gėrė alų, o po to, ėjo pas Gintarę, kuri jo neįsileido ir išvijo lauk, todėl vaikščiojo aplink namą, beldė į buto duris, prašėsi įleidžiamas. Po to, skambino jai telefonu, kad leistų pasimatyti su vaiku, bet ji pasakė, kad išvažiuos ir susitikti neleis, todėl po pietų, apie 15 val. jis vėl nuėjo pas G., paskambino į duris, jų niekas neatidarė, kadangi raktų neturėjo, sugalvojo įlipti pro balkoną, nes butas pirmame aukšte. Apėjo namą ir bandė įlipti, tačiau sunkiai sekėsi tai padaryti, nes buvo išgėręs. Tuomet sugalvojo nueiti pas G. draugę L. S., kuriai paskambino ir pakvietė išeiti į lauką parūkyti. Rūkant paprašė, kad L. paskolintų kėdę trumpam ir sakė jai tuoj grąžinsiąs. L. paklausus, ką su ja darys, jis atsakė, jog sėdės, tačiau L. nusijuokė, pasakė „gal durnas“ ir pasakiusi, jog kėdės neduos, nuėjo namo. Vėliau jis vėl nuėjęs prie balkono bandė įlipti ir jam pavyko. Įlipęs pastūmė balkono duris, kurios neužsidarydavo iki galo ir ėjo į vidų. Apžiūrėjęs butą suprato, jog G. nėra, todėl prigulė pamiegoti, o atsibudęs vakare apie 21 val. išlipo lauk ir nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alaus „Gaspadorių“, po to pas pažįstamą nusipirko alaus „Savas“ ir ėjo pas draugą, kurio nerado namie, dėl ko, vėl grįžo pas G. į butą. Įlipo vėlgi pro balkoną, kur išgėrė atsineštą alų, rūkė ir būdamas girtas pasiėmęs lūpų dažus ant prieškambario veidrodžio parašė „KALĖ“, nes buvo piktas ant G.. Po to, paslėpė jos asmens tapatybės kortelę į muzikinio centro kasečių dėtuvę, ką dažnai darydavo susipykęs su ja. Po to, paėmė bižuterinę dėžutę su auskarais ir įsidėjo ją į kišenę. Norėjo dar pasiimti savo video kamerą, bet ji išslydo iš rankų ir nukritusi ant grindų sudužo, dėl ko paspyrė ją koja ir pasėdėjęs dar bute apie 01 val. nakties išlipo pro balkoną ir ėjo pas tėvą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Eidamas pro konteinerius metė dėžutę su auskarais į juos, bet ar pataikė į vidų nežino ir nuėjo toliau, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, važiavusių pro šalį ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą. Tokį jo elgesį sąlygojo išgertas alkoholio kiekis, G. elgesys su juo, todėl kilus minčiai įlipti pabūti artimoje aplinkoje, išgėrus dar, kilo mintis paimti G. daiktus. (b.l. 70-73, 83-84).

Iš 2014-04-30 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. B. parodė G. N. nuomojamą butą, į kurį įsibrovęs per balkoną, pavogė G. N. priklausančius juvelyrinius dirbinius (b.l. 75-78)

Nukentėjusioji G. N. parodė, kad prieš dvejus metus ji su M. B. buvo sugyventiniai. Bute, kur buvo įvykdyta vagystė, ji gyveno su dukra. Tuo metu M. B. su ja negyveno. Vagystė įvyko 2014 m. kovo mėnesį. Ji su dukra išvažiavo apie 14 val. ir grįžo kitą dieną apie 21.00 val. Prieš jai išvažiuojant, M. B. girtas buvo atėjęs pas ją į namus, vaikščiojo aplink duris, jas daužė, ją koliojo. Kai M. B. nuo durų nuėjo, ji su dukra išvažiavo. Kai ji grįžo kitą dieną, įėjusi į butą pastebėjo betvarkę: nuo sekcijos buvo nuimtas centras ir padėtas ant žemės, sudaužyta kamera, kurią M. B. buvo padovanojęs jos dukrai, dokumentai išmėtyti, nuotraukos išmėtytos. Virtuvėje rado kriauklėje nuorūkų, peilių ant žemės, butelį ant stalo padėtą, du puodelius kavos. Kambaryje rado pravirą balkoną ir užuolaidas atitrauktas, lova buvo paklota, kažkieno miegota. Ji pasigedo asmens tapatybės kortelės, tačiau vėliau ją rado muzikiniame centre. Prieškambaryje jos lūpdažiais ant veidrodžio buvo parašyta ,,Kalė“. Be to, ji pasigedo dėžutės, kurioje buvo jos auskarai. Jai padaryta 290 Lt žala. Po įvykio ji kalbėjosi su drauge L., kuri pasakė, kad M. vaikščiojo aplink jos butą ir jos prašė kėdės. Ji įtarė M. B., kadangi jis ne kartą yra pasakęs, kad ji būtų užsirakinusi balkoną, nes jis įeis ir ją papjaus. M. B. žadėjo jai atlyginti žalą, tačiau iki šiol jos neatlygino.

Liudytoja L. S. parodė, kad įvykis įvyko 2014 m. pavasarį, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Tą dieną ji buvo susitikusi neblaivų M. B. ir jis jos prašė kėdės. Ji jo klausė, kam jam reikalinga kėdė, o jis pasakė, kad lips per balkoną. Ji jam kėdės nedavė. Jis neminėjo tiksliai, į kokį balkoną žada lipti su ta kėde. Jai kilo įtarimas, kad jis lips pas draugę į balkoną, nes ji gyveno šalia, nors jis tame bute su nukentėjusiąja negyveno. Tą dieną daugiau su kaltinamuoju nebebuvo susitikę, o vėliau susižinojo, kad į jo draugės butą buvo įsibrauta. Nukentėjusioji sakė, kad virtuvėje rado nugertą kavą, alaus butelius, cigarečių nuorūkas, kambaryje patalynė buvo sujaukta. Be to, ji minėjo, kad į butą buvo patekta per balkoną. Ji pasigedo dėžutės su auskarais, rado sudaužytą fotoaparatą ar kamerą, koridoriuje buvo veidrodis ir jame lūpdažiu parašyta ,,Kalė“.

Liudytoja S. T. parodė, kad ji yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. Kaltinamasis jai matytas pagal darbo liniją. Vykdant kaltinamojo apklausą, jis viską pasakojo, o po to buvo užduoti klausimai. Kaltinamasis nurodė, kad tą dieną gėrė, po to nusprendė eiti pas savo buvusią draugę G. N., tačiau jos namuose nerado. Jis žinojo, kad jos nebus namie, kad ji bus išvažiavusi. Jis neprisibeldęs į duris, įlipo į balkoną. Po to jis tame bute gėrė atsineštą alų, paėmė G. juvelyrinius dirbinius: auskarus su dėžute. Be to, jis paslėpė jos asmens tapatybės kortelę muzikiniame centre, kas buvo rasta ir nustatyta, ir norėdamas pasiimti kamerą, ją netyčia sudaužė, be to, buvo parašęs lūpų dažais. Durys balkono buvo atidarytos priverstinai nors jos sunkiai ir taip užsidaro, netvarka virtuvėje buvo palikta. Eidamas pas tėvą, kuris gyvena visai netoli nuo to namo, kuriame gyveno G. N., jis prie konteinerio išmetė dėžutę su visais juvelyriniais dirbiniais. Buvo atlikta įtariamojo parodymų vietoje, šio tyrimo veiksmo metu, asmuo parodė namą, kuriame gyveno G. N. ir balkoną, pro kurį įsibrovė į butą. Buvo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, dalyvavo ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji. Susitarimo sudarymo metu G. N. reikalavo, kad jai būtų atlyginta žala dėl tų juvelyrinių dirbinių, kuriuos ji prarado, M. B. pasakė, kad neturi pinigų atlyginti žalą iš karto, todėl buvo sudarytas susitarimas. Jis suprato įtarimo turinį, kai buvo apklausinėjamas įtariamuoju. Jai nekilo abejonių dėl jo psichinės sveikatos.

Iš 2014-03-03 G. N. protokolo pareiškimo matyti, kad G. N. kreipėsi į policijos įstaigą dėl vagystės (b.l. 2)

Iš 2014-03-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 3-9)

Iš 2014-04-30 susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad M. B. pasižada iki 2014-09-30 dalimis atlyginti 290 Lt turtinę žalą. (b.l. 87)

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Šis vagystę kvalifikuojantis požymis daro veiką pavojingesnę, todėl, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. B. teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis įlipo į nukentėjusiosios G. N. butą, nes tam turėjo įtakos alkoholis. Jis su ja tuo metu negyveno ir jam nebuvo leista patekti į butą. Bute jis sudaužė savo kamerą, vartojo alkoholinius gėrimus, miegojo. Žalą atlygino nukentėjusiajai, nors jokių daiktų neėmė, veidrodžio netepliojo. Be to, susitaikė su nukentėjusiąja. Šie kaltinamojo M. B. parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais ir vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji G. N. teisiamojo posėdžio metu paneigė kaltinamojo M. B. parodymus nurodydama, kad padarytos žalos kaltinamasis nėra atlyginęs, bei nurodė, kad jie jau du metus yra išsiskyrę ir tame bute kartu negyveno. Nukentėjusioji nurodė, kad po vagystės pasigedo dėžutės su papuošalais, kuriuos įvertino 290 Lt. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad po vagystės iš karto įtarė M. B., kadangi jis anksčiau ją perspėjo, kad ji užsirakintų balkoną, nes jis gali įlipti, be to, prieš išvažiuojant iš namų, kaltinamasis M. B. vaikščiojo aplink jos duris. Be to, jos draugė L. nurodė, kad tą dieną, kai ji išvyko, kaltinamasis M. B. prašė jos kėdės. Šias nukentėjusiosios G. N. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja L. S., kuri nurodė, kad neblaivus kaltinamasis M. B. iki vagystės tą dieną jos prašė kėdės, tačiau ji kėdės jam nedavė. Be to, liudytoja L. S. patvirtino nukentėjusiosios G. N. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis tuo metu kartu negyveno. Nors kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino nurodydamas, kad prieš išvykstant nukentėjusiajai G. N., jis prašėsi pas ją į svečius, vėliau G. draugės L. prašė kėdės, o jos negavęs, įsibrovė į butą per balkoną ir pavogė nukentėjusiajai G. N. dovanotus papuošalus su dėžute, bei ant veidrodžio lūpdažiu užrašė ,,Kalė“. Šiuos kaltinamojo M. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, ne tik nukentėjusiosios G. N. ir liudytojos L. S. parodymai, bet ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos S. T. parodymai, kur ji nurodė, kad vykdant apklausą, kaltinamasis nurodė, kad įsibrovė per balkoną į butą, paėmė G. juvelyrinius dirbinius, lūpdažiu apipaišė veidrodį. Be teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų, kaltinamojo M. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d., įrodo 2014-03-03 G. N. protokolas pareiškimas, iš kuriuo matyti, kad G. N. kreipėsi į policijos įstaigą dėl vagystės, 2014-03-03 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Be to, kaltinamojo M. B. veiksmus dėl vagystės fakto patvirtina ir 2014-04-30 susitarimas dėl žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad M. B. pasižada iki 2014-09-30 dalimis atlyginti 290 Lt turtinę žalą, t.y. kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl įvykdytos vagystės, sudarė susitarimą su nukentėjusiąją G. N. dėl žalos atlyginimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis M. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia. Byloje ištirti įrodymai patvirtina padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę – kaltinamojo sąmoningus ir tyčinius veiksmus, padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., todėl kaltinamojo M. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 str. 2 d. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams

Kaltinamasis M. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis M. B. nusikaltimą padarė būdamas teistas, teistumas neišnykęs (b.l. 44-50), Psichiatro įskaitoje yra nuo 2013-01-09 (b.l. 52), yra psichiatrijos klinikos pacientų registre, nustatytos diagnozės: 2013-09-11 adaptacijos sutrikimai, 2013-09-11 – 2013-09-20 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, 2014-03-24 – 2014-03-27 abstinencijos būklė su delyru, vartojant alkoholį (b.l. 55), nors kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)", pjūklininku, tačiau iš VSDFV pažymos matyti, kad nuo 2013-09-01 iki šiol duomenų apie asmens įdarbinimus nėra, jis yra bedarbis (b.l. 136), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 57), nekilnojamojo turto neturi (b.l. 62), baustas administracine tvarka, baustumai neišnykę (b.l. 64-66).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. B. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis, kadangi pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, be to, kaltinamasis M. B. įvykdė vagystę ne siekdamas materialinės naudos, o norėdamas atkeršyti G. N. už neištikimybę, be to, buvo paveiktas alkoholio.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas, kadangi kaltinamasis M. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, praeityje du kartus teistas už 6 nusikalstamas veikas nukentėjusiosios G. N. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 86)

Vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p. daiktai – stiklinė, plastikinis alaus butelis ,,Savas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (b.l. 17)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmė pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus – stiklinę, plastikinį alaus butelį ,,Savas“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.