- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 1-1387-530/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00607-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nukentėjusysis
- H. S.
- Kaltinamasis
- E. Ž.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja D. G., sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, nukentėjusiajam H. S., kaltinamiesiems E. Ž. ir jo gynėjai Daivai Jurevičienei, A. G. ir jo gynėjai, Alvydai Medišauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1993-03-07, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi Kauno Nemuno vidurinėje mokykloje 12 klasėje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymu,
A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1991-11-26, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. Klaipėdoje, Birutės g. 21-9, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1. 2008-08-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą, įpareigojant jį 9 mėn. būti namuose Kaune, Vaivos g. 2-19, nuo 21 val. iki 06 val., švenčių, poilsio bei atostogų dienomis leidžiant su motinos N. Š. priežiūra išvykti iš namų ne ilgiau kaip 20 dienų iš eilės, apie tai raštu iš anksto informuojant auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą prižiūrinčią instituciją, ir 20 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;
2. 2011-04-04 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 1 m. laisvės apribojimu, įpareigojant pradėti dirbti, mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, konfiskuojant 200 Lt vertės turtą;
3. 2011-12-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 16 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą, per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 val. Subendrinus bausmes BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 2 m., įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per 16 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą, per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 val., konfiskuojant A. G. 200 Lt vertės turtą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutartimi 2011-12-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 m. laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalis, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, pakeista 90 parų areštu. Šiuo metu atlieka arešto bausmę, teistumai neišnykę,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. ir A. G. 2011-05-02 apie 16.00 val., viešoje vietoje – Kaune, prie pėsčiųjų tilto į Panemunės šilą, veikdami kartu, konflikto metu tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, veikdami kartu sudavė nukentėjusiajam H. S. ne mažiau dešimt smūgių iš kumščio ir spirdami iš kojos į įvairias kūno vietas, tuo padarydami H. S. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dešinio maksiliarinio sinuso priekinės sienos įspaustinį, medialinės sienos, bei nosies kaulų lūžius, muštinę žaizdą kairiajame antakyje, odos nubrozdinimus kairiajame žande, nosyje, dešiniame žande, lūpose, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, pogleivio kraujosruvas ir muštines žaizdas lūpose, viršutinio dešinio pirmo danties vainiko lūžį;
be to, jie, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, veikdami kartu, įžūliu elgesiu – rodydami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis E. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad prieš įvykį apie Velykas Panemunės šile jį įžeidė H. S.. Jis įsižeidė, sumąstė atkeršyti už tuos žodžius, taip protas suveikė. Susitiko su A. G., įžeidimas neatslūgo, todėl jie padarė savo teismą, sumušė H. S.. Jie ėjo Panemunės tiltu, o nukentėjęs ateidinėjo iš Panemunės šilo, jį netyčia susitiko. Neatsimena tiksliai kaip viskas vyko, nes prieš metus buvo. H. S. ėjo su draugais, draugų buvo gal keturi. Už tuos jo įžeidimus sumušė H. S.. Viskas įvyko labai greitai. Jis pirmas sudavė H. S. į galvą su ranka arba koja. H. S. pargriuvo. Dar sudavė keletą smūgių į krūtinę, šonkaulius, pataikė ir į veidą. Sudavė apie 10 smūgių, daugumoje spardė. Nukentėjusysis nieko neprašė, nekalbėjo. Kiti kartu buvę asmenys stebėjo, nesikišo. Taip elgėsi, nes jautėsi įžeistas, kad jį išvadino beveik invalidu. Toliau nebemušti nusprendė A. G.. Aplinkui pašalinių žmonių buvo, kažkoks vyras važiavo dviračiu, kažką jis rėkė. Jis tada pabėgo iš tos vietos. Tokį savo elgesį vertina blogai, labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė dėl žalos atlyginimo. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta, nes jam tenkančią dalį ( pusę) žalos jis sumokėjo.
Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad dar prieš įvykį, jis buvo su buvusia panele K.. Jam paskambino jų abiejų bendras draugas, paprašė, kad pagelbėtų susitikime su Henriku. Nuvažiavo į Panemunės šilą, susitiko su H. S., kurį pažinojo, su juo pabendraudavo. Pasikalbėjo su juo ir ėjo link tilto viršaus, susitiko su kitu draugu Jaunium, ėjo trise, kitų kartu buvusių nepažįsta. K. irgi ėjo šalia, užkilo į viršų pėsčiųjų tiltu, pradėjo šnekėtis, gavosi konfliktas, nesusišnekėjo iki galo, įtampa sukilo. Jam atroto, kad jis pirmas sudavė smūgį su koja į galvą, kažkur į veido sritį. Nukentėjusysis nugriuvo, prišoko E. Ž.. Jis tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių sudavė, sudavė smūgius į galvą koja, tris ar keturis smūgius ir iškarto nuėjo nuo jo. E. Ž. dar nukentėjusįjį mušė, pamatė, kad atvažiuoja žmogus su dviračiu, jis pradėjo šaukti ir jie visi pabėgo. Kiti draugai tik žiūrėjo, nesikišo. Teigia, kad ne iš vieno yra girdėjęs, kad H. S. žemindavo kitus, todėl buvo susikaupęs pyktis, jį patį buvo apkalbėjęs ne kartą. Atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti žalą. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė be jų pačių parodymų yra pilnai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis H. S. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltinamuosius iki įvykio pažinojo, kaip pažįstamus. Prieš įvykį dvi savaites ar savaitę su E. Ž. apsižodžiavo. Jis buvo grįžęs iš karinių mokymų, E. Ž. pradėjo pašaipiai kalbėti „ten buvot kaip moterys“, šaipėsi, tada jis jam atšovė, kad pastarasis ten nepatemptų. E. Ž. po dviejų savaičių susitikęs jį Panemunės šile nubaudė. Įvykio dieną tilto pradžioje susitiko E. Ž., A. G., jo panelę ir jam nepažįstamą vaikiną. Abu pasakė „gausi dabar“ ir kažkuris sudavė smūgį į galvą ir jis prarado sąmonę. Paskui atsikėlė nuo žemės, girdėjo jų grasinančius riksmus, bėgančiųjų žingsnius, praeivės sakė kviesti greitąją pagalbą, nelabai gaudėsi. Negali pasakyti, kas kiek smūgių sudavė. Gydėsi ligoninėje, buvo daroma nosies pertvaros operacija, buvo nuskelti dantys. Yra pateikęs susitarimą dėl žalos atlyginimo su E. Ž.. Turėjo išlaidų dėl dantų sutvarkymo, sumokėjo 600 Lt. Jis atleidžia abiem kaltinamiesiems.
Liudytoja K. G. parodė, kad E. Ž. nepažįsta, A. G. pažįsta, anksčiau draugavo, buvo pora, bet šiuo metu ne, ne piktuoju nė su vienu iš jų. Žinojo, kad įvykio dieną nukentėjusysis H. S. sėdi Panemunės šile su draugais ir ji važiavo kartu su A. G. bei pora jo draugų. Ten susitiko E. Ž.. Paskui pradėjo lyti, H. S. sugalvojo su draugais eiti namo ir jie ten nuėjo. Pradėjo šnekėtis ant tilto H. su A. ir E., dar vienas buvo draugas ir netikėtai A. spyrė į galvą H.. Ji nusisuko ir nežiūrėjo. Po to spyrio gal jis buvo kokią sekundę be sąmonės, gal šiek tiek pasikeitė. Jis tylėjo, nieko nesakė, nerėkė ir neprašė pagalvos. Muštynės vyko dėl to, kad kažkada E. H. buvo kažką pasakęs ir per kitą draugą pasiskundė A., kad sumušti. Ji žinojo ko važiuoja, bandė juos atkalbėti, galvojo nieko nedarys, bet staiga A. spyrė ir ji nusisuko. Buvo sustojęs dviratininkas, šaukė, kad kvies policiją. Tada jie pabėgo. A. G. pirmas spyrė ir pabėgo, paskui mušė E. Ž. ir kitas draugas. Žmonės iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Liudytojas A. K. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įvykio dieną su H. S. ir kitais draugais sėdėjo Panemunės šile, vaikščiojo. Apie 16 valandą pradėjo lyti ir jis su Henriku ėjo per pėščiųjų tiltą, o jiems iš paskos ėjo A. su mergina K. ir dar su vienu jaunuoliu, kurio jis nepažįsta. Iš priekio pėsčiųjų Panemunės tiltu ateidinėjo E., kai su E. susilygino, A. paklausė E. ar šitas ir E. žvilgsniu parodė į H.. Jie su H. ėjo tolyn, E. pasakė H. „bus tau šakės“. H. atsisėdo ant tvorelės, A. spyrė pastarajam į veidą. Nuo smūgio H. pargriuvo ant žemės ir kurį laiką buvo be sąmonės. Tada kojomis ir rankomis pradėjo smūgiuoti tiek E., tiek A.. Tada kažkoks vyras važiavęs dviračiu pradėjo šaukti ir A., E. bei mergina pabėgo. Jis nesikišo, labai greitai viskas įvyko, nieko nespėjo, negynė draugo. H. buvo be sąmonės, jis padėjo jam atsistoti, kelias sekundes jis nieko nesuvokė. Merginos buvusios tilto viršuje, mačiusios tai iškvietė med. pagalbą. Jis prieš posėdį kalbėjosi su K. G. ir pastaroji jam sakė jog mušė E. ir dar kažkoks jaunuolis, bet ne Arnas. Tačiau pagarsinus parodymus jis pamena jog mušė Henriką, E. ir A..
2011-05-02 apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta – prie pėsčiųjų tilto į Panemunės šilą, ties A. ir J. G. g. ir Prancūzų g. sankryža, Kaune (1 t., b.l. 6-7, 8).
Specialisto išvada Nr. G 1258/11(02) (1t., b. 1. 18-19) nustatyta, kad H. S. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio maksiliarinio sinuso priekinės sienos įspaustinis, medialinės sienos bei nosies kaulų lūžiai, muštinė žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdinimai kairiame žande, nosyje, dešiniame žande, lūpose, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, pogleivio kraujosruvos ir muštinės žaizdos lūpose, viršutinio dešinio pirmo danties vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dėl nosies kaulų bei dešinio maksiliarinio sinuso priekinės sienos įspaustinio bei medialinės sienos lūžių H. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu (1 t., b.1. 29-30) nustatyta, kad liudytojas – nukentėjusysis H. S. atpažino A. G. ir E. Ž., kurie 2011-05-02 apie 16.00 val. buvo įvykio vietoje prie pėsčiųjų tilto į Panemunės šilą ir jį sužalojo.
Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu (1 t., b.1. 31-32) nustatyta, kad liudytojas A. K. atpažino A. G. ir E. Ž., kurie 2011-05-02 apie 16.00 val. buvo įvykio vietoje prie pėsčiųjų tilto į Panemunės šilą ir sužalojo jo draugą H. S..
Iš rašytinio prašymo pateikto posėdžio metu, dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo susitarimo patvirtinimo, matyti, kad nukentėjusysis H. S. ir kaltinamasis E. Ž. susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, prašoma bylą nutraukti ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamieji iš esmės neneigė prieš nukentėjusįjį vartoję fizinį smurtą – mušę nukentėjusįjį, parodė pilnai pripažįstą savo kaltę.
Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji E. Ž. bei A. G. viešoje vietoje – Kaune, prie pėsčiųjų tilto į Panemunės šilą, konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Abu kaltinamieji tyčia, sąmoningai elgėsi įžūliai, chuliganiškai, panaudojant mažareikšmę dingstį – kerštą. Tokie kaltinamųjų veiksmai viešoje vietoje – Kaune, prie pėsčiųjų tilto į Panemunės šilą, kur nuolatos vaikšto žmonės, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šiais įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą, savo jėgos pranašumą, šokiruodami, papiktindami pro tą vietą einančius žmones, kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamųjų E. Ž. bei A. G. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.
Taip pat, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamieji E. Ž. bei A. G., veikdami kartu, sudavė smūgius į galvą nukentėjusiajam H. S., kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aplinkybes dėl nukentėjusiojo sužalojimo be nukentėjusiojo, kaltinamųjų, liudytojų K. G., A. K. parodymų, taip pat patvirtina specialisto išvada. Kaltinamųjų elgesys – smūgiai spiriant kojomis į galvą – leidžia tvirtinti, kad kaltinamieji turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir tokių pasekmių siekė. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų kaltinamųjų veiksmų akivaizdu, kad jie veikė sutartinai – A. G. spyrus nukentėjusiajam į galvą ir jam pasitraukus, tuoj pat prisidėjo E. Ž. ir tęsė mušimą, spardydamas į įvairias kūno vietas. Tai, kad byloje nenustatyta, nuo kurio asmens suduoto smūgio nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės, sprendžiant kaltinamųjų atsakomybės už kilusius padarinius klausimą. Kaltinamieji patys tyčia suduodami smūgius nukentėjusiajam H. S., suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamieji, mušdami nukentėjusįjį, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t.y. juos tenkino bet koks nukentėjusiojo sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jie yra atsakingi už atsiradusius padarinius. Be to, kaltinamieji sumušė H. S. iš keršto, neturėdami tam jokio reikalo, pademonstruodami savo niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, taigi iš chuliganiškų paskatų. Todėl kaltinamieji E. Ž. bei A. G. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p..
Bausmės skyrimo klausimai.
Kaltinamojo E. Ž. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, savo noru atsiprašė nukentėjusiojo, nors nukentėjusysis ir nereiškė ieškinio tačiau jis gera valia susitarė dėl žalos atlyginimo, iš dalies atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai (750 Lt). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Nukentėjusysis H. S. teismo posėdyje pareiškė, kad su kaltinamuoju E. Ž. susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi. Į bylą pateikė prašymą, kad su kaltinamuoju E. Ž. susitarė dėl žalos atlyginimo: 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti – 1000 Lt sumokėti iki 2012-07-01, 1000 Lt sumokėti iki 2012-11-01; 300 Lt turtinei žalai atlyginti, sumokėti iki 2012-12-01, neprieštarauja dėl kaltinamojo E. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras neprieštarauja dėl kaltinamojo E. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamasis E. Ž. neteistas (1 t., b.l. 54), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 55), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b.l. 52), VšĮ „Auki sveikas“ poliklinikos psichikos sveikatos centre registruotas (1 t., b.l. 47), specialisto išvada Nr. 93TPK-612, kurioje nurodyta, kad E. Ž. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., b.l. 49).
Kaltinamajam E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (1 t., b.l. 40-41).
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis A. G. teistas (1 t., b.l. 72), administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 78), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b.l. 69), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichikos ligoninėje neregistruotas (1 t., b.l. 70).
Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b.l. 61-62) iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą suėmime.
Kaltinamieji padarė du: nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, sukeltos pasekmės.
Kaltinamasis E. Ž. susitaikė su nukentėjusiuoju, savo noru civiliniam ieškovui Ligonių kasoms iš dalies atlygino padarytą žalą bei susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis E. Ž. anksčiau neteistas, susitaikymo institutas jo atžvilgiu niekada nebuvo taikytas. Prokurorė, gynėja, nukentėjusysis ir kaltinamasis E. Ž. prašo teismą leisti susitaikyti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, praeityje neteistas, duomenų jog jo atžvilgiu būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai nėra, jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam atleido, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis E. Ž. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis BK 38 str. 1 d. pagrindu teismo atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, patvirtinant susitarimą dėl žalos atlyginimo, o baudžiamoji byla jo nutrauktina. Išaiškintinos BK 38 str. 3 d. ir 4 d. numatytos pasekmės. Įstatyme numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama, tačiau ją skirti nėra privaloma (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį bei į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlyginis, nes bylos teisminis nagrinėjimas gali būti atnaujinamas, be to jis mokosi 12-oje klasėje, darbo neturi, turi finansinių įsipareigojimų nukentėjusiam, todėl teismas kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių neskiria.
Kaltinamasis A. G., neišnykus ankstesniam teistumui, padarė du tyčinius nusikaltimus, šiuo metu pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-02 nutartį atlieka 90 parų areštą. Be to jo atžvilgiu buvo pradėti ir baigti du ikiteisminiai tyrimai, bylos perduotos į teismą, kurios dar nėra išnagrinėtos Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Šios aplinkybės rodo, kad A. G. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, nedaro išvadų iš ankstesnio teistumo ir nesitaiso, yra pavojingas visuomenei.
Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų. Įvertinus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos trukmę artimą vidurkiui.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už šios veikos padarymą, įvertinant smurtinius kaltinamojo veiksmus, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri artima vidurkiui.
Kaltinamasis iš esmės atliko vieną veiką, kuri kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius, šiuo atveju viešosios tvarkos pažeidimas ir sveikatos sutrikdymas yra vertintini kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, todėl paskirtosios bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Šią nusikalstamą veiką A. G. padarė prieš priimant 2011-12-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu bei 2012-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė BK 63 str. 1 d., 9 d. pagrindu subendrintina su 2012-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme.
Civilinis ieškinys, pareikštas Valstybinės ligonių kasos, 1511,31 Lt sumai yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 23), kaltinamojo E. Ž. atlyginta 750 Lt sumoje, todėl likusioje 761,31 Lt sumoje tenkintinas pilnai, priteistinas solidariai iš E. Ž. ir A. G..
Daiktinių įrodymų byloje nėra. Turtui areštas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., BPK 297, 298 str., 303 str., 305 str., 306 str., 307-308 str., 310 str., 313 str.,
nusprendė:
E. Ž. padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą Nr. 1-1387-530/2012 E. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti E. Ž. susitarimą su nukentėjusiuoju H. S. dėl 2300 Lt ieškinio atlyginimo, tai yra kad jis H. S. iki 2012-07-01 sumokės -1000 Lt, iki 2012-11-01 sumokės -1000 Lt ir iki 2012-12-01 sumokės -300 Lt.
E. Ž. išaiškinti, kad nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti bausmę 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., BK 65str.1d.a) papunkčiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011-12-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2012-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta ir neatlikta arešto bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. G. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 8( aštuoniems ) mėnesiams. Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal 2012-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą . Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Laiką išbūtą suėmime įskaityti į paskirtosios bausmės laiką.
Priteisti solidariai iš A. G. ir E. Ž. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 761,31 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt vieną litą 31 ct) gydymo išlaidas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno miesto apylinkės teismą.