- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- A20.-624-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00365-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo užsienietės Irako Respublikos pilietės S. Z. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S943 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 11 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Sprendime nurodyta, jog užsienietė į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Užsienietė su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietė galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, taip pat nenuoširdus pasakojimas apie jai kilusią grėsmę, išsakomus grasinimus, kurių įrodymais neapibūdino, galima teigti, kad užsienietė nebendradarbiauja su kompetenteingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Užsienietė piktnaudžiaudama migracine sistema, neteisėtai kirto valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje, dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Galima daryti išvadą, kad užsienietė linkusi pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, jog siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį (tėvai gyvena Vokietijoje), tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
Šalies argumentai
Užsienietė skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S943 dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju užsienietei gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Pareiškėja su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. 2021 m. spalio 21 d. priimtas sprendimas Nr. 21M34453 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjos skundo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo netenkino. Su šiuo sprendimu pareiškėja nesutiko ir pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs – pareiškėja nebėra prieglobsčio prašytoja. Pareiškėja MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 30 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktininėmis aplinkybėmis (neteisėtas sienos kirtimas, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėja prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių grasinimus, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, pareiškėja nebėra prieglobsčio prašytoja. Šios nustatytos faktinė aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol skundžiamas sprendimas nebus įvykdytas. Be to, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta, o jos tapatybė nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad nori laisvai judėti judėti. Apgyvendinimo sąlygos yra geros.
Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Migracijos departamento atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21M34453 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjos skundo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Taigi pareiškėja nebėra prieglobsčio prašytoja.
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 11 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
Žemesnės instancijos teismas
To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietę Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 10 punkte nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
Pažymėtina, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra sulaikyta, todėl nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, ji gali judėti visoje apgyvendinimo teritorijoje. Konkrečių apgyvendinimo sąlygų, jų trūkumų pareiškėja įrodymais neapibūdino. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jos teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė apie nepakankamą judėjimą, nesudaro pagrindo teigti, kad jos teisės yra pažeidžiamos ir pareiškėjai netaikytinas judėjimo laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai skundžiamu sprendimu taikytas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidama Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdama teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jai teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiavo su kompetentingais valstybės tarnautojais ir darbuotojais, jos pasakojimas buvo abstraktus, bendro pobūdžio, nepagrįstas įrodymais. Dar iki skundo teismui pateikimo, Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio įsiteisėjo. Pareiškėja nebėra prieglobsčio prašytoja, prieglobsčio prašymo motyvai įvertinti, jos atžvilgiu priimtas sprendimas yra patikrintas, įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjai prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai įvykdytas įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas, nes, atsižvelgiant į pareiškėjos atvykimo aplinkybes, priimtą galutinį sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir tai, kad ji neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, jos giminaičiai gyvena Vokietijoje, galima manyti, kad pareiškėja, turėdama galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punkte numatytas pagrindas leidžiantis manyti, kad užsienietė gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėja nepateikė.
Be to, pareiškėjai praradus prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, dėl tolimesnių klausimų, susijusių su užsienietės judėjimo laisve Lietuvos Respublikoje, sprendžia Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikdama teikimus dėl užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2015-815/2022 nurodė, kad Migracijos departamento sprendimas dėl apgyvendinimo, nors formaliai nepanaikintas, tačiau nuo tos dienos, kai užsienietis nustojo būti prieglobsčio prašytojas, nebegali būti taikomas. Darytina išvada, kad šioje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl užsienietės skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti. Be kita ko, Ruklos pabėgėlių priėmimo centras pateikė teismui duomenis, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl sprendimo 2 punkto pakeitimo, kuriuo pakeistas 2022 m. vasario 11 d. S. Z. atžvilgiu priimto sprendimo Nr. 22S943 2 punktas ir pareiškėja apgyvendinta Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jai teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiama Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S943 dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Atmesti užsienietės S. Z. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S943 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.