- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2-871-476/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00789-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- R. L.
- Advokatai
- Danutė Činčiuvienė, Paulius Gruodys
Įžanginė dalis
Uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui R. L., dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Ieškovė L. L. prašė pakeisti 2003 m. lapkričio 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2(3)-837/2003 ir šiuo teismo sprendimu patvirtintos jų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3-ą punktą ir išdėstyti taip: priteisti iš buvusio sutuoktinio R. L. išlaikymą po 200,00 litų kas mėnesį iki jos neįgalumo pabaigos.
Atsakovas R. L. su ieškiniu nesutiko.
Ieškovė L. L. paaiškino, kad 2003 m. rudenį ji su R. L. nutraukė santuoką bendru sutikimu. Teismas patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Tvirtinant sutartį ji jau buvo neįgali ir jai jau tada buvo reikalingas išlaikymas. Sutarties sudarymo metu ji buvo blogoje būklėje. Jai buvo sunku ir nesigilindama pasirašė sutartį. R. L. būdavo išvykęs į darbą, todėl dokumentus santuokai nutraukti ji paruošė pati. Santuokoje su R. L. pragyveno 16 metų. Yra įsitikinusi, kad šiuo metu ją kamuojančios sveikatos problemos atsirado dėl sunkaus darbo. Jie gyveno ūkiškai, laikė keturias karves, augino prieauglį. Reikėjo šienauti, ravėti daržus. Sunkūs darbai atsiliepė jos sveikatai. Ji turi problemų su stuburu, jai buvo atlikta operacija. Šiuo metu jaučiasi blogai, nuolat reikalingi vaistai. Jos gaunamos pajamos yra 294,24 Lt. neįgalumo pensija. Jai kas mėnesį vidutiniškai būtiniausioms išlaidoms reikia 911,33 Lt. Kas mėnesį jos tėvai iš pensijų jai duoda 300,00 litų, o sesuo nuperka vaistus. Dėl sveikatos stovio ji negali dirbti. Yra įsitikinusi, kad R. L. gali ją paremti kas mėnesį sumokėdamas po 200,00 litų. Prašė patenkinti ieškinį.
Atsakovas R. L. paaiškino, kad 2003 11 11 buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje L. L. patvirtino, kad išlaikymo iš jo nereikalauja. Jis sukūrė naują šeimą, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Jo žmona nedirba, nes prižiūri vaikus. Jie neturi nuosavo būsto, gyvena pas uošvius. Uošviai jiems skyrė gyvenamąsias patalpas. Šias gyvenamąsias patalpas jis turėjo susiremontuoti, tinkamai įrengti. Tam tikslui neturėjo lėšų, todėl paėmė 18000,00 litų paskolą. Šią paskolą moka kas mėnesį ir paskolos grąžinimo terminas 2014 02 15. Šeima pragyvena iš jo gaunamo darbo užmokesčio ir socialinių išmokų. Jie turi du automobilius. Jo darbas užsienyje, todėl automobilis jam būtinas vykimui į darbą. Be darbo užmokesčio jis gauna dienpinigius.
Liudytojas E. S. parodė, kad gyvena kaimynystėje. Kai jis persikraustė gyventi į savo butą, L. jau buvo išsiskyrusi. L. sirgo depresija, dažnai gulėjo ligoninėse. Kai L. būdavo ligoninėje, jis su žmona prižiūrėdavo jos gėles. Jis ragino L. lankytis neįgaliųjų centre, mokytis kompiuterių kursuose. Kai L. dirbo kirpėja, jos finansinė padėtis buvo pagerėjusi.
Liudytoja B. K. parodė, kad jos sesuo L. sunkiai dirbo visą gyvenimą. Nuo sunkaus darbo atsirado stuburo išvarža. Po skyrybų L. susirgo depresija. Ji tuo metu buvo užsienyje, L. jai rašė laiškus ir iš jų ji suprato apie jos sunkią padėtį. Šiuo metu L. finansinė padėtis labai sunki. Ji nuolat remia L., perka jai vaistus. L. buvo įsidarbinusi neįgaliųjų centre kirpėja, bet dėl sveikatos negalėjo toliau dirbti. Šiuo metu L. buvusiems klientams plaukų nekerpa, o ją namuose apkerpa.
Liudytoja J. L. parodė, kad po skyrybų L. susirgo depresija. Buvęs jos sutuoktinis R. prašė jos, kad L. prižiūrėtų. Kai R. grįždavo iš reisų, jis parveždavo L. lauktuvių. Jei L. nerasdavo namuose, lauktuves palikdavo pas ją, kad vėliau ji perduotų. Šiuo metu L. padeda sesuo, jos tėvai. Ji taip pat nuneša maisto.
Liudytoja V. P. parodė, kad ji su ieškove gyveno kaime ir buvo kaimynės. L. sunkiai dirbo. Kai L. persikėlė gyventi į miestą, ji atveždavo jai lauktuvių iš kaimo. L. finansinė padėtis sunki, todėl ji atidavė jai kompiuterį, padeda vaistais. L. pastoviai skundžiasi, kad skauda nugarą, vartoja vaistus nuo skausmo jos įsitikinimu per didelėmis dozėmis.
Liudytoja D. Ž. parodė, kad L. šiuo metu gyvena su jos buvusiu vyru A. Ž.. Jos šeima iširo dėl L.. Jos santuoka su A. Ž. nutraukta prieš 7 m. Dar prieš nutraukiant santuoką A. Ž. gyveno su L. L.. Po to jų santykiai buvo šiek tiek nutrūkę. Nuo šios vasaros A. Ž. vėl gyvena kartu su L.. Tai matė jos dukra, tai patvirtino pats A. Ž..
Iš 2003 11 11 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l.5). Šioje sutartyje nurodyta, kad šalys materialinio išlaikymo vienas kitam neprašo. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė L. L. patvirtino, kad vyro paprašyta dokumentų paruošimu santuokos nutraukimui pasirūpino ji. L. L. 2003 11 11 buvo neįgali, nes nuo 2002 m. gavo invalidumo/netekto darbingumo pensiją (b.l.15). Tokiu būdu ji 2003 m. galėjo pasinaudoti jai įstatymo suteikta galimybe ir prašyti iš buvusio sutuoktinio išlaikymo. L. L. išlaikymo iš buvusio sutuoktinio neprašė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 str. 3 d. numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamąja vieta bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ir pajamos nėra pakankamos t.y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Ieškovė L. L. pateikė būtiniausių išlaidų paskaičiavimą. Mėnesiui jai reikia 911,33 Lt. Šias išlaidas sudaro vaistai, gydymas, maistas, mokesčiai. L. L. pajamos yra 294,24 Lt. invalidumo/netekto darbingumo pensija. Iki 2011 06 01 ieškovė gavo 50,18 Lt. socialinę pašalpą. 2011 10 28 sprendimu Pašalpos socialiai remtiniems asmenims iš savivaldybės biudžeto nuo 2011 11 01 iki 2011 12 01 L. L. paskirta 260,00 Lt pašalpa. L. L. su R. L. santuokoje pragyveno 16 metų, turi nuosavą būstą – vieno kambario butą Jaunimo g.23-17, Raseinių mieste, kuris jai nuosavybės teise atiteko po santuokos nutraukimo, išlaikytinių neturi, kitos santuokos nesudarė.
Atsakovas R. L. turi nekilnojamąjį turtą Raseinių r.sav.Katauskių kaime. Šiuo nekilnojamuoju turtu jis negali naudotis, nes jame gyvena P. V. U., L. L. dėdė, ir tarp šalių vyksta teisminis ginčas. R. L. 2008 01 04 sudarė santuoką su O. B. (b.l.78) ir augina du nepilnamečius vaikus – sūnų K. gim.2006 m. (duomenys neskelbtini) ir G. gim.2008 m. (duomenys neskelbtini) (b.l.79-80). R. L. šeima gyvena pas uošvius (duomenys neskelbtini) mieste. Dėl nepilnamečių vaikų priežiūros O. L. negali dirbti, todėl šeima nuo 2006 m. gauna socialines išmokas (b.l.81-86). Šeima turi du automobilius, kurie reikalingi šeimos poreikiams, nes vienu automobiliu R. L. vyksta į darbą, o kitu automobiliu naudojasi žmona. Šeimos pajamos yra R. L. gaunamas darbo užmokestis, kurio vidurkis 828,45 Lt.(6627,64 : 8). Šeimos buities sąlygoms pagerinti 2011 02 25 R. L. paėmė 18000,00 litų kreditą, kurio grąžinimo terminas 2014 02 15. Tokiu būdu rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo šeimos pajamos yra 828,45 Lt darbo užmokestis ir 95,05 Lt.(855,48 : 9) socialinė išmoka – viso 923,50 Lt. Kiekvienam šeimos nariui tenka po 230,87 Lt. Atsakovas, kaip tolimųjų reisų vairuotojas, gauna dienpinigius, bet tai nėra darbo užmokesčio dalis. Šios lėšos skirtos jo kelionės išlaidoms padengti. Šiuos argumentus patvirtina ir tai, kad šeimai mokamos socialinės išmokos. Be to, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų bankui. Priteisus išlaikymą buvusiai sutuoktinei, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Iš to seka, kad atsakovo finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės ir materialinis išlaikymas nepriteistinas. Be to, reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia ( CK 3.47 str.). Nepareiškus reikalavimų dėl išlaikymo esant susituokus ar nagrinėjant santuokos nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia bylą, vėliau jų nebegalima reikšti. Byloje apklaustų liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai. L. L. liudytojai yra jos giminaičiai ir kaimynai. Liudytoja D. Ž. teigė, kad jos buvęs vyras A. Ž. gyvena kartu L. L.. Šie parodymai jokiais kitais įrodymais nepagrįsti, todėl vertintini kritiškai. Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas. Iš ieškovės priteistinos pašto išlaidos valstybei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.47str., 3.53 str. 3 d., 3.72 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 str. teismas
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ė:
Ieškinį atmesti.
Iš ieškovės L. L. priteisti 13,16 Lt. pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.