Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo A. Č. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-08-26 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą dėl A. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2013-05-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2013-09-19 nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d. (3 epizodai) ir vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2012-11-11, o pabaiga - 2016-11-11.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Č., kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo A. Č. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas BVK ir BPK nuostatas.

Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą A. Č. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pripažintina, kad A. Č. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dirba, darbinė motyvacija teigiama, pataisos namuose įgijo dvi specialybes, dalyvavo įvairiose programose, bausmės atlikimo metu skatintas 3 kartus, palaiko ryšius su artimaisiais. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Psichologinėje išvadoje nurodyta, kad svarbus kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę A. Č. pakartotinai nusikalsti, yra netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, praradęs aplinkinių palaikymą nuteistasis gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, stebimas paties nuteistojo atsakomybės trūkumas, pernelyg didelis pasitikėjimas aplinkiniais, neįvertinant savo paties pastangų keistis. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys išlieka vidutinė –60 balų. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, neatlikta bausmės dalis yra labai didelė, dominuoja nusikaltimai nuosavybei, praeityje nuteistajam tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo pasitikėjimo nepateisino ir po to darė naujus nusikaltimus.

Taigi, nors šiuo metu A. Č. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau tai tik formalus pagrindas, kuris leidžia taikyti lygtinį paleidimą. O aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą ir kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

2015-08-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-237 „Dėl Teisingumo ministro 2012-06-06 įsakymo „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) pakeitimo, buvo pakeisti kai kurie Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų punktai. Nuo 2015-09-01 įsigaliojo nauja Įsakymo redakcija. Naujoje redakcijoje (galiojanti nuo 2015-09-01) nuostatų 34 dalyje numatyta, jog komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma [...].

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad svarstant A. Č. lygtinio paleidimo klausimą, Komisijos posėdyje dalyvavo Komisijos pirmininkas, pavaduotoja ir trys nariai, t. y. iš viso 5 nariai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad Komisijos posėdis vyko ir nutarimas buvo priimtas 2015-06-23, t.y. dar galiojant 2012-06-06 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) redakcijai (redakcija galiojusi iki 2015-09-01). O pagal senąją, iki 2015-09-01 galiojusią Nuostatų redakciją, 34 punkte numatyta, kad komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Minimame punkte nenurodyta, kad sprendimai priimami dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, todėl komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma (Nuostatų 34 p.), nepaisant to, kiek komisijos narių dalyvavo posėdyje – t.y. daugumos balsų skaičius skaičiuojamas nuo visos komisijos sudėties narių skaičiaus. Balsuojant dėl lygtinio paleidimo taikymo A. Č., „už“ balsavo tik 3 komisijos nariai, t.y. sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimtas nesant komisijos narių balsų daugumos, skaičiuojamos nuo visų komisijos narių skaičiaus, taigi ir šie procedūros pažeidimai, be faktinių aukščiau aptartų aplinkybių, taip pat sudaro pagrindą netvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 1012 taikyti nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimą.

Apygardos teismo vertinimu, net esant kai kurioms nuteistąjį A. Č. teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, esant požymių apie jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toliau jį galima sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.