Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną atsikėlė, susiruošė į mokyklą ir apie 7.50 val. išėjo į mokyklą. Pabuvo rodos dvi pamokas ir jį išsikvietė socialinė pedagogė ir pradėjo viską pasakoti. Pažįsta nukentėjusįjį, B. yra dvejais metais jaunesnis, jo draugo E. draugas. Žino, kur jis gyvena. B. su E. kaimynai, šalia rodos gyvena, toje pačioje laiptinėje. Yra kartą ėję kartu namo su B. ir E., bet nei B. jam kažką blogo sakė, nei jis B. B. gali jį šmeižti, nes jau maždaug prieš mėnesį buvo taip, kad jis (M. P.) sirgo, buvo namuose ir atėjo B. tėvas, pradėjo jį kaltinti, kad jis ką tik prie parduotuvės užpuolė jo sūnų, bet jis visą laiką buvo namuose, net nėjo į lauką. Su B. nebuvo susipykę. Negali paaiškinti, kodėl B. jį apkalba. Jis nebuvo toje laiptinėje prieš pamokas. Gal ir turėjo telefoną, jis tuo metu buvo baltos spalvos. Pusmetį plaukų uodegytę nešioja. B. mamą yra matęs vieną kartą. Nežino, kodėl B. mama sako jį mačiusi, gal meluoja. Turbūt visa jų šeima tokia. Kai iškvietė socialinė, tada pamatė B. B. atrodė paprastai, nieko nesimatė ant jo veido, atrodė nei liūdnas, nei linksmas. Su E. kalbėjo, jie klasiokai. Papasakojo viską visai klasei, nes prie visų klasiokų iškvietė socialinė pedagogė. Iš niekur nieko jį apkaltino. E. jam nieko nepasakojo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Tėvai jam duoda pinigų, kai jis paprašo. Tą dieną jis turėjo pinigų, visada jų turi. Nepamena, ar tikrai turėjo pinigų, bet įprastai visada jų kažkiek turi. Tą rytą jis B. nematė. Nežino, kokią jis nešioja kuprinę. Nebuvo prieš tai jokio konflikto, nes jis dvi savaites sirgo, net nėjo į mokyklą. Buvo mokykloje B. sutikęs po to pirmo karto, klausė jo, kodėl apkalbinėja, jis nieko neatsakė. B. negrasino, tik supykęs buvo, klausė jo, kas yra, kodėl taip šneka, kodėl „stumia“ ant jo. E. sakė, kad B. jam pasakojo, kad jis (kaltinamasis) B. užpuolė, B. spyrė į pilvą ir pabėgo. E. iškart suprato, kad B. meluoja, nes B. nėra toks žmogus, kuris išdrįstų kažkam spirti. Dėl konflikto mokykloje su kitu mokiniu tai tas mokinys ėjo prieš eismą laiptais, užkliudė jį (M. P.), todėl jis pasakė, kodėl lipa prieš eismą ir tas mokinys tada spyrė jam į genitalijas, jam labai skaudėjo, todėl jis supykęs jam trenkė ir nustūmė, mokinys pargriuvo, vėliau pats jo atsiprašė, viskas yra užfiksuota. Buvo rašomi pasiaiškinimai. Jis yra du kartus kažką rimtesnio padaręs. Nebuvo dažnai šaukiamas pas socialinę pedagogę. Buvo dažniausiai tik dėl mokytojų. Dėl vaikų nebuvo. Pavyzdžiui, dėl obuolių vagystės, tai vaikai, kurie gauna nemokamą maitinimą, gauna ir obuolius, jis nevalgydavo, nes atsinešdavo iš namų, tie obuoliai neskanūs, pigūs, jie tuos obuolius mėtydavo vienas kitam ir jis yra kelis kartus paėmęs tuos obuolius, todėl buvo nuvestas pas socialinę pedagogę dėl obuolių vagystės. Obuolių ten pilna būdavo, jų niekas nevalgė, jie nereikalingi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad galimai įtarime nurodytą dieną 2019-02-26 ryte atsikėlė ir susiruošė į mokyklą. Iš namų į mokyklą išėjo apie 7.50 val. ir nuėjo tiesiai į mokyklą. Panašiu laiku beveik visuomet išeina iš namų, kadangi mokykla yra netoliese ir greitai iki jos nueina. Į mokyklą ėjo vienas, nieko sutikęs nebuvo. B. taip pat nematė eidamas į mokyklą. B. jis žino iš matymo, jie turi bendrą draugą E. D. Galimai apie 3 kartus yra tekę kartu su E. ir B. eiti iš mokyklos iki namų. Jis ir B. nėra draugai, laisvalaikio kartu neleidžia, praktiškai net nebendrauja, kaip ir minėjo, tik atsitiktinai teko kelis kartus eiti kartu link namų. Jokių konfliktų su B. jis nėra turėjęs. Minėtą dieną atėjus į mokyklą galimai sudalyvavo vienoje ar dvejose pamokose, tiksliai nepamena. Po to jį į savo kabinetą pasikvietė socialinė pedagogė, kurios kabinete buvo jo tėtis, B. K. ir B. tėtis. B. jo ir visų kitų išvardintų asmenų akivaizdoje pradėjo sakyti, kad jis B. ryte užpuolė ir nurodė pranešime apie įtarimą surašytas aplinkybes. Jis iš karto pasakė, kad tai netiesa, nes, kaip ir minėjo anksčiau, iš namų išėjo apie 7.50 val. ir nuėjo tiesiai į mokyklą. Jis tikrai nieko iš B. neatiminėjo, ir B. nesudavė kumščiu, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, tą rytą B. net nematė ir nebuvo sutikęs. Kodėl B. jį tuo kaltina, negali pasakyti, tačiau tai jau ne pirmas kartas, kai B. jį apkaltina tuo, kad jis iš B. kažką atima. Buvo toks atvejis, kad B. tėtis atėjo pas jį į namus ir kalbėjo su tėvais, kad neva jis kartu su kažkokiu draugu iš B. prie parduotuvės Aibė atėmė kažką. Tuo metu jis sirgo ir buvo namuose, kartu su juo namuose buvo tėvai ir tai, kad jis nebuvo išėjęs iš namų, tėvai pasakė B. tėvui. B. tėvas sakė, kad neva jis B. užpuolė apie pietus, o aiškintis atėjo vakare, nes jau buvo tamsu. Tą dieną jis buvo namuose su tėvais. Dabar tiksliai datos, kada B. tėvas pirmą kartą buvo atėjęs pas jo tėvus, negali pasakyti, nes neprisimena, bet galimai 2-4 savaitės iki šio, 2019-02-26 neva įvykusio įvykio (1 t., b. l. 100-101, 102, 108, 109).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas E. K. parodė, kad vasario 26 d. kaip įprastai išleido vaiką į mokyklą, mažoji dar buvo su juo kartu, ją paskutinę veda į darželį. Bevedant ją į darželį gavo iš sūnaus skambutį, jis buvo apsiverkęs, susijaudinęs. Pasakė sūnui, kad nuves dukrą į darželį ir atvyks į mokyklą. Iš darželio eidamas iškart paskambino policijai, policija atvyko į mokyklą. Sūnus iškart telefonu nurodė, kas tai padarė. Mokykloje kreipėsi į socialinę pedagogę, policijai papasakojo visą situaciją. Pabendravusi su policija socialinė pedagogė iškvietė B. Jie su juo pabendravo dar esant policijai. B. paleido į pamokas ir buvo paskambinta M. tėvui, kad šis atvyktų į mokyklą. Maždaug po valandos susitiko visi pas socialinę pedagogę, atsivedė vaikus. Ir jis (liudytojas), ir socialinė pedagogė klausė, kaip čia viskas vyko, M. viską neigė. Pokalbis buvo trumpas, M. tėvas pasiūlė, tegul įvykį tiria policija. Jis (liudytojas) komisariate parašė pareiškimą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie taiką nebuvo jokio pokalbio, kadangi M. viską neigė. Po mokyklos pasitiko vaiką, nes jis buvo išsigandęs. Vaikui duoda visada 3 eurus, apklausoje klaidingai nurodyti 5 eurai. Atėjęs į mokyklą, davė 5 eurus, kadangi sūnus neturėjo už ką valgyti nusipirkti. Po mokyklos nuėjo pas šeimos gydytoją, ji aprašė jo būklę, ir jis pradėjo vaiką lydėti kiekvieną rytą ir vakarą. B. iškart sakė M. vardą pavardę, jis jį pažįsta. M. baugino kitus klasiokus. Tai papasakojo B. Sakė, kad M. eina tai prie vieno, tai prie kito vaiko, jis ne vienas eina, o keliese tuos mažiukus užgaulioja. B. pasakė, kad M. P. su draugais tikrino maišelius prie „Aibė“ parduotuvės. Buvo M. ir dar kažkokie su kapišonais. Dėl įvykio prie „Aibės“ jis buvo nuėjęs pas M. tėvus, jie viską neigė, jis apsisuko ir nuėjo namo. O po to tas įvykis po mėnesio laiptinėje. Bet vasario 26 d. įvykis dėl vaiko užpuolimo nėra susijęs su užpuolimu prie „Aibė“ parduotuvės. Pasakė teisybę, kad M. P. jį užpuolė ir atėmė pinigus. B. tikrai nesugalvotų, kad jį ten užpuolė prie parduotuvės. Iki šių dviejų įvykių panašių dalykų nebuvo.

B. buvo pas psichologą tą pačią dieną. Su B. namuose pasikalbėjo, jis gerai jaučiasi, nes turi tėvus, kurie juo rūpinasi. Po to įvykio suprato, kad vaiko baimė yra, ir ryte, ir po pamokų visuomet jį lydėjo. B. dabar jaučiasi gerai. Bet kuomet dabar jau anksti temsta, jį į baseiną vežioja. Baimė tikrai yra. Civilinis ieškinys yra dar per mažas, nes tokia trauma padaryta visam gyvenimui. Kai mažametis ryte, savo laiptinėje primušamas, iškraustoma jo kuprinė, pavagiami pinigai. Ieškinys yra minimalus pagal jų galimybes. Tos žalos pinigais nepasversi. Naktį miegodavo su B. kambaryje, nes jis bijojo. Privačiai pas psichologus nebuvo. Stengėsi užimti vaiką. Tą dieną, kai sūnus paskambino, jis verkė, buvo susijaudinęs. Klausė jo, kodėl jis neparbėgo namo, bet jis žino tvarką. Negali atsakyti, ar atleistų, jeigu atsiprašytų. Jis (liudytojas) metė visus darbus, pakeitė planus, kad vaiką lydėtų. Vaiko reikia klausti, ar jis sutiktų taikytis. Tas kitas vaikas (E. D.) atsirado, kai B. papasakojo viską namuose. Jo klausė, kas dar matė, su kuo jis ėjo. Pradėjo klausinėti kaimynų, galbūt kas nors matė tą įvykį. Tuomet B. pasakė, kad jis buvo sutikęs kaimyną.

Vaikas paskambinęs pasakė, kad jį užpuolė M., atėmė pinigus ir jis verkė. Jis (liudytojas) sakė nusiraminti ir eiti į kontrolinį. Nuėjęs į mokyklą pamatė B. išsigandusį. Jis policijos neišsigando. Policijos pareigūnai pasiūlė parašyti pareiškimą, bet jis (liudytojas) dar norėjo pasišnekėti su M. ir jo tėvu. B. veidas buvo raudonas, sumuštas, buvo mėlynė ant skruosto. Mėlynės nebuvo tragiškos, bet rausvumas matėsi. B. sakė, kad jam sudavė į veidą kelis smūgius ir iš kojos spyrė į koją. B. visą galva mažesnis, smulkesnis už M. Nebuvo jokių fantazavimų niekada. Ir be priežasties nebūna tokių dalykų. Jeigu B. pamestų tuos 3 eurus, tai būtų grįžęs atgal į namus ir pasiimtų. B. visuomet išlydi pro duris, mato, kad kuprinė užsegta. Vaikas pasitiki juo kaip tėvu. Reikia vaiko paklausti, kodėl jis užpultas ir išsigandęs nebėgo pas tėvus. Klausė psichologės, kodėl taip yra, B. jai pasakė, kad jeigu vaikas yra užsifiksavęs kažkokią tvarką, t.y. jis žino kada keliasi, kada eina į mokyklą, jis ruošėsi kontroliniam darbui, jis skubėjo, buvo išsigandęs.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas I. P. parodė, kad paskambino socialinė pedagogė, ji buvo isterijos būsenoje, pasakė, kad M. užpuolė kažkokį berniuką. Jis paklausė, kada tai įvyko ir kur, ji pasakė, kad reikia atvykti į mokyklą, yra policija. Po valandos jis atvyko į mokyklą, pas socialinę pedagogę jau buvo sūnus, B. tėvas ir atrodo, kad buvo ir B., buvo pokalbis. Jie pakalbėjo, jis pasakė, kad tai jau yra ne pirmas įvykis, kada B. tėvas kaltina jo sūnų. Pirmą kartą jis siūlė kreiptis tėvui į policiją, bet jis nesikreipė. Šį kartą taip pat pasiūlė kreiptis į policiją, nes įvykis vyko už mokyklos ribų ir yra informuota policija ir tegul ji nagrinėja šį dalyką. B. atrodė normalus, kažkokių mėlynių ar žymių ant jo veido nepastebėjo. Taip pat nuotraukose, kurios yra byloje, nemato jokių žymių, pats yra fotografas.

Nežino, kodėl socialinė pedagogė taip nervinosi. Turbūt dėl to, nes buvo iškviesta policija, buvo padarytas šou. B. yra drąsus berniukas, kalbėjo normaliai. M. pamatė tik pas socialinę pedagogę. Jo paklausė, ar ką nors padarė, jis pasakė, kad ne. Bet jau yra susidūręs su B. tėvu, yra paruošęs atskirą pokalbį, tai vyksta jau ne pirmą kartą.

B. tėvas teigė, kad 2019 m. sausio mėnesio pradžioje vakare sūnus B. sugrįžęs į namus iš parduotuvės „Aibė“ pasakojo, kad jam einant iš parduotuvės namo, prie jo prisikabino jaunuoliai, vienas iš jų buvo M. P. Jaunuoliai pradėjo tikrinti jo pirkinių krepšį, tačiau B. nuo jų pabėgo. Tą pačią dieną jis kreipėsi į juos, M. P. tėvus. Kuomet tėvas atėjo pas juos, jie su juo pakalbėjo. Jis pasakė, kad M. užpuolė jo sūnų prieš valandą. Tą dieną M. niekur nebuvo iš namų išėjęs, tai gali patvirtinti jis (liudytojas) ir mama R. P. Jie su M. žiūrėjo televizorių ir net paslapčiomis jis negalėjo išeiti, nes būtų pamatęs. Be to, M. sirgo ne tik tą dieną, jis sirgo keletą dienų prieš tai labai sunkiai, jis turi problemų su sveikata. Visa tai jis papasakojo B. tėvui, tačiau jis nepatikėjo. Pasiūlė jam kreiptis į policiją, nes yra vaizdo medžiaga, nes prie parduotuvės yra filmuojama. Visos šios bylos pradžia yra čia. Įvykio prie parduotuvės „Aibe“ nebuvo, gali patvirtinti tai, yra gydytojų pažymos, kad M. sirgo visą savaitę ir niekur nevaikščiojo. Kodėl berniukas taip elgiasi, ar buvo jis užpultas, nežino. Gali pasakyti tik tiek, kad jo vaikas tą dieną buvo namuose. Taip pat B. teigė, kad M. antrą kartą jį užpuolė iš keršto. Tai reiškia motyvas. Yra B. 2019-06-17 dienos apklausa, kurioje jis nurodo, kad dar prieš tai buvo įvykis su M. žiemos metu, kai buvo apmėtytas sniegu, taip pat buvo įvykis prie parduotuvės „Aibė“, kai M. apžiūrinėjo jo maišelius, ką pirko. Tai yra fantazijos. Ar B. maišo žmones, ar fantazuoja, nežino. Motyvo užpulti nemato iš M. pusės, dėl to, kad jis ten nebuvo. Jam nereikėjo keršyti ar dar kažką daryti antrą kartą. Taip pat jam (liudytojui) kilo klausimų, jeigu kažkoks žmogus apiplėštų B., jie žino E., draugo, parodymus. Jis pasakė, kad jis nežino, kokia suma buvo pavogta iš B.. Po įvykio B. jam rodė piniginę, ten buvo likę 50 centų. Jeigu vaikas būtų užpultas ir paimti 3 eurai, kodėl tada nebuvo paimti tie 50 centų. Taip pat B. tėvas teigė, kad jis tą dieną B. davė 5 eurus. Tai išeina taip, kad piniginėje buvo 5 eurai mažiausiai, apiplėšimo metu buvo paimti 3 eurai, o galų gale liko 50 centų. Vėl nesutapimai. Gal vaikas pinigus paėmė sau, norėdamas juos panaudoti ten, kur tėvas nežino.

Turėjo problemų su M. dėl elgesio su mokytojais. O su vaikais buvo gal vienas ar du atvejai. Mokykloje visuomet ant stalų guli obuoliai, jie netinkami valgyti. Ir vaikai tiek šiais laikais, tiek jo laikais imdavo tuos obuolius pažaisti. M. paėmė obuolį, mokytoja sakė jų neimti, bet M. savo charakterio būdamas, mėgsta pasirodyti prie mokytojus, paprieštarauti, ir jis pradėjo su ja ginčytis. O ta mokytoja M. atžvilgiu parašė tarnybinį pranešimą. Kažkokių kitų rimtų dalykų, tokių kaip vagystės, muštynės ar panašiai, nebuvo. M. mėgdavo pasirodyti prieš klasę, jam patikdavo būti dėmesio centre, papokštauti, tai nebuvo piktybiniai dalykai, bet tai trukdydavo pamokos vedimui. Visi tarnybiniai pranešimai buvo tik dėl elgesio su mokytojais. Vieną kartą M. labai stipriai sumušė mergaitė, jis (liudytojas) kreipėsi į direktorę, bet mokykla nesureagavo. M. smegenyse auga auglys, galimas dalykas, kad po to įvykio pablogėjo sveikata. Kitų atvejų neatsimena kad būtų. Jis kiekvieną dieną nežiūri, kada M. išeina į mokyklą. Dažniausiai iš namų išeina 7.50 val., į mokyklą ruošiasi savarankiškai ir į mokyklą eina vienas. Ta diena neišsiskyrė nuo visų kitų.

M. naudojo Samsung telefoną, turi 3 dėkliukus, kuriuos keisdavo. Kada kokį dėklą nešiojo, nežino. M. šukuosena pastoviai keičiasi. Negali pasakyti, kokia šukuosena buvo tą dieną, bet buvo panaši į dabartinę, ar buvo uodegytė, ar ne, nežino. Turi dar vieną sūnų, tas sūnus M. nemuša. Jis (liudytojas) visą dieną būna namuose, jo darbas susijęs su nuotraukų koregavimu, jo darbo vieta yra namuose. Tą dieną jis buvo namuose, tai buvo eilinė diena. Jo grafikas yra lankstus, gali keltis kaip nori, priklausomai nuo atlikto darbo. Negali tiksliai pasakyti, kada atsikėlė tą dieną. M. neduoda pinigų kiekvieną dieną, nes maistas būna naminis. Jam iki mokyklos 5 minutės. M. pinigų visuomet turi. Tą dieną M. pinigų nedavė, neduoda jų kasdien, duoda tada, kai jam jų reikia. M. visada turi pinigų. M. nesako, kad nori valgyti ne namie, kad duotų jam pinigų. Nesako taip todėl, nes namuose yra valgio. Ne dėl to, kad neduos pinigų, o dėl to, kad žino, kad namuose yra maisto. Visada, kuomet M. paprašo pinigų, jam jų duoda.

Apie įvykį sužinojo iš socialinės pedagogės skambučio. M. po pokalbio ėjo toliau į pamokas. Vakare su M. apie įvykį kalbėjo, klausė jo, kas ten atsitiko, ką jis padarė ar nepadarė. Jis pasakė, kad nieko nepadarė. Tuomet ir pasakė, kad tegul tuomet šį įvykį tiria policija. Su M. kalbėjo ir prieš pokalbį su socialine pedagoge, ir po jo. M. visą laiką viską neigė. M. pagrindė problema elgesys su mokytojais, jie kreipėsi į psichologę, tai pripažįsta, bet buvo nepatenkinti psichologės darbu, nes nesugebėjo sutvarkyti problemos. Buvo problema su chemijos mokytoja, jis per pamoką juokavo ir tada mokytoja pasakė, kad jis niekur neis per pertrauką ir laikė jį už kuprinės, vėliau ir pati mokytoja atsiprašė. Jie nekėlė vėjų dėl to, kad galimai mokytoja naudojo smurtą laikydama M.

Civilinis ieškinys per didelis. Žmona šiuo metu nedirba, anksčiau kai dirbdavo gaudavo apie 250 eurų per mėnesį. Jo pajamos svyruoja apie 500 eurų per mėnesį. Komunalinėms paslaugoms sumokame apie 150 eurų. Šiuo metu vienas išlaiko šeimą ir nepilnametį sūnų. Kitą sūnų taip pat išlaiko, jis pilnametis, tik dabar 18 metų suėjo. Jis mokosi vakarinėje mokykloje, gyvena kartu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. P. parodė, kad kalbant apie tą dieną, ji nieko ypatingo negali pasakyti, buvo kaip ir kiekvieną rytą. M. į mokyklą išeina prieš pat pamokas, tikrai negali pasakyti, kada tą dieną išėjo. Mano, kad tuo pačiu laiku kaip visada, nes nepastebėjo, kad anksčiau ar vėliau. Apie tą įvykį nieko nenori sakyti, nes apie jį nieko nežino. Bet kas ją labai nustebino, prieš maždaug mėnesį atėjo pas juos B. tėtis ir pasakė, kad M. prieš valandą užpuolė jo sūnų. Ji pasakė, kad to tikrai negalėjo būti, nes M. dabar namuose.

Jai labai keista, kad mokykla apkaltindavo M. dėl vaikų, nes M. buvo atsinešęs raštą, kurį gavo iš savo klasiokų, kad jis yra linksmiausia klasės persona. Juk jeigu būtų blogietis, nebūtų nieko gavęs. M. toks juokdarys, per pamokas mokytojai jo elgesiu buvo nepatenkinti. Jie kalbėjo su M., kodėl jis taip daro, o jis pasakė, kad nori kokį juokelį pasakyti ir neiškenčia. Dėl obuolių jai juokinga, ji jam įdėdavo naminio maisto, o jo draugai perka mokykloje maistą. Tie vaikai tuos obuolius pasiima, jų nevalgo, davė M., jis jais gal pasimėtė ir visa tai pamatė kažkokia mokytoja. Visa tai buvo traktuojama kaip didelė vagystė ir jai tai labai nepatiko. Dėl vaikų M. išvis nebuvo jokių pretenzijų. Dėl mokytojų tai pastoviai būdavo. Ji apie jokias pretenzijas iš kitų vaikų nežino.

Po vasario 26 d. įvykio jie su M. kalbėjo. Išsigando labai, klausė jo, kaip čia viskas buvo, o M. sakė, kad nieko nedarė. Klausė, ar jis tą berniuką mušė, ar nemušė, klausė dėl pinigų. Jis sakė, kad jam pinigų nereikia, jis jų pats turėjo. Tą dieną jam turbūt niekas nedavė pinigų, jis jų tiesiog turėjo. Maistą ji visada daro, jeigu jam nieko nereikėjo, reiškia jis turėjo pinigų. Jie pinigų neduoda kiekvieną dieną. Vyras duodavo pinigų M. Ji nepasakys kiek per mėnesį jam duodavo pinigų, nes nėra tokios sumos, kurią nustatytai duoda kiekvieną dieną. Ji B. tėtį tik vieną kartą yra mačiusi, nežino, ar jis vaikšto pas kitus tėvus. Ji visuomet būna namuose, kai M. išeina į mokyklą, nes ji jeigu ir dirba, visuomet išeina vėliau negu jis.

Civilinis ieškinys per didelis. Jiems tai yra dideli pinigai. Ji nėra registruota darbo biržoje, yra kaip ūkininkė. Jie turi ūkį, kuris neduoda pelno, nes yra jaunas sodas. Šeimą išlaiko vyras. Fotografo pajamos nepastovios. Jai kaip ūkininkei reikia mokėti 12 eurų į mėnesį. Vyras sumoka visus mokesčius.

Yra daiktinis įrodymas piniginė, turėjo būti pirštų atspaudai nuimti, bet to niekas nepadarė. Byloje taip pat yra nukentėjusiojo nuotraukos, bet iš jų nesimato, kad būtų kažkokios mėlynės ar paraudimai. Progimnazijoje sūnus konfliktavo su mokytojais, jie nebuvo geranoriškai nusiteikę, turi apdovanojimą, kad M. buvo išrinktas linksmiausia klasės persona, jis nebuvo kažkoks baisus vaikas, kurio visi bijojo, ji nežino, iš kur viskas ištraukta apie muštynes, jis nieko nemušė, psichologė sūnų apkaltino obuolių vagyste, kurių vertė 20 centų, tikrai nebuvo jokių vagysčių mokykloje. Turbūt sūnaus nelabai mėgo mokykloje, todėl viskas taip pateikta.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. L. parodė, kad tą dieną, jau prasidėjus pirmai pamokai pasibeldė policijos pareigūnai, B. K. ir tėvas. Tėvas papasakojo, kad iš pačio ryto, kai vaikas buvo išleistas į mokyklą, laiptinėje jį užpuolė 8b klasės mokinys M. P. Ir vaikas, ir tėvas pasakė, kad M. stūmė B., atėmė iš jo kuprinę, numetė ant grindų ir paėmė iš jo 3 eurus. Ji paklausė, ką jai daryti. Policijos pareigūnai pasakė, kad iš vaiko ir tėvo žodžių parašyti pareiškimą mokyklos vardu policijos komisariatui. Ji pareiškimą parašė. Buvo informuoti M. tėvai, tėvas tikrai greitai sureagavo ir atvyko į mokyklą, pokalbyje taip pat dalyvavo ir B. tėvas, pačio B. nebuvo, nes jis buvo labai susijaudinęs, jam tuo metu buvo suteikta psichologinė pagalba mokykloje. Buvo iškviestas ir pats M., jis sakė, kad tai yra melas, o M. tėvas pasakė, kad jis nenori kalbėti ir kad viską išsiaiškins pareigūnai. B. toks ganėtinai stiprus berniukas, daug kalbantis, ir viską papasakojo. Ant veido buvo žymių, iš kairės pusės prie smilkinio buvo paraudimas. B. paminėjo, kad jis labai bijojo likti mokykloje, grįžti iš mokyklos, nes M. jam pagrasino, kad jeigu pasiskųs, tai tada po mokyklos bus blogai. B. nurodė M. vardą ir pavardę. Ir tėvas, ir vaikas pasakė M. vardą ir pavardę. Nebuvo kažkokių abejonių, kad kitas vaikas gali būti. Iš B. tėvo žodžių ji suprato, kad tai buvo ne pirmas įvykis, kai M. užpuola B., tiesiog apie tai nebuvo pranešta mokyklai. B. prie jos įvardijo, kad tai buvo mokinys M. P. M. sėdėjo tvirtai, šaltai kalbėjo, jis viską neigė. Mokyklos psichologė B. konsultacijas teikė vieną kartą. B. greitai grįžo į vėžes, jis aktyvus vaikas, nėra iš ramiųjų, jis kalbantis ir jeigu reikia, jis prašo pagalbos. Kažkokių pasikeitimų po to įvykio jo elgesyje nematė. Ji negirdėjo, kad B. būtų linkęs meluoti, fantazuoti.

Šiuo metu M. mokosi kitoje mokykloje. Tuo metu M. P. elgesys buvo tikrai netinkamas, tai buvo ne pirmas raštas į policijos komisariatą dėl M. elgesio, buvo raštas ir vaikų teisėms. Skųsdavosi mokytojai, mokiniai. Skųsdavosi dėl jo nemandagumo pamokose, arogantiškai elgėsi su mokytojais, turėjo ne vieną tarnybinį raštą dėl necenzūrinių žodžių vartojimo pamokų metų, dėl telefono naudojimo pamokų metu. Pertraukų metu stumdydavo ir užgauliodavo mažesnius, atimdavo maistą, t. y. obuolius nuo stalų. Buvo 6d mokinys, buvo reketavimas, kai valgykloje M. užpuolė tą berniuką. Tada ji, klasės vadovas, mokyklos direktorė gavo didelį laišką, nes vaikas buvo užpultas, jis buvo naujokas mokykloje, šią situaciją taip pat aiškinosi. Jis tą vaiką pradėjo gąsdinti, stumdyti, atiminėti kuprinę, ją atidarė ir atėmė pinigus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. M. – S. parodė, kad dirba duomenys neskelbtini) psichologe. Pažįsta visą kaltinamojo šeimą. Su B. tėčio mažiau pažįstami, B. pažįsta. Teko su abiem vaikais bendrauti. Su B. kalbėjo tą dieną, kai įvyko įvykis, ir sekančią dieną. Apie įvykį sužinojo iš mokyklos socialinės pedagogės. Susitiko su B. ir kalbėjo, jis buvo išsigandęs, sunerimęs, balsas šiek tiek drebėjo. Kalbėjo, ar jam pavyks išbūti visą laiką mokykloje ir ar nebijo grįžti namo, jis atsakė, kad bijo grįžti namo, tačiau žino, kad gali paskambinti tėčiui ir jausis saugiau. Jis pats pasakojo, kad jį užpuolė laiptinėje. Įvardijo, kad M. užpuolė. Papasakojo, kad laiptinėje buvo M. apstumdytas, buvo išimti 3 eurai iš kuprinės ir trenkta jam. Tos vietos, į kurią trenkė, ji nepamena, bet atsimena, kad jo veidas buvo paraudęs. Kitą dieną su B. taip pat kalbėjosi. Pasikvietė jį pas save pertraukos metu. Jis atrodė šiek tiek neramus, bet palyginus su praeita diena ramesnis. Kalbėjosi, kad jeigu kažkas atsitiktų, jis gali ateiti pas ją ir pasipasakoti. B. sakė, kad jeigu reikės, jį gali tėtis palydėti namo. Turėjo susitarimą su B., kad jeigu kažkoks įvykis nutiktų, jis ateitų pas ją pasisakyti, nebijotų. Iki to įvykio turėjo adaptacijos tyrimus, maždaug visus vaikus stebi, pavyzdžiui, pertraukos metu, pakalbina juos. Tik dėl pareigų atlikimo pakalbina. B. ir M. mokosi skirtingose klasėse, iki įvykio nežinojo, kad jie pažįsta vienas kitą. Kiek atsimena, B. pasakė vardą ir klasę. Paprastai, jeigu nėra tikri apie kokį vaiką kalbama, duoda nuotrauką, kurioje yra mokyklos mokiniai, ir vaikas atpažįsta. Šiuo atveju ji nėra tikra, ar buvo naudotas šis metodas, bet buvo įvardintas būtent šis M.. Su M. nekalbėjo po įvykio. Buvo susitikimas su M. tėčiu, socialine pedagoge, pačiu M., bet ji į tą pokalbį nebuvo pakviesta.

M. jai pažįstamas nuo 5 klasės. Buvo bendrauta dėl elgesio problemų, buvo teikiamos jos konsultacijos mokykloje 7 klasėje. M. turi elgesio problemų, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, dažnas atvejis, kad grasindavo mokytojams, kitiems mokyklos mokiniams, patyčios, daiktų atiminėjimas, žeminimas, buvę ir vagystės atvejų. Su M. tėvais teko bendrauti. Tėvai dažniausiai bando pateisinti tokį M. elgesį, vis sugalvodavo kokį nors pateisinimą, pavyzdžiui, kad obuolį paėmė, nes buvo alkanas, arba vaikui grasino, nes norėjo pasiskolintus pinigus atsiimti, ir panašiai. Tėvai susitarimų nesilaikydavo ir specialistų neklausydavo. Ji matė, kad tėvai nesilaiko rekomendacijų, buvo jas paruošę su vaikų gerovės komisija, norėjo jas įteikti tėvams, bet jų nebuvo, ji kalbėjo su tėvais apie vaiko problemas, bet atgal išgirsdavo, kad yra nekompetentinga ir panašiai. Abu tėvai bando pateisinti M. elgesį. Mama galbūt daugiausiai bando pateisinti, tėtis pasakydavo, kad reikia atsiprašyti už tokį elgesį. Po įvykio ji su M. nebendravo, buvo pokalbis, kuriame dalyvavo socialinė pedagogė, M., M. tėtis, bet ji apie tą pokalbį nieko nežinojo. 7 klasėje M. lankėsi jos konsultacijose, kurios buvo suderintos su vaiko gerovės komisija, tačiau tėvai vėliau uždraudė lankyti jas, ji jų nebegalėjo vykdyti. Buvo daugybė situacijų, M. yra pastūmęs mokinį, valgykloje atėmęs pinigus iš kito vaiko, trenkęs jam, pas socialinę pedagogę buvo paimtas jo paaiškinimas. Mokykloje šie paaiškinimai saugomi, ji ateidama į posėdį pasiskaitė. Dažniausiai M. nepripažindavo, įvykių buvo nemažai. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai M. prasilenkė ant laiptų su kitu mokiniu, kuris ėjo prieš eismą, jie apsižodžiavo ir tada susimušė. Problemos ir su mokytojais, ir su mokiniais. Valgykloje M. trenkė vaikui į pilvą, tėvas buvo kviečiamas pas socialinę pedagogę. M. bandė pasiimti kelis centus iš kito vaiko. M. lankėsi konsultacijose 2017 m. nuo spalio iki balandžio mėnesio, buvo 16 konsultacijų, jis atėjo į 9.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. K. parodė, kad tą dieną lygiai prieš metus vyko į darbą, leidosi liftu, buvo apie 7:20-25 val. Nusileidus liftu eidama link išėjimo, tarp pirmo ir antro aukšto ant laiptų prie pašto dėžučių pamatė jaunuolį, kuris stovėjo rankoje laikydamas baltą telefoną. Nusistebėjo, nes jokie jaunuoliai panašaus amžiaus negyvena jų name, apart jų kaimynų, jokių paauglių name nėra. Užmetė akį į jį, nusistebėjo, bet pagalvojo gal šiaip kažko laukia. Nusileido prie išėjimo ir išvažiavo į darbą. Matė, kad jaunuolis laikė baltą telefoną, turėjo nekasdieninę šukuoseną, rodos buvo su kasyte, įsimintina šukuosena, buvo taip pat tamsiai apsirengęs. Anksčiau to jaunuolio nematė, jo nepažinojo. B. į mokyklą išeina apie 7:30 val., jis maždaug po 5 ar 10 minučių po jos išėjimo turėjo išeiti. B. dar nebuvo išėjęs. Ji buvo darbe ir tada vyras paskambino, labai švelniai papasakojo kas nutiko, nes ji laukėsi tuo metu. Pasakė, kad ji nesinervuotų, papasakojo, kad užpuolė vaiką, kad smogė į veidą. Praėjus metams B. vis tiek jaučia baimę, jie taip pat širdyje kiekvieną kartą jaučia jaudulį, jeigu kažkur vienas išeina, daugiausia jį lydi visur, veža į treniruotes. Nežino, ar ta baimė kada praeis, visuomet galvoja, kad kažkas gali atsitikti. Ji žino, kuris berniukas užpuolė B., tai kaltinamasis. Prieš tai turėjo kelis nemalonius įvykius, tėtis ėjo pas jo tėvus kalbėtis, nes buvo prie parduotuvės įvykis, kuomet B. maišelį suspardė, bandė išprovokuoti, kažkada jį grįžtantį iš mokyklos irgi pasitiko jis su draugais, bandė provokuoti, šaipytis, bet sūnus pabėgo. Prieš šį įvykį ji jau žinojo apie prieš tai buvusius įvykius. Viską sprendė vyras su sūnumi, ji nelabai norėjo klausinėti ir grįžti prie to paties. Viską sprendė vyras. Po to ji nematė to berniuko, kurį matė laiptinėje. Jos paprašė apibūdinti jaunuolį, kurį matė laiptinėje, koks jo amžius, kaip apsirengęs, neprašė atpažinti, tačiau ji galėtų jį atpažinti salėje, jis dabar sėdi salėje. Ji gerai jį matė, nebuvo didelis atstumas. Ji buvo pirmame aukšte, o jis šiek tiek aukščiau, prie balkono, kur yra ir pašto dėžutės, ten laiptukai tokie. Ji išlipo pirmame aukšte. Ne per sekundę vaiką pamatė, o ėjo lėtu žingsniu iki išėjimo apie 15 žingsnių, neskubėjo, todėl įsiminė jaunuolį, nes niekada tokių vaikų nematė laiptinėje. Antrame aukšte nematė vaikų, jeigu jie yra, tai mažiukai. Nėra paauglių. Yra tik jaunesni vaikai, ji nėra mačiusi kitų, išskyrus kaimyno vaikus. Užteko jai tų kelių sekundžių atpažinti M. Praėjus metams irgi jį atpažįsta.

Buvo atimti pinigai, kuriuos jie įdeda į mokyklą, trys eurai. Kiekvieną dieną duoda jam tris eurus. Po įvykio tą dieną ji B. matė. Buvo mėlynė, paraudimo buvo toje vietoje, kurioje smogta. Vaikas buvo pasimetęs, verkė, jo psichologinė būsena buvo sunki, jie buvo sukrėsti, vaikas išgąsdintas buvo. B. įvardijo berniuką, sakė, kad iš jo mokyklos, berniukas buvo aštuntokas, jie kartu turėjo fizinio lavinimo pamokas. Įvardijo M. P. Ji sūnaus nekamantinėjo. Sūnus vyrui pasakojo, kad išėjo iš namų, nusileido liftu žemyn ir tas berniukas sudavė smūgį, paėmė kuprinę, atsirinko iš jos piniginę, iš jos paėmė pinigėlius ir išėjo. Tai tas pats berniukas, kurį ji matė laiptinėje. Ta diena buvo kontrolinių diena, vaikas nepagalvojo, kad galima kreiptis pagalbos, jis drebėdamas nuėjo į mokyklą ir tada jau pranešė tėčiui. Tą dieną ji mėlynę matė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 186 straipsnio 2 dalis nustato, kad nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. Nukentėjusysis B. K. ir liudytojas E. D. yra nepilnamečiai, apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl į teisiamąjį posėdį nebuvo šaukiami.

Ikiteisminio tyrimo metu B. K. parodė, kad jam yra 12 metų. Jis išėjo iš namų, nusileido liftu, išėjo į laiptinę, kur deda laiškus, ir sutiko M. Jis prie B. K. pribėgo. Jis buvo su kamufliažiniu megztiniu, violetiniais batais, kasyte ir turėjo baltą telefoną. M. telefoną pasidėjo ir atbėgo pas B. K. Tada jam trenkė, paėmė kuprinę, jis bandė gintis. Tada M. atsegė jo kuprinę ir ištraukė pinigus. M. pasakė: „oho, kiek čia turi pinigų“. Tada B. K. trenkė, dar kartą spyrė iš kojos ir pasakė: „dar skųsiesi, dar gausi“ ir pabėgo. B. K. susirinko pinigus ir nuėjo į mokyklą. Nuėjęs į mokyklą paskambino tėčiui ir viską papasakojo. Viskas buvo 2018 m., antradienį, tikslios datos neprisimena, buvo šalta diena. Tuo metu galėjo būti 7.30 val. Įvykio metu buvo šeštokas. Apklausos metu į klausimus atsakė, kad prie pašto dėžučių M. jam kumščiu trenkė į veido vieną ir kitą pusę. Jam skaudėjo. Tos vietos buvo paraudę, lyg mėlynės. M. iš jo atėmė 3 eurus, o piniginę padėjo. M. atėmė jo kuprinę, t. y. ją nuplėšė nuo jo, nes viena petneša buvo atsilaisvinusi, atsegė mažesnį skyrelį ir paėmė pinigus. Paskui M. B. K. prieš išeidamas spyrė į kairę koją ir pasakė, kad jeigu skųsis, tai dar gaus. M. spyrė B. K. vieną kartą, jam skaudėjo, bet labiau skaudėjo veidą. Kaip atrodė B. K., matė tėtis, mokyklos psichologė, socialinė, šeimos gydytoja, kuri jį patikrino. M. žodžius: „dar skųsiesi, dar gausi“ suprato, kad jeigu pasiskųs, tai tada kitą rytą vėl gaus. Dar prieš tai buvo įvykis su M. žiemos metu, kai buvo apmėtytas, taip pat buvo įvykis prie parduotuvės Aibė, kai jis apžiūrinėjo B. K. maišelius, ką jis pirko. B. K. pasakė, kad M. visą laiką mato mokykloje antradieniais, nes visi aštuntokai sėdi apačioje, o jis pro tą vietą eina į medžio pamoką. B. K. visą laiką stengėsi, kad jų keliai nesusidurtų, stengėsi į jį nežiūrėti. Po įvykio su M. B. K. kalbėjo tik kai buvo pas socialinę. B. K. pasakė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) name. Visą tą savaitę, kai buvo įvykis, buvo sugedusi telefonspynė ir eiti į laiptinę nereikėjo suvesti kodo. Tai arba buvo praviros durys, nes senjorai nuolat ją vėdina, arba buvo sugedusi telefonspynė. B. K. mano, kad M. atėjo dėl to, nes jis pasiskundė tėčiui, kad M. buvo lindęs prie jo. B. K. į klausimą atsakė, kad prie parduotuvės Aibė, o jo tėtis nuėjo pas M. tėtį. Teigė, kad anksčiau M. jų laiptinėje neteko matyti. Jo kaimynas yra M. klasiokas, M. labai geras draugas vardu E. Kur buvo E. įvykio dieną, teigė nežinantis. Prieš tai E. sakė, kad eis pas daktarus. E. matė tik vėliau mokykloje. Ryte jis išėjo vėliau negu B. K., nes E. sakė prieš tai dieną, kad į mokyklą eis vėliau. Pas B. K. kuprinėje buvo 2 eurų moneta ir 1 euro moneta. Iš viso 3 eurai. Po įvykio pirmas iš laiptinės išbėgo M., paskui išėjo B. K., nes jis skubėjo į geografijos kontrolinį. Už kontrolinį gavo 7. Tėčiui paskambino, kai iki pamokos buvo likę 15 min. B. K. nubėgo į tualetą ir ten paskambino. Sakė, kad pamoka prasideda 8.00 val., bet mokytoja truputį vėlavo. Po geografijos pamokos B. K. pakvietė socialinė pedagogė. Jis nuėjo į jos kabinetą ir ten jau buvo atėjęs tėtis. Pas socialinę buvo psichologė, tėtis, socialinė pedagogė, du policijos pareigūnai ir truputį vėliau atėjo jo buvusi mokytoja ugdymui. Taip pat buvo M. su tėčiu. M. viską neigė, vaidino nekaltą, paskui B. K. reikėjo eiti į pamoką. Po įvykio jis labai išsigando. Jam liko M. pasakyti žodžiai, kad jeigu dar skųsis, dar gaus. Dabar B. K. M. bijo sutikti. Į mokyklą stengiasi eiti ne vienas, eina tai su klasioku, tai su darželio draugu. Kelias savaites po įvykio į mokyklą ir iš mokyklos jį lydėdavo tėtis. Sakė, kad kai jis nusileido liftu, M. sėdėdamas ant palangės žaidė su telefonu, o kai jį pamatė, jis greitai telefoną įsidėjo į kišenę. Mokykloje mato, kad jis turi baltą telefoną. M. B. K. trenkė vieną smūgį viena ranka, o kitą – kita. Iš viso buvo du smūgiai į veidą. Spyrė dešine koja vieną spyrį. Neįsivaizduoja, ar kas nors galėjo matyti ar girdėti įvykį. Kai M. nulipo nuo palangės, jis B. K. pasakė: „ateik čia“ ir „kiek turi pinigėlių“. Kai B. K. užpuolė, jo tėtis buvo viršuje ir tikriausiai rengė sesę į darželį. Mama išvažiavo 7.15 val. ir matė M., kuris turėjo baltą telefoną. Kai išbėgo M., B. K. galvojo, kad reikia kuo greičiau skubėti į mokyklą, kad nepavėluoti į kontrolinį ir tada paskambinti tėčiui. Jis visą vakarą jam mokėsi. Kai jį užpuolė M., jis išsigando. Sakė „atiduok“, sakė „ką čia darai“. Įvykio metu jis su M. buvo vienas priešais kitą (1 t., b.l. 38-41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. K. parodė, kad 2019-02-26 apie 7.40 val. iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), į mokyklą išėjo sūnus B. K. Po 10 - 15 minučių jis vedė savo dukrą M. K. į darželį ir sulaukė sūnaus B. telefoninio skambučio. Telefoninio pokalbio metu sūnus kūkčiojo, buvo susijaudinęs. Jis sūnų nuramino, tuomet sūnus papasakojo, kad beeinant į mokyklą prie namo laiptinės durų jį užpuolė M. P. Sūnus nurodė, kad jau yra mokykloje. Jis pasakė sūnui nusiraminti ir eiti į pamokas, o jis viską sutvarkys. Prie dukros M. nenorėjo kalbėti apie sūnaus papasakotą įvykį, todėl iš karto neskambino į bendrąjį pagalbos numerį. Dukrą pristatęs į darželį, iš karto išėjęs iš darželio teritorijos paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie sūnaus B. pasakotą įvykį. Pokalbio metu nurodė, kad vyksta į sūnaus B. mokyklą išsiaiškinti aplinkybes ir policijos pareigūnų lauks tenai. Jam tik atėjus prie sūnaus mokyklos, tai yra (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai. Jis kartu su policijos pareigūnais kreipėsi į mokyklos socialinę pedagogę J. L. Socialinei pedagogei J. L. papasakojo, ką šiandien jam papasakojo sūnus B. telefoninio pokalbio metu. Nusprendė pasikviesti jo sūnų B., kad B. pats papasakotų, kas įvyko. B. telefoninio pokalbio metu buvo labai neišsamiai papasakojęs kas įvyko. Socialinė pedagogė J. L. pakvietė B. Atėjus B. paprašė papasakoti, kas įvyko. Sūnus B. atrodė išsigandęs, buvo paraudęs jo dešinės pusės skruostas. B. pradėjo nuosekliai pasakoti jo, socialinės pedagogės J. L. ir policijos pareigūnų akivaizdoje, kad ryte jam išėjus iš namų į mokyklą, nusileidus su liftu į pirmą aukštą pastebėjo, kad pirmame laiptinės aukšte prie šiukšliadėžės angos stovi M. P.. M. P. iš karto pradėjo šaukti „ką tu ten skundiesi“, pradėjo artėti link B. B. pradėjo spartinti žingsnį, tačiau ir M. P. pradėjo greitinti savo žingsnius. M. P. prisivijo B., sugriebė už kuprinės, trenkė su kumščiu į veidą, nuplėšė nuo nugaros kuprinę, atsegęs kuprinę iš jos pasiėmė ten buvusią piniginę, atsegęs piniginę iš jos paėmė 3 eurus (1 ir 2 eurų metalinės monetos). Kai B. pradėjo šaukti „gelbėkit“, ištraukė iš savo kelnių kišenės telefoną ir pasakė, kad skambins tėčiui, M. P. pasakė „paskambinsi tėvui, sudaužysiu galvą“, numetė jo atimtus daiktus ir pabėgo. B. susirinko savo daiktus, užsidėjęs kuprinę ant pečių, toliau tęsė kelionę į mokyklą. Prie namo laiptinės, kieme B. sutiko kaimyną E., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris mokosi toje pačioje mokykloje. B. su kaimynu E. nuėjo į mokyklą. B. atėjęs į mokyklą paskambino jam ir viską papasakojo. Jis sūnui B. perdavė 5 eurus, kad sūnus galėtų pavalgyti pietus, nes liko be pinigų, skirtų pietums. Jis arba žmona kiekvieną dieną duoda sūnui B. grynųjų pinigų pietums (3 eurai – 1 dienai). Sūnui B. baigus pasakoti, socialinė pedagogė J. L. B. palydėjo į pamoką. Sugrįžus socialinei pedagogei J., buvo nuspręsta šiandien padaryti susitikimą su M. P. ir jo tėvais. Iš karto socialinė pedagogė J. jam girdint susisiekė su M. P. tėvu ir susitarė, kad šiandien 10 val. mokykloje įvyks susitikimas. Apie 10 val. jis sugrįžo į mokyklą į socialinės pedagogės kabinetą, jame jau buvo M. P. ir jo tėtis I. P., socialinė pedagogė J. L. Iš karto atėjo ir jo sūnus B. Socialinė pedagogė J. L. papasakojo, kokia situacija, kas šiandien įvyko. M. ir I. P. iš karto pradėjo klausinėti, kur įrodymai, pradėjo neigti. I. P. nurodė, kam reikalinga kviesti į mokyklą, jei tyrimą atlieka policija. M. P. pokalbio metu elgėsi arogantiškai, nemandagiai. Kreipėsi į B. sakydamas „ką tu čia meluoji“. Pamačius, kad pokalbis yra beprasmiškas, buvo nuspręsta jį nutraukti. Apie 13 val. sūnų B. nuvedė į Šnipiškių medicinos centrą, adresu Kalvarijų g. 170, Vilnius, kur B. apžiūrėjo gydytoja. Gydytoja po apžiūros išrašė išrašą. Iš gydytojų sugrįžus į namus jis iš sūnaus B. kuprinės paėmė piniginę ir įdėjo į įmautę. Minėtą piniginę įmautėje laiko namuose, prireikus gali pateikti. Dar kartą bandė pakalbėti su sūnumi B. apie įvykį. Teiravosi, kiek kartų M. P. sudavė į veidą, tačiau B. nurodė, kad skaičiaus neatsimena, tačiau vieną kartą tikrai M. sudavė B. į veidą. 2019-02-26 sūnus B. išeidamas į mokyklą neturėjo jokių paraudimų, sumušimų ant veido. Jo žmona pasakojo, kad 2019-02-26 apie 7.30 val. iš namų eidama į darbą, pirmo aukšto laiptinėje prie palangės matė jaunuolį su kasele, laikantį rankose mobilų telefoną. Jis bendravo su keliais namo gyventojais, kaimynais, tačiau pastarieji nurodė, kad nieko nematė, negirdėjo. 2019 m. sausio mėn. pradžioje vakare sūnus B. sugrįžęs į namus iš parduotuvės „Aibė“, adresu Giedraičių g. 85, Vilnius, papasakojo, kad beeinant iš parduotuvės namo prie jo (B.) prisikabino 3 jaunuoliai, vienas iš jų buvo M. P. Jaunuoliai pradėjo tikrinti B. pirkinių krepšį, tačiau B. nuo vaikinų pabėgo. Tą pačią dieną jis kreipėsi į M. P. tėvus. N. M. gyvenamuoju adresu, buto duris atidarė motina. Jis paprašė pakviesti M. ir I. P. Jie visi išėjo į namo laiptinę. Jis papasakojo, ką jam pasakojo sūnus B., tačiau visi pradėjo neigti, kad tai ne M. P. darbas, nes M. serga ir niekur nebuvo išėjęs iš namų. Jis pasakė, kad tikisi, kad tai daugiau nepasikartos, ir išėjo namo. M. P. turi draugą iš jo laiptinės, todėl jį dažnai mato ir pažįsta. Prašo, kad sūnus B. K. būtų apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Po šio įvykio sūnus B. jaučia baimę, todėl jis su žmona turi sūnų B. palydėti, pasitikti, visur lydėti. Sūnus B. nėra daugiau pasakojęs, kad po šio įvykio M. P. ar M. draugai B. būtų ką nors padarę ar grasinę (1 t., b. l. 45-46, 47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. 2019-02-26 apie 8.15 val. į ją kreipėsi mokinio B. K. tėtis E., kuris nurodė, kad šiandien ryte paskambino sūnus B. ir pasakė, kad šiandien laiptinėje sūnų užpuolė (duomenys neskelbtini) moksleivis M. P. Tą pačią dieną apie 10 val. į mokyklą susitikimui išsikvietė moksleivius M. P., B. K. ir jų tėvus. Susitikimo metu moksleivis B. K. nuosekliai papasakojo, kad ryte išėjus iš namų į mokyklą, jų namo laiptinėje, prie šiukšliadėžės B. sutiko M. P. M. P. iš karto priėjo prie B., pastūmė, pradėjo ant jo šaukti „ko skundies tėvui“, trenkė B. į veidą. Iš pykčio atėmė iš B. kuprinę ir ją numetė ant grindų bei atėmė iš B. 3 eurus. Po pinigų atėmimo M. P. pabėgo, o B. paskambino tėčiui ir viską papasakojo. Po to apie įvykį pradėjo pasakoti moksleivio B. K. tėtis E. K., kuris nurodė, kad tą patį šiandien sūnus B. jam papasakojo telefonu, ir pridūrė, kad M. P. ne pirmą kartą taip elgėsi. Prieš mėnesį M. P. gatvėje buvo perėmęs jo sūnų B. K. ir iš sūnaus atėmė maisto prekę. Tėvas nesikreipė į policiją, tačiau buvo pasikalbėti su M. P. tėvais. M. P. susitikimo metu viską neigė, elgėsi nemandagiai, įžūliai. M. P. tėvas I. P. susitikimo metu nurodė, kad tai ne mokyklos reikalas, viską išsiaiškins policija. M. P. yra problematiškas vaikas. Iki 2018 m. rugsėjo mėn. mokyklos atstovai labai dažnai į mokyklą kviesdavo M. P. tėvus dėl M. P. netinkamo elgesio. Mokyklos atstovai ne kartą kreipėsi į vaikų teises dėl M. P. netinkamo elgesio. M. ne kartą buvo svarstomas vaiko gerovės posėdyje. Moksleivį B. K. gali charakterizuoti teigiamai, mokyklos atstovai, darbuotai, moksleiviai su B. jokių problemų neturi (1 t., b. l. 49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas E. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad išeidinėjo ryte iš savo namų, ėjo į mokyklą. Važiavo liftu, pirmame aukšte sutiko savo kaimyną B., jis buvo apsiverkęs, jis B. paklausė arba B. pats pasakė apie tą vagystę. Tiksliai nežino, bet E. D. tėtis sakė, kad tai buvo vasario mėnesį. Pats E. D. žino, kad tai vyko 2019 metų žiemą. Buvo apie 07.30 val. ryto. Nusileidęs liftu jis sutiko stovintį ir apsiverkusį kaimyną B. Nežino, kokių jis turėjo daiktų. Ant pečių B. turėjo kuprinę. B. lygtai jam pasakė, kad iš jo buvo pavogta kažkoks kiekis pinigų. Daugiau kaip ir nieko B. E. D. nesakė. Po to išėjo su B. kartu į mokyklą. Jie ėjo į mokyklą, B. kaip ir apsiramino. B. buvo apsiverkęs, jo veidas buvo paraudonavęs. Paraudonavę buvo akys, beveik visas veidas buvo paraudonavęs. Daugiau B. nieko nesakė, tik pasakė, kad iš jo laiptinėje pavogė pinigus. Pasakė, kad pinigus pavogė E. D. klasiokas M. Daugiau ant B. veido jokių žymių E. D. nepastebėjo. Jie nuėjo į mokyklą. E. D. buvo aštuntokas, B. šeštokas. Jie nuėjo į savo klases. Buvo apie 7.40 val. ar 7.45 val., kai jie nuėjo į mokyklą. E. D. M. nesutiko, jam atrodė, kad jis išvis nebuvo atėjęs į mokyklą. Nėra tikras, ar jam B. papasakojo, ar iš kažkur kitur sužinojo apie šį įvykį. B. tėtis pas juos buvo atėjęs ir papasakojo viską. M. yra E. D. klasiokas. Jis retai eina į pamokas. Su M. apie šį įvykį E. D. nekalbėjo, po šio įvykio su M. nebuvo susitikę. Į prokurorės užduotus klausimus atsakė, kad jis gyvena 9 aukšte, M. gyvena kitame name, pirmame ar antrame aukšte. Su M. gyvena skirtingose laiptinėse. M. naudojasi telefonu „Samsung“ S3, baltos spalvos. Kai M. ką nors prisidirba, tai jį iškviečia arba auklėtoja, arba socialinė darbuotoja. Į E. K. užduotus klausimus atsakė, kad jis su M. yra kaip ir draugai, bet dažniausiai bendrauja mokykloje. Į prokurorės užduotus klausimus atsakė, kad jis nežino, kokia suma buvo pavogta iš B. Po įvykio B. jam rodė piniginę, ten buvo likę 50 centų. Piniginė buvo stačiakampės formos, susegama sagute, į ją nelįstų įdėti kupiūrų, tik monetos. Į teisėjos užduotus klausimus atsakė, kad B. atrodė prislėgtas, susinervinęs, verkė. B. taip jautėsi gal 2-3 minutes, po to apsiramino. Daugiau nieko B. nenutiko (1 t., b.l. 65-67)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas I. P. parodė, kad M. P. yra jo sūnus. M. yra 8 klasės moksleivis. Su M. P. palaiko glaudžius ryšius. Didelių problemų su M. neturi, didžiausia M. problema yra kompiuteriniai žaidimai. M. nėra linkės smurtauti. Tiesa su mokslais M. sekasi sunkiau, bet tik dėl to, kad M. ilgą laiką sirgo ir nelankė pamokų, tačiau M. šiuo metu atsiskaito už praleistas pamokas ir jo vidurkis šiai dienai yra 5,6. Su M. dažniausiai konfliktai kyla tik dėl polinkio kompiuteriniams žaidimams, kuriuos jis ir jo sutuoktinė, M. mama, riboja. Paaiškino, kad 2019 metais, tiksliai datos pasakyti negali, galimai tai buvo sausio pradžioje ar pabaigoje, bijo suklaidinti, pas jį į namus atėjo B. tėvas. Pastarasis pradėjo sakyti, kad neva prieš kelias valandas prie parduotuvės AIBĖ, esančios Giedraičių gatvėje, du berniukai ar tai bandė, ar tai apiplėšė jo sūnų B. ir vienas iš užpuolikų neva buvo M. Galimai atėmė ar bandė atimti kažkokį maišą, dabar jau tiksliai aplinkybių neprisimena. Tai išgirdęs jis buvo šokiruotas, nes jis visą dieną kartu su M. praleido namuose, kadangi M. sirgo. Namuose kartu buvo ir jo sutuoktinė R. P. M. visą dieną buvo namuose ir kelios dienos prieš tai taip pat buvo namuose, nes sunkiai sirgo ir niekur išėjęs nebuvo. B. tėvas vis viena kaltino M., o jis patikino, kad visą dieną buvo su M. namuose ir M. niekur nebuvo išėjęs visą dieną, nes jis M. prižiūrėjo. Tuomet B. tėvas pasakė, kad B. užpuolęs berniukas buvo labai panašus į M. Tuomet jis vėl patvirtino, kad M. visą dieną buvo namuose su juo ir išėjęs nebuvo. Jis B. tėvo paklausė ar pastarasis tikrai nemaišo jo sūnaus M. su kokiu nors kitu berniuku M., nes kaip ir minėjo M. visą dieną buvo su juo namuose. Jis pasiūlė B. tėvui kreiptis į policiją, kad įvykis būtų ištirtas, nes jeigu konfliktas vyko prie parduotuvės, kaip pastarasis nurodė, tai viską galėjo užfiksuoti vaizdo kameros. Po to B. tėvas išėjo, bet iš pastarojo elgesio suprato, kad juo nepatikėjo, kadangi B. tėvas net neatsiprašė, jog nepagrįstai apkaltino jo sūnų M. Kodėl B. pirmą kartą ir dėl įvykio, įvykusio 2019-02-26, kaltina M. jis net negali paaiškinti. Net nesupranta B. ir jo tėvo motyvų, dėl ko pastarieji kaltina jo sūnų tokiais dalykais. Jis su M. apie 2019-02-26 įvykusį įvykį kalbėjosi, prašė pasakyti tiesą, ir jeigu tai padarė M., prisipažinti, tačiau M. kategoriškai neigė kaltę sakydamas, kad tikrai nieko nedarė B. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo (1 t., b. l. 69-70, 71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad yra B. K. mama. 2019-02-26 ryte ji iš namų išėjo šiek tiek anksčiau negu B., o būtent iš namų išėjo apie 7.25 val. Tuo metu B. dar buvo namuose. Kiek jai yra žinoma, B. iš namų išėjo apie 7.30 val. Jie gyvena 9 aukšte, dėl po į pirmąjį aukštą ji leidosi liftu. Išėjusi iš lifto pasuko link išėjimo durų ir pastebėjo, kad aikštelėje tarp pirmojo ir antrojo aukšto, kur yra iškabintos pašto dėžutės, stovi jaunuolis. Jaunuolis buvo akivaizdžiai keliais metais vyresnis už jos sūnų B., galimai apie 14-15 metų amžiaus. Vaikinas buvo tamsių plaukų, plaukai šonuose kirpti trumpai, o viršugalvyje plaukai buvo palikti ilgi ir surišti į uodegą. Jaunuolis buvo apsivilkęs tamsiais drabužiais, tačiau konkretizuoti vaikino aprangos negali, nes neįsidėmėjo. Jai įsiminė tai, kad vaikinas rankose laikė baltos spalvos telefoną, galimai išmanųjį. Vaikinukas jai einant link išėjimo iš laiptinės minėtu telefonu naudojosi. Vaikinas buvo vienas. Vaikiną įsiminė dėl to, kad anksčiau laiptinėje jo nėra mačiusi, ir jų laiptinėje niekada nesibūriuoja jaunimas, dėl to jai tai pasirodė keista, tačiau tuo metu nieko blogo nepagalvojusi išėjo iš laiptinės ir išvažiavo į darbą. Vaikino, buvusio laiptinėje, neužkalbino. Vėliau, būdama darbe, iš sutuoktinio sužinojo apie incidentą, įvykusį tarp jos sūnaus ir kito jaunuolio. Pačio įvykio aplinkybių nežino ir nurodyti negali, nes įvykio nematė, o B. apie tai neklausinėjo. Incidento metu iš sūnaus B. kitas jaunuolis atėmė 3 eurus, o piniginę paliko B. Prašo prie tyrimo medžiagos prijungi incidento metu B. turėtą piniginę, iš kurios minėtas vaikinas atėmė 3 eurus (1 t., b. l. 73-74, 75).

2019-08-12 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta liudytojos J. K. pateikta B. K. piniginė. Apžiūros metu nustatyta, kad piniginė yra juodos spalvos su raudonos spalvos elementais. Piniginės matmenys suskleistoje būsenoje 6x9 cm. Piniginė yra galimai odinė. Priekinėje ir užpakalinėje piniginės dalyse yra po vieną atverčiamą raudonos spalvos kišenėlę su spraustuku, galimai skirtą monetoms laikyti. Piniginė išsilanksto ir matomas skyrelis banknotams susidėti, šis skyrelis taip pat yra užsegamas spraustuku. išskleistos piniginės matmenys 9x16,5 cm, Piniginėje banknotų ir monetų nėra. Ant piniginės yra matomi stiprūs susidėvėjimo požymiai (1 t., b. l. 78-80, 81, 82-85).

Taip pat byloje pateikta B. K. dešinės pusės veido nuotrauka (1 t., b. l. 86-88).

2019 m. gegužės 8 d. medicininės pažymos iš UAB „Šnipiškių medicinos centro“ apžiūros metu teismo medicinos specialistas J. M. P. pateikė išvadą, kad B. K. 2019 m. vasario 26 d. UAB „Šnipiškių medicinos centre“ nustatyta nedidelė (apie 2 mm) žaizda dešiniajame skruoste su aplinkinių audinių patinimu ir odos paraudimu. Tai galėjo būti padaryta skruostą paveikus kietu, kontakto vietoje briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir gali būti vertinama nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 90, 91).

Policijos registruojamų įvykių suvestinėje 2019 m. vasario 26 d. įregistruotas pranešimas, kad pranešėjui prieš 20 min. paskambino jo 12 m. sūnus B. K. ir pranešė, kad lifte jį užpuolė ir atėmė piniginę pažįstamas M. P. (mokosi vienoje mokykloje). Tikrinant informaciją atvykus prie mokyklos pareigūnus pasitiko E. K., kuris paaiškino, kad jo sūnus B. K. ryte išėjo į mokyklą, o vėliau paskambino tėvui, verkdamas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) namo lifte jį užpuolė pažįstamas M. P., iškratė kuprinę, pavogė ant žemės iškritusius 3 eurus, trenkė į veidą (dešinės pusės žandą) ir pasišalino. Mokykloje dirbanti soc. pedagogė J. L. paaiškino, kad šeima yra įtraukta į socialinės rizikos grupę, lankosi pas psichologus ir pan. Tokie įvykiai yra pasikartoję praeityje. Dėl įvykio vaiko tėvas kreipsis į 1 PK, rašys pareiškimą dėl įvykio. Šiuo metu vaiko tėvas ir socialinė darbuotoja mokykloje laukia M. P. tėvų (1 t., b. l. 6-7).

2019 m. kovo 5 d. apžiūrėta įvykio vieta, nufotografuotas laiptinės įėjimas-išėjimas, laiptinės pirmas aukštas (1 t., b. l. 8-11).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Kaltinamasis M. P. kaltės nepripažino, neigė buvęs įvykio metu įvykio vietoje, nurodė buvęs mokykloje ir jokių veiksmų prieš B. K. neatlikęs. Tačiau teismo manymu, tokie kaltinamojo parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir vertintini tik kaip kaltinamojo gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės, juos paneigia nukentėjusiojo B. K. ir liudytojo E. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, liudytojų E. K., J. K., J. L., L. M. – S. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų (piniginės) apžiūros duomenys, B. K. nuotrauka bei medicinos specialisto išvada. Ikiteisminio tyrimo metu B. K. nurodė, kad nusileidęs liftu laiptinėje prie pašto dėžučių sutiko M. P., kuris pribėgo prie jo, trenkė kumščiu į veido vieną ir kitą pusę, nuplėšė kuprinę, atsegęs skyrelį paėmė pinigus, 3 eurus, po to spyrė į koją, pagrasino, kad jei skųsis, dar gaus, ir pabėgo. Pažymėtina, kad nors šio įvykio tiesioginių liudytojų nebuvo, tačiau B. K. iš karto po įvykio įvardijo M. P., kaip jį užpuolusį asmenį, savo tėvui E. K., mokyklos socialinei darbuotojai J. L., mokyklos psichologei L. M. – S., taip pat ir kaimynui, M. P. bendraklasiui E. D. Bylos duomenimis nustatyta, kad B. K. yra dvejais metais jaunesnis už M. P., tačiau jie mokėsi toje pačioje gimnazijoje ir pažinojo vienas kitą, taigi teismas neturi pagrindo spręsti, kad B. K. galėjo suklysti nurodydamas jį apiplėšusį asmenį.

Be to, kaip minėta, liudytojas E. D. taip pat patvirtino tiek B. K. išvaizdą, t. y. kad jis buvo prislėgtas, susinervinęs ir apsiverkęs, buvo paraudonavęs visas jo veidas, kad B. pasakojo, jog iš laiptinėje pavogė pinigus jo (liudytojo) klasiokas M. Liudytojas nurodė ir tai, kad M. naudojasi baltos spalvos telefonu Samsung S3, kai M. ką nors prisidirba, tai jį iškviečia arba auklėtoja, arba socialinė darbuotoja, kad B. rodė liudytojui piniginę, kuri buvo stačiakampės formos, susegama sagute, į ją nelįstų įdėti kupiūras, o tik monetas, joje buvo likę tik 50 centų. Tai, kad piniginė nedidelė, stačiakampio formos ir susegama sagute, matyti ir iš Daiktų apžiūros protokolo, fotolentelės (1 t., b. l. 78-84) bei prie bylos pridėtos pačios piniginės, pateiktos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 76).

Liudytoja J. K. yra B. K. mama, taigi, turi objektyvų suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau pažymėtina, kad liudytoja nenurodė mačiusi M. P. kokius nors priešingus teisei veiksmus, o nurodė tik tai, kad matė vasario 26 d. rytą laiptinėje, šalia pašto dėžučių, paauglį su nekasdiene šukuosena – kasyte, laikiusį rankoje baltos spalvos telefoną. Su analogiška šukuosena M. P. buvo ir teisme, neneigė kasytę nešiojęs ir 2019 m. vasario mėnesį, turėjęs baltą telefono dėklą (ką patvirtino ir liudytojas E. D.). Be to, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros metu padarytų nuotraukų, žiūrint iš lifto perspektyvos (nuotrauka Nr. 4, 1 t., b. l. 11) matyti ir išėjimas iš laiptinės, ir aikštelė šalia pašto dėžučių, kurioje, pasak liudytojos J. K., stovėjo jai nepažįstamas vaikinas. Ši vieta pakankamai apšviesta, todėl teismas neturi abejonių, kad galima buvo pamatyti ir šukuoseną, ir telefono spalvą. Juolab įvertinus tai, kad M. P. turėjo girdėti atvažiuojant liftą, o kadangi laukė B. K., pats turėjo stovėti toje vietoje, iš kurios matyti liftu atvažiuojantis asmuo (ir tuo pačiu būti matomas atvažiavusiajam). Dėl šių aplinkybių teismas neturi pagrindo netikėti J. K. parodymais.

E. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad savo veiksmais M. P. B. K. sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį išgąstį. Po įvykio sūnus ilgą laiką bijojo eiti į mokyklą, bijojo būti vėl užpultas ir pažemintas, išeiti į kiemą pabendrauti su draugais, nes jautėsi nesaugiai. Naktimis negalėdavo užmigti, dėl ko jam duodavo gerti raminančios arbatos. Po smūgio ant dešinio skruosto buvo mėlynė, dėl ko vaikas jautėsi labai negerai prieš draugus, jautėsi pažemintas ir nuskriaustas (1 t., b. l. 173-174). Kaltinamasis M. P. ir civiliniai atsakovai I. P., R. P. su ieškiniu nesutiko. Taip pat civiliniai atsakovai nurodė, kad civilinis ieškinys yra per didelis, šeimą išlaiko tik I. P., kurio pajamos yra apie 500 eurų per mėnesį, taip pat išlaiko ir pilnametį sūnų, kuris dar mokosi.