Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-06-08 · Civilinė byla Nr. 2A-241-357/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-08
Bylos Nr.
2A-241-357/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
A. D.
Advokatai
Gintaras Putvinskis, Žydrūnas Rupšys
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-241-357/2009

Teisėja L. Muchtarovienė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.8; 121.18

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,kolegijos teisėjų: Nijolės Matuzevičienės, Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieškovės R. D. atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui,atsakovui A. D. ,atsakovo A. D. atstovui advokatui Žydrūnui Rupšiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. D. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama santuoką tarp ieškovės R. D. ir atsakovo A. D. nutraukti dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio sūnaus G. D. gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. D. , priteisti iš atsakovo A. D. sūnaus G. D. išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš atsakovo A. D. sūnaus G. D. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2004-12-17 iki 2007-12-17 po 300 Lt kiekvieną mėnesį – iš viso 10800 Lt, santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti R. D. , nustatyti, kad R. D. už paliekamą jai nuosavybės teise butą sumoka A. D. 14000 Lt kompensaciją per metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, santuokoje R. D. vardu įgytą automobilį OPEL KADETT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti R. D. , santuokoje A. D. vardu įgytus automobilius BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL KADETT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti A. D. , po santuokos nutraukimo bylos šalims palikti santuokines pavardes – D., D..

Atsakovas A. D. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką tarp ieškovės R. D. ir atsakovo A. D. nutraukti dėl ieškovės kaltės, santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti ieškovei R. D. pripažįstant nuosavybės teisę į ½ dalį šio buto bei atsakovui A. D. pripažįstant nuosavybės teisę į ½ dalį šio buto.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė – nutraukė santuoką, sudarytą tarp A. D. ir R. D. , dėl atsakovo A. D. kaltės, nepilnamečio sūnaus G. D. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove R. D. , priteisė iš atsakovo A. D. sūnaus G. D. išlaikymui iki jo pilnametystės po 300 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2008 m. sausio 3d., priteisė iš atsakovo A. D. sūnaus G. D. naudai išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005-01-03 iki 2008-01-03 (už 36 mėnesius) po 300 litų kiekvieną mėnesį, iš viso 10800 Lt, santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei R. D. , įpareigojant ieškovę R. D. už paliekamą jai nuosavybės teise butą sumokėti atsakovui A. D. 36153 Lt kompensaciją per metus laiko (365 dienas) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, po santuokos nutraukimo ieškovei R. D. paliko pavardę D., atsakovui A. D. – D., iš atsakovo A. D. priteisė ieškovei R. D. 3915 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 2081,55 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

Teismas, vadovaudamasis ieškovės, atsakovo bei liudytojų parodymais, pripažino, kad yra įrodytas atsakovo santuokinės neištikimybės faktas, ir šiuo pagrindu padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Tuo tarpu faktų, su kuriais galėtų būti siejama ieškovės santuokinė neištikimybė, teismas byloje nenustatė. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovės išvykimas į užsienį buvo ieškovės ir atsakovo šeimos iširimo priežastis, kadangi ieškovė, kaip patvirtino pats atsakovas ir liudytojos, į užsienį išvyko abiejų sutuoktinių susitarimu, norėdami prasigyventi, pats atsakovas patvirtino, kad, gyvendama ten, ieškovė blogai jautėsi, verkdavo ir ilgėdavosi namų, atsakovas nurodė, kad pats ketino vykti į Angliją pas sutuoktinę, ieškovė nurodė objektyvią priežastį, kodėl negalėjo grįžti į Lietuvą po pusmečio, nes buvo sulaikyti jos dokumentai, ieškovė dėjo pastangas, kad atsakovas galėtų įvažiuoti į šalį.

Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nurodė, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra, be to, sūnus nuo 2006 m. beveik nebendrauja su tėvu, jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu yra neįmanomas.

Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į atsakovo numatomas gauti pajamas, galimybę susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas, į išlaidas, kurios šiuo laikotarpiu reikalingos nepilnamečio G. D. išlaikymui, todėl ieškinį šioje dalyje patenkino iš dalies, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisdamas po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos – 2008 m. sausio 3 d. Taip pat teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2005-01-03 iki 2008-01-03.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus ar kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (LR CK 3.123 str. 1 d.). Dalijant turtą reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Ieškovė nurodė, kad ji ketina grįžti gyventi į Lietuvą, tačiau neturi galimybės įsigyti gyvenamąjį būstą. Su ieškove lieka gyventi jų nepilnametis sūnus G. D. . Atsakovas nurodė, kad jis bute (duomenys neskelbtini), gyvena su kita moterimi. Atsakovas pripažino, kad jų gyvenimas viename bute su ieškove būtų neįmanomas. Teismas pastebėjo, kad atsakovas prašė padalinti butą po ½ dalį idealiosiomis dalimis, tačiau neprašė nustatyti realiųjų dalių – kokiais kambariais naudotųsi jis ir ieškovė, todėl akivaizdu, kad, padalijus butą pagal atsakovo siūlomą variantą, ginčas tarp šalių nebūtų išspręstas, turto padalijimas natūra lemtų tolimesnius procesus ir nebūtų pasiektas vienas iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Kadangi su ieškove gyvena nepilnametis sūnus G. D. , teismo nuomone, atsakovo ir jo moters gyvenimas bute kartu su ieškove ir nepilnamečiu sūnumi, turinčiu su centrine nervų sistema susijusių sutrikimų, neigiamai atsilieptų sūnui. Be to, ieškovė nurodė, kad bute yra pereinamų kambarių, ši aplinkybė apsunkina buto padalinimo natūra galimybę. Todėl ieškovei priteistina didesnė santuokoje įgyto turto dalis – 2/3 buto dalys, o atsakovui – 1/3 buto dalis. Santuokoje įgytas butas priteistinas natūra ieškovei, kuri įpareigojama sumokėti atsakovui kompensaciją už jam tenkančią turto dalį pinigais. Kadangi buto vertė yra 108459 Lt, ieškovė įpareigojama sumokėti atsakovui kompensaciją – 1/3 dalį buto vertės – 36153 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto buto padalijimo pakeisti taip: santuoką, sudarytą tarp A. D. ir R. D. , nutraukti dėl sutuoktinės R. D. kaltės; santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti R. D. ir A. D. lygiomis dalimis po ½ buto dalį; nesant galimybės turtą padalyti natūra po ½ buto dalį, už priteisiamą ieškovei R. D. butą padidinti atsakovui A. D. piniginės kompensacijos dydį iki 54230 Lt, sumokant per vienerius metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys nepatvirtina teismo išvadų, kad santuokos nutraukimas yra galimas būtent dėl atsakovo neištikimybės. Ieškovė su vaikais išvyko gyventi į Londoną 2003 m., palikdama sutuoktinį, ir ten gyvena iki šiol, tai yra daugiau nei vieneri metai. Per šį laikotarpį sutuoktiniai gyveno atskirai, nebevedė bendro ūkio ir nevykdė vienas kitam sutuoktinių pareigų, tuo patvirtindami faktinį santuokos pasibaigimą. Ieškovei palikus atsakovą, tai yra jos iniciatyva faktiškai nutraukus santuoką, atsakovas pradėjo susitikinėti su kita moterimi. Šis susitikinėjimas negali būti laikomas santuokos iširimo pagrindu LR CK 3.60 straipsnio 2 dalies prasme, nes iki to pati ieškovė paliko šeimą, tai yra santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 str. 1 d.).

Teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau neargumentavo CK 3.123 straipsnio 1 dalies taikymo. Teismas teigia nustatęs aplinkybes – nepilnamečio vaiko interesus ir kitas svarbias aplinkybes, kurių pagrindu galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau šios išvados tinkamai nepagrindė. Vien tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, neužtenka. Teismas turėjo nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutuoktiniai nesutaria dėl turto padalijimo būdo. Taip pat nustatyta, kad parenkamas turto padalijimo būdas – padalyti turtą natūra, nepadėtų galutinai išspręsti visus ginčus dėl turto. Tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pakankamos išvadai, kad dalijamas butas ieškovei yra reikalingesnis nei atsakovui. Teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą ir priteisdamas ieškovei turtą natūra, išimtinai atsižvelgė tik į ieškovės pageidavimus, tačiau visiškai ignoravo atsakovo nurodytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis dėl buto kiekvienai šaliai reikalingumo. Tokia teismo išvada prieštarauja pateiktiems įrodymams, patvirtinusiems aplinkybę, kad butas yra reikalingesnis bute gyvenančiam atsakovui, o ne Londone gyvenančiai ieškovei.

Bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančių įrodymų visetą, padarė neteisingas išvadas, o tai lėmė neteisėto skundžiamo sprendimo priėmimą. Bylos aplinkybės nepatvirtina teismo išvados, kad ieškovei dalijamas butas yra reikalingesnis, nei atsakovui. Kreditorinis įsiskolinimas, kitos svarbios aplinkybės varžo ieškovės galimybes šiuo metu pakeisti gyvenamąją vietą bei vykdyti įsipareigojimą bankui, sumokėti piniginę kompensaciją už butą atsakovui. Nevertinant šių aplinkybių ir priteisiant ieškovei turtą natūra, nebuvo įvertinti atsakovo pageidavimai. Skundžiamame sprendime apskritai nevertindamas atsakovo pateiktų į bylą rašytinių įrodymų ir suteikdamas ieškovės nurodytoms aplinkybėms didesnę įrodomąją reikšmę, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl nepilnamečiam vaikui priteistų periodinių išmokų naudojimo uzufrukto teise. Tai iš esmės prieštarauja CK 3.203 straipsnio nuostatai, nes neužtikrina, kad priteistas išlaikymas būtų naudojamas tik vaiko interesams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. D. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė išvyko į Angliją su apelianto sutikimu, ieškovė ne kartą kvietė atvykti apeliantą, tačiau dėl to, kad apeliantą sulaikė ir neleido atvykti į Angliją migracijos tarnyba ir dėl to, kad apeliantui vėliau nuvykus į Angliją jis nepanoro ten būti, ieškovės kaltės nėra. Ieškovė savo, kaip sutuoktinio pareigų – lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės pareigos, visapusiško rūpinimosi šeima nepažeidė, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Apelianto teiginiai dėl santuokos iširimo dėl ieškovės kaltės nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Santuoka iširo dėl pačio apelianto kaltės. Teismas konstatuodamas, kad apeliantas kaltas dėl santuokos iširimo, tinkamai ištyrė įrodymus ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo motyvavo išimtinai tuo, kad su atsakove lieka gyventi nepilnametis šalių vaikas, turintis itin didelių sveikatos problemų ir kad padalinimas turi vykti paisant vaiko interesų. Šios kategorijos bylose vaiko interesas visada turi būti tinkamai įvertintas ir pirmosios instancijos teismas tai atliko tinkamai.

Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad dalintinas turtas yra gyvenamasis būstas ir kad apeliantas bute gyvena su kita moterimi, turto padalinimo natūra klausimas šioje byloje akivaizdžiai buvo negalimas. Parinkdamas konkretų turto padalinimo būdą, teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, žodiniai šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė, kaip ir daugelis emigrantų, išvyko uždarbiauti į užsienį. Aplinkybė, kad ieškovė dirba kitoje Europos Sąjungos valstybėje, ten siekė profesinio išsilavinimo, nepilnametis ginčo šalių vaikas tinkamai mokosi bei lanko papildomus užsiėmimus, niekaip nepaneigia ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko interesų turėti nuosavą būstą Lietuvos Respublikoje bei sieti savo ateities su mūsų valstybe. Padalinus nekilnojamąjį turtą pagal apelianto reikalavimą, ne tik ieškovei, bet ir ginčo šalių vaikams būtų atimtos galimybės grįžti į Lietuvą ir turėti tinkamas gyvenimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Sprendžiant sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, būtina nustatyti, ar jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.60 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. D. išvyko į Angliją ir ten įsidarbino abiejų sutuoktinių susitarimu, t. y. sutinkant atsakovui A. D. . Be to, pats atsakovas ketino vykti pas ieškovę, tačiau dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių jis negalėjo nuvykti į Angliją. Išanalizavus bylos medžiagą, nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė, gyvendama ir dirbdama Anglijoje, nesirūpino savo šeima ar kitokiu būdu pažeidė sutuoktinio pareigas. Priešingai, bylos šalys patvirtino, kad ieškovė siųsdavo atsakovui pinigų, pas ieškovę 2003 m. vasarą atvyko gyventi vaikai, kuriais nuo to laiko ji rūpinasi, ieškovė stengėsi, kad pas ją galėtų atvykti atsakovas, kuris ieškovės kvietimu vėliau pas ją apsilankydavo, tačiau pasilikti kartu su ja gyventi nenorėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, jog santuokos iširimo pagrindu turi būti pripažintas ieškovės išvykimas į užsienį, pripažįstant būtent ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, o atsakovo santuokinė neištikimybė nėra santuokos iširimo pagrindas, laikytini nepagrįstais. Įstatymas numato sąlygas, kurioms esant preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės (LR CK 3.60 str. 3 d.). Vieną iš tokių sąlygų įstatymas apibrėžia kaip aplinkybę, kuomet sutuoktinis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Įvertinus bylos aplinkybes, pripažintina, kad ieškovė daugiau kaip vienerius metus yra išvykusi ir negyvena kartu su atsakovu, tačiau, kita vertus, nustatyta, kad ji išvykimo laikotarpiu rūpinosi savo šeima, augina ir prižiūri vaikus, kvietė atvykti pas save atsakovą. Todėl abiejų sutuoktinių susitarimo pagrindu ieškovės išvykimas uždirbti lėšų būtent savo šeimos poreikių patenkinimui nelaikytinas šeimos palikimu civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų prasme, kuomet galima preziumuoti sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, apeliaciniame skunde nenurodyta, taip pat tokių aplinkybių nenustatyta ir bylos nagrinėjimo metu, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Tuo tarpu byloje nustatytos ir paties atsakovo pripažintos aplinkybės, jog jis susitikinėdavo, o šiuo metu ir kartu gyvena su kita moterimi, vertintinos atitinkančiomis santuokinės neištikimybės sąlygą. Todėl nustačius atsakovo neištikimybės savo sutuoktinei faktą, kuris nebuvo nuginčytas, laikytina, jog tai yra ypač reikšmingas ir teisiškai pakankamas pagrindas pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos šalims bendrąja nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto padalijimo klausimą, nukrypo nuo įstatyme įtvirtinto lygių dalių principo, priteisdamas ieškovei didesnę santuokoje įgyto turto dalį – 2/3 buto dalis, o atsakovui – 1/3 buto dalį. Šiuo atveju, nukrypus nuo bendro turto lygių dalių principo, teismas privalo nustatyti, dėl kokių aplinkybių šis principas pažeidžiamas, ir ar toks turto padalijimas atitinka įstatyme numatytus galimo nukrypimo nuo lygių dalių kriterijus (LR CK 3.123 str.). Nustatydamas tokį dalintino turto santykį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus ar kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tačiau iš sprendimo turinio nustatyta, kad teismas šios savo išvados plačiau nemotyvavo ir būtinumo nustatyti nevienodas dalintino turto dalis nepagrindė bylos duomenų analize. Pripažintina, kad šiuo atveju nebuvo iš esmės išanalizuotos ir įvertintos bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant bylos šalims bendrąja nuosavybės teise priklausančio turto dalių nustatymo klausimą.

Įstatymu įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai numato, jog sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (LR CK 3.3 str.), civilinio kodekso 3.117 straipsnyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio turto lygių dalių principo galima nukrypti tik civilinio kodekso numatytais atvejais (LR CK 3.117 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra panašaus amžiaus ir darbingi asmenys, turintys vienodas galimybes dirbti ir gauti pastovias pajamas, nenustatyta aplinkybių, jog vieno iš jų turtinė padėtis iš esmės skirtųsi nuo antrojo, iš byloje pateiktos neįgalumo lygio pažymos kopijos matyti, kad su ieškove kartu gyvenančiam nepilnamečiui sūnui G. D. lengvas neįgalumo lygis buvo nustatytas iki 2007 m. liepos 25 d., kitų duomenų apie šiuo metu esančius G. D. sveikatos sutrikimus ir būtiną gydymą bei su tuo susijusias išlaidas pateikta nėra. Pripažintina, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti civilinio kodekso 3.123 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimo, kurioms esant įstatymas suteikia galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Be to, sprendžiant dalintino turto dalių nustatymo klausimą svarbu atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui G. D. . Laikytina, kad materialinio išlaikymo pareiga iš esmės yra paskirstyta vienodai abiems nepilnamečio tėvams, todėl, vertinant ir šiuo aspektu, nėra pakankamo pagrindo priteisti ieškovei didesnę bendro turto dalį. Darytina išvada, jog byloje nėra nustatyta priežasčių, įgalinančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas turto padalijimas nelygiomis dalimis laikytinas nepagrįstu ir nepateisinamai pažeidžiančiu atsakovo teises ir teisėtus interesus. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl dalintino turto dalių nustatymo pakeistina, šį turtą bylos šalims paskirstant lygiomis dalimis – po ½ dalį.

Tuo tarpu, nustatydamas turto padalijimo būdą, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo reikšmingas šio klausimo išsprendimui bylos aplinkybes. Teismas nustatė, kad dalintiname bylos šalims priklausančiame bute atsakovas gyvena su kita moterimi ir pats atsakovas pripažino, jog jų gyvenimas viename bute su ieškove būtų neįmanomas, bute yra pereinamų kambarių, dėl ko yra apsunkinta buto padalinimo natūra galimybė. Atsižvelgiant į šias ypač reikšmingas aplinkybes, teismo išvada, jog turtą padalijus natūra nebūtų iki galo išspręstas kilęs teisminis ginčas, be to, atsakovo ir jo moters gyvenimas bute kartu su ieškove ir nepilnamečiu sūnumi neigiamai atsilieptų sūnui, pripažintina pagrįsta ir neginčytina. Savo ruožtu, sprendžiant klausimą, kuriam iš sutuoktinių tikslinga priteisti visą butą natūra, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju neabejotinai esminiu tokio pasirinkimo kriterijumi tampa nepilnamečio vaiko interesai. Atsižvelgiant į tai, jog būtent su ieškove nustatyta nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, buto priteisimas natūra ieškovei neabejotinai tampa prioritetiniu pasirinkimu, pripažįstant, kad tik toks turto padalijimo būdas labiausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, jo teisių turėti tinkamas gyvenimo sąlygas įgyvendinimą. Pažymėtina, kad įstatymas vienu iš pagrindinių kriterijų parenkant turto padalijimo būdą vienareikšmiškai numato nepilnamečių vaikų interesų apsaugą (LR CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.), o prioritetinė vaikų teisių ir interesų apsauga ir gynimas yra esminis įstatymu įtvirtintas šeimos santykių teisinio reglamentavimo principas (LR CK 3.3 str. 1 d.). Nurodytų argumentų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas turto padalijimo būdas yra pagrįstas išsamiu bylos duomenų ištyrimu bei objektyviu nustatytų aplinkybių įvertinimu, teismo parinktas turto padalijimo būdas atitinka civilinio kodekso normų, reglamentuojančių sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, nuostatas.

Pripažinus teisėtu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo parinktą turto padalijimo būdą, tačiau pakeitus teismo nustatytą bylos šalims tenkančio turto dalių santykį, atitinkamai pakeistina teismo nustatyta kompensacija, mokėtina atsakovui, už ieškovei priteistą turtą natūra. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad dalintino turto vertė yra 108459 Lt, šios vertės bylos šalys neginčijo, todėl šalims paskirstant turtą lygiomis dalimis, atsakovui priteistina kompensacija lygi pusei turto vertės – 54230 Lt (LR CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų turto tvarkymą (LR CK 3.185, 3.190 str.), pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, nurodant, kad nepilnamečiui sūnui G. D. iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad teismas analizavo ir vertino tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateiktus įrodymus, atsižvelgė į teismo posėdžių metu išsakytus bylos šalių parodymus, taip pat teismo išvados yra grindžiamos ir liudytojų parodymais. Pripažintina, kad teismo išvados yra paremtos išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu, nenustatyta teismo šališkumo ir neobjektyvaus nustatytų aplinkybių vertinimo požymių. Pažymėtina, kad teismų praktikoje įtvirtinta su įrodinėjimu susijusi teisės aiškinimo ir taikymo bendra taisyklė numato, jog teis­mo iš­va­das pagrin­džia­ntiems įro­dy­mams yra keliami pa­ti­ki­mu­mo, są­sa­ju­mo ir leis­ti­nu­mo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų prak­ti­kos, tai­kant Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias įro­di­nė­ji­mą, ap­žval­ga). Atsižvelgiant į bylos medžiagą, nenustatyta, kad įrodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, neatitinka leistinumo (duomenys, kurių įstatymas nedraudžia laikyti įrodymais) bei są­sa­ju­mo (įro­dy­mų ry­šio su by­la) reikalavimų. Teismui išanalizavus byloje skir­tin­go pobūdžio įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nėmis (bylos šalių, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai) surinktus duomenis ir juos apibendrinus, pripažintina, kad įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, taip pat nepažeidžia įrodymams keliamo patikimumo reikalavimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeisti įrodymų tyrimą ir jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimai (LR CPK 179, 183, 185, 376 str.).

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, patenkinant vieną iš dviejų skunde pareikštų reikalavimų, todėl laikytina, kad patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalys sudaro po 50 procentų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinio bylos nagrinėjimo metu. Šias išlaidas sudaro 669 Lt žyminis mokestis ir 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė duomenų apie apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, atsakovui iš ieškovės priteistina pusė atsakovo apeliacinio nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų – 835 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo keičiama sprendimo dalis sudaro santykinai mažą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl šio dalinio pakeitimo sprendimo esmė lieka nepakitusi, teisėjų kolegijos nuomone, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bylinėjimosi išlaidų perskirstymas nėra tikslingas. Be to, įvertintina ir į tai, jog santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas, šias išlaidas priteisiant iš atsakovo, laikytinas atitinkančiu protingumo ir teisingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl bylos šalims priteisto turto dalių nustatymo pakeisti, nustatant, kad abiem šalims turtas padalijamas lygiomis dalimis – po ½ dalį.

Atsakovui A. D. iš ieškovės R. D. priteistą 36153 Lt kompensaciją padidinti, šios kompensacijos dydį nustatant 54230 Lt (penkiasdešimt keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt litų).

Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį sakiniu: iš atsakovo A. D. nepilnamečiui sūnui G. D. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. D. .

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. D. atsakovui A. D. 835 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Nijolė MatuzevičienėBirutė Simonaitienė