Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-175/09

Teisėjas Arturas Rauktys (Proceso Nr. 91-1-00069-2008) Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.6.1.; 1.2.9.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.10.1.;

2.4.6.3.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams advokatams Vladui Incui, Rasai Malinauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. K. ir S. K. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

P. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d. 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmės, paskirtos pagal BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. ir pagal BK 146 str. 2 d., subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. ir pagal BK 146 str. 2 d., apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 161 str. 2 d. paskirta arešto bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinys patenkintas visiškai. Iš P. K. , S. K. , A. Ž. , nepilnamečio L. P. , o šiam neišgalint sumokėti – iš jo įstatyminių atstovų ir bendraatsakovių G. P. ir V. P. , H. G. įstatyminės atstovės ir atsakovės A. S. bei E. K. įstatyminės atstovės ir atsakovės M. K. solidariai priteista 4930,10 Lt nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai.

A. M. civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš P. K. priteista 250 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. naudai.

Šakių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš P. K. , S. K. , A. Ž. , nepilnamečio L. P. , o šiam neišgalint sumokėti – iš jo įstatyminių atstovų ir bendraatsakovių G. P. ir V. P. , H. G. įstatyminės atstovės ir atsakovės A. S. bei E. K. įstatyminės atstovės ir atsakovės M. K. solidariai priteista 30000 Lt nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. naudai.

Civilinės ieškovės V. M. civilinis ieškinys atmestas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti L. P. ir A. Ž. , tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. , būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje kartu su A. Ž. , nepilnamečiais, kurie dėl savo amžiaus nėra nusikaltimo subjektais – H. G. , gim. (duomenys neskelbtini), L. P. , gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K. , gim. (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario mėnesį, laikotarpiu nuo 1 d. 20 val. iki 2 d. 13 val., S. K. gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name ir kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, itin žiauriai, bejėgiškos būklės asmeniui suduodami rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip septynis smūgius, tai yra ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, padarė A. M. poodines kraujosruvas dešiniajame dilbyje, plaštakoje, kelio sąnaryje, akių vokuose, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje, kairiajame antakyje, kiaurinę muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, pogleivinę kraujosruvą kairės akies obuolyje, kūno sumušimus, galvos smegenų sukrėtimą, taip pat kraujo išsiliejimą kairės ausies ertmėje su trauminiu kairės ausies nervo uždegimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, P. K. nuteistas už tai, kad būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. vasario 1 d. apie 20 val. S. K. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis ir kojomis suduodamas A. M. daug – ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, smūgių, taip atimdamas galimybę jam priešintis bei pasinaudodamas A. M. bejėgiškumu dėl anksčiau jam padarytų kūno sužalojimų, pagrobė iš A. M. 250 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung“.

Be to, P. K. nuteistas už tai, kad būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su L. P. bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2008 m. vasario 2 d. apie 10 val. S. K. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), siekė tenkinti savo lytinę aistrą su nepilnamečiu A. M. , gimusiu (duomenys neskelbtini), prieš jo valią, tai yra panaudodami fizinį smurtą ir grasinimus bei pasinaudodami dėl anksčiau padarytų kūno sužalojimų bejėgiška nukentėjusiojo A. M. būkle, taip pat akivaizdoje E. K. , H. G. ir A. Ž. , sėdinčiam ant kėdės A. M. oraliniu būdu įvesdami varpą į A. M. burną, tenkino savo lytinę aistrą.

Be to, P. K. , būdamas nepilnametis, gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. K. nuteisti už tai, kad 2008 m. vasario mėnesį, laikotarpyje nuo 1 d. 20 val. iki 2 d. 13 val., S. K. gyvenamojoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tęsdami savo nusikalstamas veikas, tyčia, naudodami fizinį smurtą ir grasinimus bei pasinaudodami dėl anksčiau padarytų kūno sužalojimų bejėgiška nukentėjusiojo A. M. būkle, neleido A. M. išeiti iš S. K. gyvenamojo namo ir taip neteisėtai atėmė A. M. laisvę.

Be to, S. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario mėnesį, laikotarpyje nuo 1 d. 18 val. iki 2 d. 13 val., S. K. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su vaikais: A. M. , gimusiu (duomenys neskelbtini), P. K. , gimusiu (duomenys neskelbtini), H. G. , gimusiu (duomenys neskelbtini), L. P. , gimusiu (duomenys neskelbtini), ir E. K. , gimusia (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus – vyną ir alų, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Apeliantas tvirtina, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų bei neteisingai juos įvertino. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, 2008 m. vasario mėnesį, laikotarpiu nuo 1 d. 20 val. iki 2 d. 13 val., jam priklausančioje sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, naudodamas fizinį smurtą ir grasinimus bei pasinaudodamas dėl anksčiau padarytų kūno sužalojimų bejėgiška nukentėjusiojo A. M. būkle, neleido A. M. išeiti iš jo gyvenamojo namo ir taip neteisėtai atėmė jam laisvę. Teisme apklausti kiti kaltinamieji, liudytojai bei pats nukentėjusysis parodė, kad jis beveik visą laiką miegojo kitame kambaryje ir darant nusikalstamus veiksmus nedalyvavo. Apeliantas nurodo, kad jis minėtą dieną iš darbo grįžo girtas ir užmigo, kada jo sūnus P. K. su nukentėjusiuoju bei kitais kaltinamaisiais grįžo pas jį į namus negirdėjo. Jį prikėlė sūnus P., pasakydamas, kad namuose turi vagį. Nukentėjusiajam jis sudavė tik keletą kartų, norėdamas paauklėti, kad nevogtų svetimų daiktų. Jis nesiėmė jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekęs atimti A. M. laisvę. Kelių smūgių sudavimas nukentėjusiajam negali būti kvalifikuojamas kaip neteisėtas laisvės atėmimas, kadangi jis neturėjo tikslo atimti A. M. laisvės. Vien ta aplinkybė, kad jis nieko nedarė, kad A. M. būtų paleistas, nesudaro pagrindo pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. Visi kaltinamieji teismo posėdžio metu parodė, kad jis beveik visą laiką buvo kitame kambaryje, tik vienu momentu atsikėlęs, taip pat kelis kartus sudavė A. M. , bet po to ir vėl nuėjo miegoti. Nuteistasis tvirtina, kad jam atsikėlus A. M. buvo sąmoningas, sėdėjo ant kėdės ir bendravo su kitais, todėl teigti, kad buvo pasinaudota nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl anksčiau jam padarytų kūno sužalojimų, nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiajam buvo konstatuotas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, o esant tokiems kūno sužalojimams, jo būklė negali būti vertinama kaip bejėgiška. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad kiti kaltinamieji buvo išvedę nukentėjusįjį iš namų bei palikę jį vieną kieme. Tačiau nukentėjusysis, turėdamas realią galimybę kreiptis pagalbos į šalimais gyvenančius kaimynus, savo valia pats vėl sugrįžo į namus, kuriuose prieš tai būdamas, tariamai bijojo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Apelianto nuomone, jo veiksmais nukentėjusiojo laisvė nebuvo atimta ir jis nepagrįstai yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.

Nuteistojo teigimu, nėra surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad jis būtų tyčia įtraukęs P. K. , L. P. , H. G. , E. K. girtauti. Teismo posėdžio metu tik vienintelė E. K. apklausos metu parodė, kad jis jai siūlė išgerti, tačiau ji atsisakiusi gerti. Visi kiti parodė, kad jis jiems išgerti nesiūlė ir kartu su jais negėrė. Pasak apelianto, liudytojos E. K. parodymai vertinami kritiškai, kadangi ji teismo posėdžio metu, kol nebuvo pagarsinta dalis jos ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, nesugebėjo prisiminti nukentėjusiojo mušimo aplinkybių, tačiau prisiminė, kad jis jai siūlė išgerti. Apeliantas tvirtina, kad jam nebuvo žinoma, kiek E. K. , L. P. ir H. G. yra metų, jis buvo įsitikinęs, kad šie asmenys yra pilnamečiai. Nustačius pagrįstą klaidą dėl įtrauktino į girtavimą asmens amžiaus, kai asmuo yra įsitikinęs, kad įtraukiamam asmeniui jau yra 18 metų, kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d., nėra. S. K. nurodo, kad žinojo, jog jo sūnus Paulius yra nepilnametis, tačiau jo parsivestus draugus matė pirmą kartą ir jie jam visi atrodė sulaukę 18 metų. Už savo sūnaus P. įtraukimą į girtavimą jis turėjo būti baudžiamas administracine tvarka. Be to, jo tariamai įtraukti į girtavimą vaikai, patys nusipirko alkoholinių gėrimų, kurių atsinešė į jo namus ir juos vartojo jam miegant. Todėl jis savo veiksmais negalėjo jų paskatinti vartoti alkoholinius gėrimus. Teismas darė prielaidą, kad S. K. žinojo, jog jo namuose girtaujantys asmenys yra nepilnamečiai, nors tai patvirtinančių duomenų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu, surinkta nebuvo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kadangi jo veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir BK 161 str. 2 d., sudėties, dėl šių veikų jis turi būti išteisintas.

Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas P. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme. Apeliantas S. K. nesutinka su nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir BK 161 str. 2 d., taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nuteistojo P. K. apeliacinio skundo

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nuteistojo P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad P. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nes esmines įvykio aplinkybes nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, išsamiai papasakojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, padėjo byloje išaiškinti tiesą ir dėl įvykdytų nusikaltimų nuoširdžiai gailėjosi. Kadangi pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepripažino ir šios BK bendrosios dalies normos nepagrįstai netaikė, nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 str. 1 p.).

Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybė pati savaime dar nėra pagrindas paskirti švelnesnę bausmę, kadangi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. ir 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. ir BK 91 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas nurodė išsamius motyvus, kodėl P. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. K. padarė vieną sunkų ir tris apysunkius nusikaltimus. Nusikaltimai padaryti iš chuliganiškų paskatų, kas rodo ne tik pačių veikų, bet ir paties P. K. pavojingumą bei elementarių žmogiškų vertybių nebuvimą. Trys nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), P. K. buvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius. Be to, nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, kas taip pat pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į tai, kad nusikaltimus P. K. padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai.

Už Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. ir BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. numatytus nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmes, už Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir BK 146 str. 2 d. numatytus nusikaltimus – arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Teismas P. K. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą motyvuotai paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai yra šiek tiek mažesni arba artimi BK straipsnių, numatančių atsakomybę už P. K. padarytus nusikaltimus sankcijų vidurkiams. Be to, bendrindamas bausmes, teismas parinko ne patį griežčiausią bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 str. 4 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo, atsižvelgus į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, P. K. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskirta bei galutinė subendrinta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta ir atitinka tiek padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnius, tiek kaltininko asmenybę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė teisėtą, teisingą ir bausmės tikslus atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam P. K. nėra galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, kadangi nėra tam būtinų baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatos taip pat netaikomos, kadangi šio straipsnio nuostatos taikomos tik išimtiniais atvejais, kada BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Tad aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausme, todėl apelianto prašymą dėl bausmės sušvelninimo atmeta kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos sudarymas, nebendravimas su draugais ir tėvu neapima bausmės skyrimo pagrindų, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti individualizuodamas nuteistajam bausmę, ir neduoda pagrindo paskirti švelnesnę bausmę.

Dėl nuteistojo S. K. apeliacinio skundo

Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą arba sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Neteisėtas laisvės atėmimas yra suprantamas kaip neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas sulaikant ar (ir) uždarant nukentėjusįjį tam tikroje vietoje prieš jo valią. Laisvės atėmimas yra prievartinis aktas, kuris dažniausiai atliekamas pavartojant psichinį, o dažnai ir fizinį smurtą. Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais tiesiogine tyčia. Kaltininkas privalo suvokti, kad neteisėtai, prieš žmogaus valią apriboja jo laisvę, ir to nori. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad S. K. suprato, jog A. M. negali išeiti, tačiau nieko nedarė, kad šis būtų paleistas ir dėl to pripažino S. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. Tačiau, kaip jau minėta, šis nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia. Tuo tarpu šioje baudžiamoje byloje nustatyta tik tai, kad S. K. suprato, jog A. M. negali išeiti, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad jis būtų paleistas. Iš to seka, kad S. K. veiksmai nebuvo nukreipti į A. M. neteisėtą laisvės apribojimą, jis neturėjo tikslo apriboti A. M. laisvę, jis buvo abejingas tam, kas nutiks A. M. . Pats kaltinamasis, P. K. , L. P. , A. Ž. , E. K. , taip pat ir nukentėjusysis patvirtino tą aplinkybę, kad S. K. su jais mažai buvo, jis beveik visą laiką miegojo kitame kambaryje. Vienu momentu jis buvo atėjęs ir sudavė kelis kartus A. M. , o po to ir vėl nuėjo miegoti. To, kad smurtavo A. M. atžvilgiu, S. K. neneigė, dėl to buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. Kad kaltininko elgesys būtų pripažintas neteisėtu laisvės atėmimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. numatytos sąlygos (objektyvieji požymiai - veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai - kaltė, motyvas, tikslas). Kelių smūgių sudavimas nukentėjusiajam negali būti kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., kadangi tikslo apriboti laisvę A. M. S. K. veikoje nenustatyta. Kaip kad nurodė pats S. K. , jis tik norėjo pamokyti vagį, t.y. A. M. , todėl šiam ir sudavė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog S. K. norėjo atimti A. M. laisvę ir to siekė, panaudodamas nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą ir grasinimus bei pasinaudodamas dėl anksčiau padarytų sužalojimų bejėgiška nukentėjusiojo A. M. būkle, todėl S. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. turi būti išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu taip pat ginčija jo nuteisimą pagal Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. vasario 1 d. – 2008 m. vasario 2 d. S. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) buvo girtaujama. Kaip kad parodė S. K. , 2008 m. vasario 1 d. jis iš darbo į namus grįžo girtas, todėl nuėjo miegoti. Kaip jo namuose susirinko vaikai, nematė. Jis buvo tik vienu momentu atsikėlęs, kai jį pažadino sūnus, sudavė kelis smūgius A. M. , išgėrė kelis stikliukus ir vėl nuėjo miegoti. Tai, kad S. K. negėrė su vaikais, kad jie patys nusipirko alkoholinių gėrimų ir juos vartojo S. K. namuose patvirtina kaltinamųjų P. K. , A. Ž. , L. P. , nukentėjusiojo A. M. parodymai. P. K. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2008 m. vasario 1 d. apie 20 val. pas jį atvyko A. M. , L. P. , A. Ž. , H. G. ir atsivežė alaus. Po to, kai išgėrė alkoholį, dar parsivežė vyno, alaus, užkandžių, ir girtavo toliau. Tėvas miegojo kitame kambaryje. P. K. taip pat patvirtino, kad jis prikėlė tėvą sakydamas, kad namuose yra vagis, kad tėvas A. M. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, išgėrė kelis stikliukus ir vėl nuėjo miegoti. Pats tėvas gerti jiems nesiūlė, tačiau ir nedraudė to. L. P. taip pat parodė, kad jiems girtaujant S. K. miegojo kitame kambaryje, vienu momentu buvo atsikėlęs, sudavė kelis smūgius A. M. , šiek tiek išgėrė ir vėl nuėjo miegoti. Be to, L. P. paaiškino, kad alkoholio jiems nupirko A. Ž. , kuris paskui kartu ir gėrė, vėliau jie dar parsinešė alkoholinių gėrimų. Šiuos parodymus patvirtino A. Ž. , kuris taip pat parodė, kad S. K. beveik visą laiką buvo kitame kambaryje. A. M. taip pat patvirtino, kad nuvykus pas P. K. buvo girtaujama, kad alkoholio jie patys nusipirko, kad S. K. didžiąją laiko dalį buvo kitame kambaryje, kad S. K. išgėrė tik tada, kai jį sumušė, t.y. jau tada, kada visi buvo apsvaigę nuo alkoholio. Iš viso to, seka, kad S. K. prie vaikų nugirdymo neprisidėjo. Tarp jo veiksmų ir to, kad vaikai jo namuose svaiginosi alkoholiu, nėra priežastinio ryšio. Priežastinio ryšio buvimas reiškia, kad be sąmoningų kaltininko veiksmų vaikai patys nebūtų pradėjęs girtauti. Nesant priežastinio ryšio, negali kilti ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, vaikai kartu su A. Ž. patys pasirūpino alkoholiniais gėrimais ir pradėjo girtauti be S. K. , t.y. kai šis miegojo. S. K. jų neskatino vartoti alkoholio. Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. K. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d. požymių, todėl jis dėl šios veikos turi būti išteisintas, neįrodžius kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

S. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir BK 161 str. 2 d. išteisinus, naikinamas nuosprendžiu nuteistajam taikytas bausmių subendrinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str., nes nuteistajam lieka bausmė tik už vieną nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino S. K. lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis – tai kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išsiaiškinant nusikaltimą, o prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu prisipažino smurtavęs A. M. atžvilgiu, tačiau jis tai padarė po to, kai jau buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Be to, S. K. nenurodė, kokius veiksmus atliko nusikalstamos veikos bendrininkai, jų nedetalizavo. Taigi, nors jis ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms taip pat nepadėjo išaiškinti jo namuose įvykdytų nusikaltimų. Teismas taip pat nenustatė, kad S. K. kritiškai vertintų savo elgesį, gailėtųsi padaręs nusikaltimą. Todėl S. K. atžvilgiu nėra pagrindo pripažinti Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės atsakomybe lengvinančia.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nusikaltimą S. K. padarė bendrininkų grupe. Bendrininkavimą, kaip nusikaltimo padarymo formą, apibūdina bei jo esmę atskleidžia daugelis objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Bendrininkavimui pirmiausia būdinga tai, kad tame pačiame nusikaltime dalyvauja – bendrai veikia – du arba daugiau asmenų. Susitarimas atlikti nusikalstamus veiksmus gali būti išreiškiamas ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Šioje baudžiamojoje byloje visi trys nuteistieji bendrai veikdami sumušė nukentėjusįjį A. M. . Tokie jų veiksmai teisingai pripažinti kaip nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe. Ir nors S. K. teigia, kad jo nusikalstamas elgesys pasireiškė tik keletos smūgių sudavimu, tačiau jis matė, kad A. M. yra sumuštas, suprato, kad jį sumušė kambaryje esantys asmenys, ir pats prisijungė prie šių smurtinių veiksmų. Todėl teismas teisingai nustatė S. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupe.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nustatytas sunkinančias aplinkybes, ir tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas. Tai pat teismas atsižvelgė į S. K. asmenybę, t.y. tai, kad S. K. anksčiau teistas taip pat už smurtinio nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, todėl teigti, kad teismas, skirdamas bausmę, pažeidė bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo S. K. švelninti bausmę. Jam už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė lygi BK straipsnio, numatančio atsakomybę už šią nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Teismas šią bausmę paskyrė įvertinęs Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad nesunkus A. M. sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas pagal kelis BK 138 straipsnio 2 dalies punktus, kas rodo didesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumą ir turi reikšmės bausmės dydžiui.

Apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir jam pagal BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str., kadangi bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo nebus pasiekti. S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už smurtinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Kaip nustatyta bylos duomenimis, iš chuliganiškų paskatų buvo smurtaujama prieš nepilnametį asmenį, esantį bejėgiškoje būklėje, jį kankinant. S. K. anksčiau taip pat buvo teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą – nežymų savo motinos sveikatos sutrikdymą. Nors teistumas yra išnykęs, tačiau tai yra nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, rodanti, kad S. K. yra linkęs smurtauti. Atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimas padarytas esant net dviem atsakomybę sunkinančiom aplinkybėm, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimu padarytos žalos S. K. neatlygino ir net nesistengė to daryti, nesistengė sušvelninti dėl nusikaltimo kilusių pasekmių. Jo elgesys visuomenėje vertinamas neigiamai. Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, kaip nepasižymintis stropumu ir drausmingumu. Jis apibūdinamas kaip mėgstantis išgerti, neužtikrinantis tinkamo sūnaus auklėjimo. S. K. baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios duotų pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors baudžiamajame įstatyme nėra draudimo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, spręsti, kad S. K. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai nėra pagrindo.

Nuosprendžio aprašomoje dalyje, išdėstant Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant padarinius, t.y. nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, padaryta rašybos klaida, klaidingai nurodyta, kad nuketėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš tikro nukentėjusiajam A. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau ši klaida nekeičia nuosprendžio esmės, ją galima ištaisyti Lietuvos Respublikos BPK 361 str. nustatyta tvarka, nurodant, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir BK 161 str. 2 d. panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

S. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir BK 161 str. 2 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., S. K. bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. ir pagal BK 146 str. 2 d., subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. ir pagal BK 146 str. 2 d., apėmimo būdu subendrinta su pagal Lietuvos Respublikos BK 161 str. 2 d. paskirta arešto bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Nuteistojo P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi.

Ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašybos klaidą: vietoje „kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą“, nurodyti „kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą“.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.