- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-914-190-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-2-00029-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Stasys Lemežis, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- D. B., J. Ž.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kaltinamasis
- J. Ž., D. B.
- Advokatai
- Roma Katilovskienė
Įžanginė dalis
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-914-190/2011
Teisėja Danguolė Urbanavičienė Teisminio proceso Nr. 1-70-2-00029-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3., 2.4.6.3.1.
2011 m. spalio 21 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios A. P. apeliaciniais skundais dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. Ž., padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla nutraukta.
D. B., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Patvirtintas kaltinamųjų J. Ž. ir D. B. 2011-05-04 susitarimas su nukentėjusiąja A. P. dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Ž. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus šiomis aplinkybėmis:
2008 m. birželio-rugpjūčio mėn. laikotarpyje, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, suklastojo tikrą dokumentą – Alytaus apskrities Druskininkų savivaldybės Viečiūnų seniūnijos Neravų kaimo Viečiūnų kadastro vietovėje-3878 Žemės sklypų kadastro Nr. 3878/0006:582 pertvarkymo (atidalijimo) projektą M 1:2000, pertvarkomas plotas – 2,1376 ha, 2008-06-02 parengtą UAB „Druskininkų geoplanas“ inžinieriaus D. B., skiltyje „Suderinta“ „Žemės sklypo savininkai“, eilutėje „A. P.“ pasirašydama už žemės sklypo bendrasavininkę A. P..
Be to, J. Ž. buvo kaltinama tuo, kad tuo pačiu metu, tęsdama nusikalstamą veiką, suklastojo tikrus dokumentus - UAB „Druskininkų geoplanas“ Žemės sklypo (0,1470 ha, sklypo Nr. 39-11-6), priklausančio A. P., esančio Neravų kaime, Viečiūnų sen., Druskininkų savivaldybė, ribų paženklinimo-parodymo, tariamai atlikto 2008-07-24, aktą Nr. 6, UAB „Druskininkų geoplanas“ inžinieriaus D. B. parengtą trimis egzemplioriais, kurio kiekviename egzemplioriuje skiltyse „4. Nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas ir gretimų žemės sklypų savininkai ar naudotojai:“, „13. Žemės savininkas įsipareigoja saugoti ir prižiūrėti riboženklius, ir yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 47 straipsnio nuostatomis: pastovių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba gadinimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų litų“, „Sutinku:“ eilutėje „A. P.“ pasirašydama už žemės sklypo savininkę A. P..
Be to, J. Ž. buvo kaltinama tuo, kad tuo pačiu metu, tęsdama nusikalstamą veiką, suklastojo tikrus dokumentus-žemės sklypo Nr. 39-11-6, kurio plotas 1470 m², žemės sklypo kadastro Nr. 38780006, esančio Neravų kaime, Viečiūnų sen., Druskininkų sav., priklausančio A. P., planą, UAB „Druskininkų geoplanas“ inžinieriaus D. B. parengtą dviem egzemplioriais, kurio kiekviename egzemplioriuje skiltyje „Su paženklintomis vietoje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2008 m. liepos mėn. 24 d. žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinku: Žemės savininkas (naudotojas):“ eilutėje „A. P.“ pasirašydama už žemės sklypo savininkę A. P..
Be to, J. Ž. buvo kaltinama tuo, kad tuo pačiu metu, tęsdama nusikalstamą veiką, suklastojo tikrą dokumentą-Alytaus apskrities Druskininkų savivaldybės Viečiūnų seniūnijos Viečiūnų kadastro vietovės Neravų kaime esančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 3878/0006:582) pertvarkymo projekto svarstymo 2008-08-08 protokolą, parengtą UAB „Druskininkų geoplanas“ inžinieriaus D. B., po žodžių eilutėje „ Dėl parengto žemės sklypo pertvarkymo projekto savininkai A. K., B. V., B. K., N. K., A. P., R. S. pretenzijų nepareiškė“ ties išspausdinta A. P. pavarde pasirašydama už žemės sklypo bendrasavininkę A. P..
D. B. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo šiomis aplinkybėmis:
2008 m. liepos mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas UAB „Druskininkų geoplanas“ inžinierius, neturėdamas žemės sklypo savininkės A. P. įgaliojimo atstovauti jos interesams, teisės aktų nustatyta tvarka neinformavęs žemės sklypo savininkės A. P. ir gretimo žemės sklypo savininkės I. L. – K. apie 2008-07-24 įvyksiantį žemės sklypo (0,1470 ha, sklypo Nr. 39-11-6), priklausančio A. P., esančio Neravų kaime, Viečiūnų sen., Druskininkų savivaldybė, ribų paženklinimą-parodymą bei joms apie minėto žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą nežinant, tyčia pagamino netikrą dokumentą (trimis egzemplioriais) – UAB „Druskininkų geoplanas“ Žemės sklypo (0,1470 ha, sklypo Nr. 39-11-6), priklausančio A. P., esančio Neravų kaime, Viečiūnų sen., Druskininkų savivaldybė, ribų paženklinimo-parodymo 2008 m. liepos 24 d. aktą Nr. 6, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, neva 2008 m. liepos 24 d. nustatė žemės sklypo (0,1470 ha, sklypo Nr. 39-11-6), priklausančio A. P., esančio Neravų kaime, Viečiūnų sen., Druskininkų savivaldybė, ribas ir pažymėjo riboženklių įtvirtinimo vietas, dalyvaujant kviestai esamai žemės sklypo savininkei A. P. ir gretimo žemės sklypo savininkei I. L. – Koviešnikovienei, taip pat neva žemės sklypo savininkei A. P. išaiškino po minėto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo atsiradusias pareigas („13. Žemės savininkas įsipareigoja saugoti ir prižiūrėti riboženklius ir yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 47 straipsnio nuostatomis: pastovių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba gadinimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų litų“, bei neva pateikė žemės sklypo savininkei A. P. ir gretimo žemės sklypo savininkei I. L. – Koviešnikovienei pasirašyti minėtą protokolą, tačiau realiai kuriame už žemės sklypo savininkę A. P. pasirašė J. Ž..
Be to, D. B. buvo kaltinamas tuo, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, paminėtą netikrą dokumentą, o taip pat ir kitus žinomai suklastotus tikrus dokumentus – Alytaus apskrities Druskininkų savivaldybės Viečiūnų seniūnijos Neravų kaimo Viečiūnų kadastro vietovėje – 3878 žemės sklypų kadastro Nr. 3878/0006:582 pertvarkymo (atidalijimo) projektą (M 1:2000; pertvarkomas plotas – 2,1376 ha), Žemės sklypo Nr. 39-11-6 planą, kurio plotas 1470 m², žemės sklypo kadastro Nr. 38780006, esančio Neravų kaime, Viečiūnų sen., Druskininkų saviv., priklausančio A. P., Alytaus apskrities Druskininkų savivaldybės Viečiūnų seniūnijos Viečiūnų kadastro vietovės Neravų kaime esančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 3878/0006:582) pertvarkymo projekto svarstymo 2008-08-08 protokolą, kuriuos, neturėdamas žemės sklypo savininkės A. P. įgaliojimo atstovauti jos interesams, parengė, laikotarpiu 2008 m. birželio – lapkričio mėn. panaudojo, juos pateikdamas Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų miesto žemėtvarkos skyriui (vedėjui V. B. ir specialistei V. B.), VĮ „Alytaus regiono keliai“, Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui (vedėjui V. M.), Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui (direktorei R. S.), kuriems juos suderinus, Alytaus apskrities viršininkas E. P. priėmė 2008-11-28 įsakymą Nr. 15-Ž-3187 dėl žemės sklypo kadastro vietovėje – 3878, žemės sklypų kadastro Nr. 3878/0006:582, pertvarkymo (atidalijimo) projekto (M 1:2000; pertvarkomas plotas – 2,1376 ha) tvirtinimo, bei kuriuo suformuoti žemės šešių sklypų (Nr. 39-11-1 – Nr. 39-11-6) nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys, dėl kurio A. P., jai nežinant, buvo apribotas disponavimas į 0,0208 ha žemės plotą (suformuotas servitutinis kelias) žemės sklype Nr. 39-11-6, kurio bendras plotas 1470 m², žemės sklypo kadastro Nr. 38780006.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įvertinus įrodymų visumą, seka, kad kaltinamoji J. Ž. tyčia suklastojo UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtus tikrus dokumentus - žemės sklypų, esančių Neravų k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., kurių bendras plotas 2,1376 ha, kadastro Nr. 3878/0006:582, pertvarkymo (atidalijimo) projektą, šio projekto svarstymo 2008-08-08 protokolą, taip pat žemės sklypo Nr. 39-11-6, priklausančio A. P., ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 6 ir to paties žemės sklypo Nr. 39-11-6, kurio plotas 1470 m², planą, šiuose dokumentuose pasirašydama už kitą asmenį-nukentėjusiąją A. P.. Iš kaltinamosios J. Ž. paaiškinimų seka, kad visus paminėtus dokumentus ji suklastojo ne pakartotinai, o vienu ir tuo pačiu metu, kada turėdama savo žinioje kaltinamojo D. B. parengtą kadastro duomenų bylą, kurią jai perdavė R. S., ji nuvyko pas A. P. motiną J. J. ir pastarąjai atsisakius pasirašyti dokumentuose už dukterį, kaltinamoji J. J. namuose pasirašė A. P. vardu visuose dokumentuose, kur buvo atspausdinta žemės sklypo savininkės A. P. pavardė. Tokius kaltinamosios J. Ž. paaiškinimus patvirtina ir kiti duomenys - liudytojas R. S. nurodė, kad J. Ž. perdavė parašams surinkti visą bylą, o ne atskirus dokumentus, o liudytoja J. J. patvirtino mačiusi, kad pas ją į namus atvykusi J. Ž. pasirašė ne viename, o keliuose dokumentuose. Kaltinamasis D. B. taip pat nurodė, kad jis rengė ne po vieną dokumentą, o visą bylą iš karto ir atidavė ją R. S. parašams surinkti. Pažymėtina ir tai, kad pagal kaltinamojo D. B. paaiškinimus 2,1376 ha ploto žemės sklypų pertvarkymo (atidalijimo) projekto svarstymo protokole nurodyta data - 2008-08-08 neatitinka tikrovės, kadangi rengti atskirų žemės sklypų planus buvo galima tik po to, kai žemės sklypų bendrasavininkiai pritarė atidalijimo projektui, taigi, kyla abejonės dėl dokumentų, kuriuose J. Ž. suklastojo A. P. parašus, parengimo datų, o tuo pačiu tampa abejotini ir J. Ž. paaiškinimai bylos ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji nurodė, kad nusikaltimus darė pakartotinai. Pašalinti abejones nebėra galimybės, todėl jos aiškintinos kaltinamosios J. Ž. naudai. Dėl išdėstytų motyvų laikytina, kad J. Ž. be pagrindo inkriminuotas nusikaltimų daugetas, todėl jos veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teimas pažymėjo, jog yra pateiktas rašytinis kaltinamųjų ir nukentėjusiosios A. P. 2011-05-04 susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, kuris patvirtina, kad kaltinamieji J. Ž. ir D. B. savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiajai A. P. padarytą žalą, susitarė su ja dėl likusios žalos atlyginimo ir jie susitaikė. Kaltinamieji J. Ž. ir D. B. padarė nesunkų nusikaltimą. Jie pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, stengėsi sušvelninti nusikaltimų padarinius ir savo noru atlygino dalį padarytos žalos bei susitarė su nukentėjusiąja dėl likusios žalos atlyginimo. Kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Abu kaltinamieji teisiami pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Administracinėmis nuobaudomis nebausti. Byloje nėra kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Abu kaltinamieji dirba, turi šeimas, išlaiko vaikus. Po nusikaltimų padarymo yra praėję beveik trys metai, per tą laiką nei J. Ž., nei D. B. nepadarė jokio teisės pažeidimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybem, teismo manymu, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog abu kaltinamieji padarė išvadas ir ateityje jie laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltinamųjų veikos motyvus ir tikslus - kaltinamoji J. Ž. siekė padėti žemės bendrasavininkiams, tame tarpe ir A. P., greičiau susitvarkyti žemės atsidalijimo reikalus, A. P. parašus ji suklastojo ne slapta, o pranešdama apie tai A. P. motinai ir pastarosios akivaizdoje, kaltinamoji ir nukentėjusioji pusseserės, jos susitaikė, o kaltinamasis D. B. nusikalto dėl to, kad pasitikėjo žemės sklypų pertvarkymo projektą užsakiusių asmenų sąžiningumu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra visos sąlygos BK 38 str. pagrindu atleisti kaltinamuosius J. Ž. ir D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).
Apeliaciniu skundu Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-297/2011 - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. Ž. ir D. B., pripažinus juos padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, ir jų atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.
Pripažinti J. Ž. kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 300 str. 1 d., ir nubausti:
pagal LR BK 300 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda;
pagal LR BK 300 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda;
pagal LR BK 300 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda;
pagal LR BK 300 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti bausmes iš dalies sudedant., ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 25 MGL (3250 Lt) baudą.
Pripažinti D. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d., ir nubausti 25 MGL (3250 Lt) bauda.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Teismas, anot prokuroro, nepagrįstai J. Ž. inkriminuotas nusikalstamas veikas (BK 300 str. 1 d. - 4 epizodai) kvalifikavo kaip tęstinę (BK 300 str. 1 d. - 1 epizodas).
Atliekant ikiteisminį tyrimą įtariamoji J. Ž. apklausos metu pripažino, kad dokumentus suklastodavo (A. P. parašus) pakartotinai (per 4 kartus, kaip nurodyta kaltinime), tai yra, kai geodezininkas D. B. parengdavo atskirus dokumentus ir ji juos pasiimdavo iš D. B.,
D. B., atliekant ikiteisminį tyrimą apklausiamas kaip įtariamasis, yra parodęs, kad žemės sklypo (0,1470 ha, sklypo Nr. 39-11-6), priklausančio A. P., esančio Neravų kaime, Viečiūnų sen., Druskininkų savivaldybė, ribų paženklinimo - parodymo 2008 m. liepos 24 d. aktą Nr. 6 parengė iš anksto, atspausdino tris egzempliorius, juose pasirašė, ir padavė J. Ž. bei pasakė, kad ji surinktų reikiamus parašus. Tai yra, parengdamas atskirus dokumentus, juos po parengimo pateikdavo J. Ž., kuriuos ji jam pristatydavo su nukentėjusiosios A. P. parašais.
Tai, jog J. Ž. padarė ne tęstinę, o pakartotines veikas apeliaciniame skunde prokuroras nurodo šį faktą patvirtinančius rašytinius dokumenus.
Be to, pažeidžiant BPK 242 str., teismas netenkino prokuroro prašymo apklausti teisiamajame posėdyje atliekant ikiteisminį tyrimą apklaustų liudytojų V. B., V. B., J. J., R. S., E. P., V. M., iš kurių apklausos protokolų matyti, kad Druskininkų žemėtvarkos skyriuje buvo derinami atskiri dokumentai.
Taigi, prokuroro manymu, J. Ž. nukentėjusiosios A. P. parašus, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo duomenų, kurių dalį teismas betarpiškai įrodymų tyrimo teisme metu patikrino (išnagrinėjo), klastodavo skirtingu laiku, skirtingoje vietoje. Kiekvienu atveju J. Ž. tyčia buvo nukreipta suklastoti konkretų dokumentą, kurie, atskirais atvejais, buvo parengti keletu egzempliorių, kuriuos, po to, pristatydavo D. B.. Todėl, anot prokuroro, teismas nepagrįstai J. Ž. ir D. B. teismui duotų parodymų (įrodymų tyrimo metu), siekiant sušvelninti savo teisinę padėti ir dirbtinai sudaryti sąlygas LR BK 38 str. taikymui, tai yra atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, nevertino kritiškai. To pasėkoje teismas, anot prokuroro, nepagrįstai J. Ž. inkriminuotas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip tęstinę nusikalstamą veiką, o ne kaip pakartotinę, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Pirmosios instancijos teismas, prokuroro teigimu, nepagristai J. Ž. ir D. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, bei nutraukė baudžiamąją bylą.
Nors J. Ž., D. B. ir A. P., ikiteisminio tyrimo metu pripažinta nukentėjusiąja, susitaikė, tačiau J. Ž. ir D. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nusikaltimams valdymo tvarkai, susijusiems su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu. Viena iš sąlygų taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. nuostatas, yra susitaikymas su valstybės institucijos atstovu (Vilniaus apygardos teismo 2011-05-20 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-556/2011). Todėl, nesant J. Ž. ir D. B. susitaikymo su įgaliotu valstybės institucijos atstovu, akivaizdu, kad nėra vienos iš LR BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų. Taigi, J. Ž. ir D. B. negalėjo būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Be to, teismas J. Ž. ir D. B. atžvilgiu nepagrįstai nustatė BK 38 str. 1 d. numatytą sąlygą, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Atliekant ikiteisminį tyrimą J. Ž. pirmų apklausų metų pripažinusi kaltę visiškai, jog suklastojo dokumentuose A. P. parašus, kitos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodymus pakeitė Siekiant paneigti įtariamosios J. Ž. versiją buvo paskirtas papildomas dokumentų tyrimas (rašysenos ekspertizė). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-11-04 specialisto išvada Nr. 11-1993 (10) paneigė įtariamosios J. Ž. versiją, po ko įtariamoji J. Ž. kaltę pripažino visiškai. Tačiau kaltinamoji J. Ž. teisme, vertinant su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vėl pakeitė parodymus, teigdama, jog visus dokumentus suklastojo vienu metu. Todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog J. Ž. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką LR BK 38 str. 1 d. 1 p. prasme.
D. B., nagrinėjant bylą teisme, taip pat nebuvo nuoširdus ir pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad visus dokumentus parengė ir padavė J. Ž. vienu metu. Darytina išvada, kad tuo buvo siekiama sušvelninti J. Ž. teisinę situaciją ir sudaryti sąlygas LR BK 38 str. taikymui. Todėl, teismas taip pat nepagrįstai pripažino, jog D. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką LR BK 38 str. 1 d. 1 p. prasme.
Be to, prokuroro manymu, D. B. atžvilgiu BK 38 str. taikymas naikintinas atsižvelgiant į kilusias dėl jo padarytos veikos pasekmes. Atsižvelgiant į tai, jog jis, kaip geodezijos specialistas, kuriam valstybė įstatymais delegavusi itin svarbias visuomenei funkcijas, žinodamas, kad dokumentai netikri, juos panaudojo, pateikdamas Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų miesto žemėtvarkos skyriui, VĮ „Alytaus regiono keliai“, Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, Alytaus apskrities viršininko administracijos Žėmės tvarkymo departamentui, kuriems juos suderinus, Alytaus apskrities viršininkas E. P. priėmė 2008-11-28 įsakymą Nr. 15-Ž-3187, dėl kurio A. P., jai nežinant, buvo apribotas disponavimas į 0,0208 ha žemės plotą. Šios aplinkybės rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo sprendimas J. Ž. ir D. B. atžvilgiu taikyti BK 38 str. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju bei baudžiamąją bylą nutraukti naikintinas bei paskirtina bausmė.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. P. prašo pripažinti J. Ž. ir D. B. padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d., ir nubausti juos 25 MGL dydžio baudomis.
Nukentėjusiosios teigimu, susitaikymo raštą su kaltinamaisiais ji pasirašė tik sutikdama žymiai sumažinti jos pateikto ieškinio dydį, tačiau jai nebuvo išaiškinta, jog D. B. ir J. Ž. liks nenubausti, nes tokiu atveju ji su jais nebūtų susitaikymo rašto pasirašiusi.
A. P. pažymi, jog ikiteisminis tyrimas bei teisminis bylos nagrinėjimas užtruko labai ilgai, jo metu buvo atliktos net kelios ekspertizės, jai dėl to pablogėjo sveikata, dėl ko kaltinamieji turi būti nubausti baudomis. Apeliantė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog padarytas nesunkus nusikaltimas.
Nukentėjusioji taip pat atkreipia dėmesį, jog D. B. ne tik suklastojo dokumentus, bet ir juos panaudojo, dėl ko jai atsirado papildomų įsipareigojimų, susijusių su žemės valda. Be to, tiek D. B., tiek J. Ž. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoširdūs ir nenorėjo pripažinti jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir taikytis. Tik po pakartotinės parašų ekspertizės ir advokatų patariami kaltinamieji sutiko taikytis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistieji D. B. ir J. Ž. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti.
Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios A. P. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga pažymi, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamoji J. Ž. tyčia suklastojo UAB „Druskininkų geoplanas“ parengtus tikrus dokumentus - žemės sklypų, esančių Neravų k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., kurių bendras plotas 2,1376 ha, kadastro Nr. 3878/0006:582, pertvarkymo (atidalijimo) projektą, šio projekto svarstymo 2008-08-08 protokolą, taip pat žemės sklypo Nr. 39-11-6, priklausančio A. P., ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 6 ir to paties žemės sklypo Nr. 39-11-6, kurio plotas 1470 m², planą, šiuose dokumentuose pasirašydama už kitą asmenį-nukentėjusiąją A. P.. Taip pat pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis D. B. tyčia pagamino netikrą dokumentą (trimis egzemplioriais) – 2008-07-24 Žemės sklypo (0,1470 ha, sklypo Nr. 39-11-6), priklausančio A. P., esančio Neravų k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 6, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, neva dalyvaujant žemės sklypo savininkei A. P. ir gretimo žemės sklypo savininkei paženklino ribas, išaiškino A. P. jos pareigas, atsiradusias po žemės sklypo ribų paženklinimo bei netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas jį derinti kitoms valstybinėms institucijoms. Taigi skundžiamu nuosprendžiu tiek J. Ž., tiek D. B. buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. pagrįstai.
Nors J. Ž. buvo inkriminuojamos 4 nusikalstamos veikos, taip pat ir pokuroras apeliaciniame skunde prašo pripažinti, jog ji padarė pakartotines nusikalstamas veikas, tačiau, apeliacinės instancijos manymu, skundžiamame nuosprendyje buvo pagrįstai J. Ž. veika kvalifikuota kaip vienas tęstinis nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
Tęstinė nusikalstama veika yra viena nusikalstama veika, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, nukreipti į vieningą objektą, ir kurias apima vieninga kaltininko tyčia. Padarytos veikos atskiri veiksmai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis, siekiant vieningo rezultato, t. y. nusikalstama veika reiškiasi tapačiais veiksmais, nukreiptais į vieną objektą, esant vienai kaltės formai ir siekiant vieno rezultato.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstinė nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.
Akivaizdu, jog J. Ž. dokumentų suklastojimas buvo atliktas, siekiant įgyvendinti vieną sumanymą – skubiai sutvarkyti bendrasavininkų žemės atidalijimo reikalus ir kiekvienu dokumento klastojimo atveju jos tyčia nebuvo nukreipta suklastoti konkretų dokumentą, taigi šį siekį jungė vieninga bendra tyčia, kurios konstatavimui dokumentų suklastojimo skaičius reikšmės neturi.
Tačiau, kolegijos vertinimu, skundžiamas nuosprendis J. Ž. atžvilgiu keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Prokuroras skunde teigia, jog J. Ž. ir D. B. negalėjo būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Baudžiamasis kodeksas nenumato kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį, analizuojant nusikalstamos veikos sudėtį (objektą ir kt.), nei pagal kitus kriterijus. Tokiu būdu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, J. Ž. ir D. B., padariusių nesunkų tyčinį nusikaltimą, atžvilgiu, nustačius Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytas sąlygas, yra galimybė svarstyti klausimą dėl jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vertinant tai, kad jie praeityje neteisti, nebuvo anksčiau atleisti ir nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu.
Apeliacinė instancija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo motyvu, jog tiek J. Ž., tiek ir D. B. negalėjo būti pritaikytas aukščiau minėtas Lietuvos Respublikos BK 38 str., nes byloje nėra jų susitaikymo su įgaliotu valstybės institucijos atstovu. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove buvo pripažinta A. P.. Būtent su ja kaltinamieji susitaikė ir pasirašė 2011-05-04 susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, kuris buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos ir patvirtintas pirmosios instancijos teismo. Taigi pripažintina, jog J. Ž. ir D. B. įvykdė Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 3 p. numatytą sąlygą. Be to prokuroras apeliaciniame skunde nenurodo, su kokia valstybės institucija konkrečiai turėjo susitaikyti kaltinamieji.
Taip pat apeliacinė instancija pažymi, jog D. B. įvykdė ir Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 p. numatytą sąlygą – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nors su tuo apeliaciniuose skunduose nesutinka tiek prokuroras, tiek ir nukentėjusioji A. P.. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Tai, jog jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, apie tai, kad jis parengtus dokumentus J. Ž. davė vienu metu, skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kur jis teigė dokumetus atidavęs per kelis kartus, neduoda pakankamo pagrindo išvadai daryti, jog jis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką. Apeliacinė instancija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog D. B. pripažino kaltę dėl savo veiksmų ir nuoširdžiai gailisi, nes jis, kolegijos vertinimu, pripažino visas esmines bylos aplinkybes.
Nesutiktina ir su prokuroro skundo argumentais, jog D. B. atžvilgiu BK 38 str. taikymas naikintinas atsižvelgiant į kilusias dėl jo padarytos veikos pasekmes, ir , anot prokuroro, atsižvelgtina į tai, jog jis, kaip geodezijos specialistas, kuriam valstybė įstatymais delegavusi itin svarbias visuomenei funkcijas, žinodamas, kad dokumentai netikri, juos panaudojo, pateikdamas valstybės institucijos, kas rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Pažymėtina, kad D. B. savo neteisėtais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, ir tokio nusikaltimo padarymas atitinka Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytą sąlygą.
Tačiau pritartina prokuroro ir nukentėjusiosios A. P. skundo teiginiui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. Ž. atžvilgiu nustatė Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 p. numatytą sąlygą, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelnint nusikaltimo pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“).
Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo išvadai daryti, kad J. Ž. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino esmines bylos aplinkybes. Tiek J. Ž. 2010-01-27, tiek ir 2010-05-14 apklausos protokolų turinys tvirtina, kad ji, duodama paaiškinimus dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, esminės bylos aplinkybės t.y. apie pasirašymą už A. P., nepripažino, atvirkščiai – kategoriškai teigė prie A. P. pavardės ant dokumentų nepasirašinėjusi, pirmosios apklausos metu nurodydama nežinanti, kas tai galėjo padaryti, vėlesnės – teigė, kad tai padarė A. P. motina J. J. (t. 2, b.l. 70-71, 101-102). Dar vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisme J. Ž. prisipažino pasirašiusi už A. P., norėdama greičiau sutvarkyti žemės atidalijimo reikalus (t. 2, b.l. 105-106, 109-110, 111-113, t. 3, 173-180). Taigi, iš tokių J. Ž. duotų parodymų eigos matyti, kad ji savo kaltę pripažino tik tuomet, kai byloje buvo gauti įrodymai, patvirtinantys jos kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, t.y. gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, patvirtinanti, jog ties išspausdinta A. P. pavarde yra ne jos, o J. Ž. parašas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo nustatyti, jog J. Ž. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir buvo nuoširdi. Nenustačius bent vienos iš LR BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų, asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, J. Ž. pripažintina kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir jai skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.
Teisėjų kolegija, skirdama J. Ž. bausmę atsižvelgia į tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d. nuostatas priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika yra baigta ir padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Nenustatyta J. Ž. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančiių aplinkybių. Vertinant J. Ž. asmenybę, pažymėtina tai, kad ji praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, viena išlaiko nepilnametę dukterį, nes sutuoktinis yra miręs. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog J. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis turi būti artimas minimaliai ribai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios A. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendį.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. Ž., pripažinus ją kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.
Pripažinti J. Ž. kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti jai 15 MGL – 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.