Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Artūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-195/2014

Teisėja Virginija Liudvinavičienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02791-2012-9

2014 m. balandžio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d. (dėl 2012 m. sausio 14 d. smurto panaudojimo prieš G. U. ir A. Z. – Tripuckają) ir nubausta laisvės atėmimu 3 (mėnesiams),

pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. (dėl 2012 m. liepos 18 d. fizinio skausmo sukėlimo A. Z. – Tripuckai) ir nubausta laisvės atėmimu 3 (mėnesiams),

pripažinta kalta pagal BK 145 str. 1 d. (dėl 2012 m. liepos 18 d. grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti A. Z. – Tripuckai sveikatą) ir nubausta laisvės atėmimu 3 (mėnesiams),

pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. (dėl 2012 m. rugpjūčio 14 d. fizinio skausmo sukėlimo A. Z. - Tripuckai) ir nubausta laisvės atėmimu 3 (mėnesiams),

pripažinta kalta pagal BK 140 str. 2 d. (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui D. U.) ir nubausta laisvės atėmimu 5 (mėnesiams).

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

A. M. atžvilgiu taikytas BK 75 str. 1-3 dalys ir jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. A. M. paskirta pareiga atsiprašyti nukentėjusiųjų G. U. ir A. Z. – Tripuckajos ir D. U. (per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), A. M. sutinkant gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. M. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. sausio 14 d. 22.00 val. iki 2012 m. sausio 16 d. 17.05 val. – 2 paros; nuo 2012 m. liepos 18 d. 02.17 val. iki 2012 m. liepos 19 d. 14.05 val. - 2 paros; nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d. 16.20 val. iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. 14.30 val. - (2 paros) bei suėmimo laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteista už tai, kad ji 2012 m. sausio 14 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia tampė savo motiną A. Z. – Tripucką už plaukų, sudavė ne mažiau 5 smūgių kumščiais į veidą ir kitas kūno vietas, spyrė ne mažiau 5 kartų kojomis į pilvą ir kitas kūno vietas, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas dešinėje rankoje ir kojose, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat ji konflikto metu savo močiutei G. U., bandžiusiai nuo jos mušimo apginti A. Z. – T., tyčia sudavė ne mažiau 5 kartų kumščiais į galvą, spyrė ne mažiau 5 kartų kojomis ir smaugė kaklą pirštais, tuo nukentėjusiajai sukeldama fizinį skausmą ir padarydama kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, kairėje pažandėje, rankose ir kojose, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat, ji tyčia kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą bei grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą, o būtent: ji, 2012 m. liepos 18 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia kaire ranka sudavė motinai A. Z. – T. į dešinį skruostą, po to apipylė jos veidą kvepalais ir nagų lako valikliu bei bandė padegti ją, mėtydama į apipiltą veido sritį padegtus degtukus, grasino fiziniu susidorojimu, nepavykus padegti, sudavė nukentėjusiajai kumščiu į galvą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais sudarė pakankamą ir realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Taip pat tyčia kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: ji, 2012 m. rugpjūčio 14 d., apie 15.00 val., Ugnies g. 8, Vilniuje, tyčia du kartus koja spyrė savo motinai A. Z. – T. į nugarą, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Taip pat, ji tyčia mažamečiui asmeniui nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: ji, 2012 m. rugpjūčio 29 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia koja du kartus spyrė savo mažamečiui sūnui D. U., gim. 2004 m. sausio 8 d., į gaktos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajam D. U. fizinį skausmą ir padarydama kraujosruvą kairės šlaunies vidiniame – priekiniame paviršiuje, prie lytinių organų, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nubaustoji atkreipia teismo dėmesį, kad G. U. ir A. Z. – T., t.y. jos močiutė ir motina bando palenkti mažametį D. U. į savo pusę ir tai gali pavykti tik nutraukus vaiko bendravimą su ja.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad įrodymais pripažįstami tik tokie duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Susipažinus su bylos medžiaga, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. M. veiksmus pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų, ištirtų bei patikrintų įrodymų pagrindu nustatyti faktiniai duomenys neabejotinai patvirtina nuteistosios kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad apylinkės teismas įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų.

Nuteistosios kaltę pirmiausia patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kuriais netikėti pagrindo nėra. Nukentėjusioji A. Z. –T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad A. M. kumščiais ne mažiau penkių kartų sudavė jai per veidą, kojomis taip pat sudavė ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas (t. t. 3, b.l.126-127). Nukentėjusioji G. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad ji atėjo ginti A. Z. –T., tačiau A. M. ir ją mušė kumščiais į galvą bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas (t.1.42, b.l.24, t.3, b.l.128).

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys: 2012 m. sausio 14 d. A. M. smurto panaudojimą prieš mamą ir močiutę patvirtina specialisto išvada Nr. G-170/12 (01), kurioje nurodyta, kad A. Z.-T. padarytos kraujosruvos dešinėje rankoje ir kojose, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Smulkios kraujosruvos būdingos suspaudimui pirštais; kraujosruva dešinio dilbio alkūnakuliniame paviršiuje galėjo atsirasti ginantis (1 t., b. l. 27-28). G. U. padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada Nr. G 171/12(01), kurioje nurodyta, kad G. U. padarytos kraujosruvos kaklo dešinėje pusėje, kairėje pažandėje, rankose ir kojose, galimai tiriamosios nurodytu laiku, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Smulkios kraujosruvos rankose, kaklo dešinėje pusėje, kairėje pažandėje būdingos suspaudimui pirštais; kraujosruvos kojose galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimų (1 t., b.l.44-45).

Kad A. M. būdama girta vartojo smurtą patvirtina ir 2012 m. sausio 14 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio pareigūnės Linos Šlėmaitės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2012 m. sausio 14 d. apie 22.00 val. budėtojo nurodymu kartu su kolega A. M. nuvyko adresu Vilniuje, Buivydiškių g. 4-111. Į juos kreipėsi A. Z.- T., kuri nurodė, kad ją ir jos motiną G. U. sumušė neblaivi jos dukra A. M.. A. Z.-T. skundėsi skausmu galvos ir pilvo srityse (1 t., b.l.14-16).

Nors apeliantės teigimu, visi A. Z.-T. patirti sužalojimai gali būti tik išvakarėse patirto eismo įvykio pasekmės, tačiau teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas V. K. paaiškino, jog pagal padarytų sužalojimų mechanizmą, nustatyti sužalojimai ( spaudimai ir kt.) paprastai eismo įvykio metu jie nėra padaromi. Specialistas nurodė, kad paprastai suspaudimai rankomis būdingi konflikto metu atsirandantiems sužalojimams. Smulkios kraujosruvos, po 1cm skersmens, kurios lokalizuojasi rankose, atsiranda po tokių kontaktų vieno žmogaus su kitu.

Įvertinus bylos medžiagą nekyla jokių abejonių, kad A. M. tyčia kitiems asmenims nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl pažymėtina, jog jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas ją kalta dėl 145 str. 1 d., t.y. dėl grasinimo nužudyti ir sunkiai sutrikdyti A. Z.-T. sveikatą, neparemtas jokiais įrodymais, pažymėtina, kad apylinkės teismas ištyręs byloje esančią medžiagą padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad nuteistoji grasino padegti savo motiną, apipylė jos

veidą kvepalais, vėliau apipylė nagų lako valikliu, mėtė į ją degančius degtukus patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Liudytoja G. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. M. rankose laikė kažkokį buteliuką su skysčiu, juo apipylė motinos veidą, po to bandė padegti veidą, mėtydama degančius degtukus (t.1., b.l.77-78).

Liudytojas policijos pareigūnas J.Chatkevičius parodė, kad degtukus matė kambaryje antrame aukšte, sudegę degtukai buvo išmėtyti ant grindų ant rašomojo stalo. Pareigūnas pažymėjo, kad patalpoje buvo neaiškus kvapas. Nurodė, jog nukentėjusioji A. Z.-T. verkė, pareigūnus pasitiko labai susijaudinusi, šoko būsenoje ( t. 3, b.l.129-130).

Tai, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 145 str. 1 d. patvirtina ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio pareigūno M. T. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2012 m. liepos 18 d. apie 1.00 val. jis kartu su kolega J.Chatkevičiumi nuvyko adresu Vilniuje, Ugnies g.8., į juos kreipėsi A. Z.-T., nurodydama, kad A. M. delnu trenkė jai į veidą, paskui apipylė nagų lako nuėmimo valikliu ir mėgino ją padegti mėtydama į ją uždegtus degtukus, vėliau jai dar kumščiu trenkė į galvos sritį (1 t., b.l. 65-67).

Pažymėtina, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Konstatuotina, jog grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas A. M. ne tik sukėlė fizinį skausmą savo motinai, bet ir grasino nužudyti ar sutrikdyti savo motinai sveikatą, todėl laikytina, kad jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d. bei 140 str. 1 d.

Savo skunde apeliantė iš esmės neigia, kad sutrikdė sveikatą mažamečiui savo sūnui D. U., nurodydama, jog A. Z.-T. ją apkalba, nes siekia bet kuriais būdais D. U. palenkti į savo pusę, siekia nutraukti vaiko bendravimą su ja. Šis apeliantės argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi prieštarauja byloje esantiems duomenims.

Liudytoja A. Z.–T., kuri matė įvykį, nurodė, jog A. M. nežinia dėl ko supykusi spyrė savo vaikui du kartus į tarpkojį. Vaikas pradėjo verkti, kadangi jam skaudėjo (t.1, b.l.131-132). D. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtina tai, kad A. M. sumušė savo vaiką (t.1, b.l.139-140). D. U. padarytus sužalojimus patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad D. U. padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012 m. rugpjūčio 29 d.), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui. Mažamečio sužalojimą specialistas įvertino nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1., b.l.144-145).

Nors apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad D. U. parodymai buvo užfiksuoti tik vieną kartą, kad tyrėja M. K. yra šališka, tačiau pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad ankščiau paminėta tyrėja būtų suinteresuota bylos baigtimi, tokių duomenų nepateikė ir apeliantė savo skunde, todėl nėra pagrindo laikyti, jog ankščiau paminėtos tyrėjos ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai galėjo būti šališki. Dėl mažamečio D. U. parodymų pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jo parodymai buvo pagarsinti papildomai neapklausiant mažamečio (t.3., b.l.133). Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BPK 276 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti asmenų, apklaustų teisme <....>, taip pat liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie neturi aštuoniolikos metų, parodymai. Taigi konstatuotina, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ir posėdžio metu papildomai neapklausdamas mažamečio BPK reikalavimų nepažeidė, tokiu būdu apsaugodamas D. U. nuo papildomų neigiamų emocijų susijusių su įvykusiu konfliktu tarp jo ir motinos.

Patikrinus bylos medžiagą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. M. sužalojo savo mažametį sūnų. Apylinkės teismas jos veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 140 str. 2 d.

Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog surinktų įrodymų visuma patvirtina nuteistosios A. M. smurtavimo nukentėjusiųjų A. Z.-T., G. U., D. U. atžvilgiu faktą. Byloje neginčytinai nustačius nukentėjusiųjų sumušimo bei grasinimo nužudyti A. Z.-T. faktus, apylinkės teismo padaryta išvada dėl A. M. kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. pagrįsta.

Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios A. M. apeliacinį skundą atmesti.