Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-989-1078/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-31
Bylos Nr.
1-989-1078/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02414-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
L. D.
Kategorijos
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-989-1078/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02414-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,kaltinamajam L. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno raj., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. sausio 18 d. apie 19.20 val. Vikingų g., ties namu, pažymėtu Nr. 1, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Jaguar X-type“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis L. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino pilnai, paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną jis susitiko su draugu ir kartu vartojo alkoholį, galimai išgėrė 5 bokalus alaus, automobilį buvo palikęs prie parduotuvės „Rimi“, Vikingų g., tačiau iš kitos pusės nei parduotuvė. Susiskambino su kitu draugu, paprašė, kad parvarytų automobilį, tačiau pastarasis pasakė, kad yra užsiėmęs, atvažiuos kiek vėliau. Nežino kodėl, tačiau būdamas neblaivus, nusprendė pervaryti automobilį, nurodytą kaltinime, iš vienos aikštelės į kitą. Kodėl taip nusprendė pasielgti, negali paaiškinti, tam, matyt, turėjo įtakos tai, kad tuo metu buvo neblaivus. Kai važiavo žiedine sankryža, pamatė, kad jo vairuojamą automobilį stabdo policijos pareigūnai, kurie jį sustabdę, patikrino jo blaivumą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, supranta, kokį pavojingumą kėlė sau ir aplinkiniams, vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja paskirti jo sutuoktinę L. D. Paaiškino, kad sutuoktinei jis apie įvykį pranešė iškart, kai tik buvo nustatytas neblaivumas, sutuoktinė labai barė jį dėl padarytos nusikalstamos veikos, smerkė tokį jo elgesį, jis į sutuoktinės žodžius įsiklausė, po įvykio alkoholio nebevartoja. Nurodė, jog sutuoktinė jam gali daryti teigiamą įtaką per bendravimą, jie jau ilgą laiką yra vedę, sutuoktinė jam yra autoritetas, jis labai gerbia jos nuomonę ir į ją įsiklauso.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiamas liudytojas, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis L. D. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2023 m. sausio 18 d. jis su draugu gėrė alų bare. Po to, jų kitas draugas atvežė juos prie jo automobilio „Jaguar X-type“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo „IKEA“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Jie atsisėdo į šį automobilį ir toliau gėrė alų. Po to jis norėjo pervaryti savo automobilį šiek tiek arčiau „Rimi“ parduotuvės. Jis suvokė, kad yra išgėręs ir negalima vairuoti automobilį neblaiviam, tačiau jis jautėsi gerai, pasitikėjo savo jėgomis ir sėdo prie minėto automobilio vairo. Maždaug apie 19.30 val. jis važiavo nuo „IKEA“ prekybos centro aikštelės iki „Rimi“ parduotuvės aikštelės, tačiau tik išvažiavus iš aikštelės, netoli žiedo, pamatė, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Jis iš karto sustojo. Policijos pareigūnai jo paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jis jiems atsakė, kad taip. Jie nusprendė patikrinti jo blaivumą alkotesteriu. Pamena, kad antru pūtimu jam nustatė 2,20 prom. neblaivumą, o pirmu pūtimu buvo nustatytas šiek tiek didesnis neblaivumas, tiksliai nepamena. Su alkotesterio parodymais sutinka. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 48-51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. B. nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėju. 2023 m. sausio 18 d., apie 19.20 val., Vikingų g., ties pastatu Nr. 1, Vilniuje, ties posūkiu į prekybos centrą „Nordika“, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Jaguar“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė šį automobilį sustabdyti patikrinimui. Priėjus prie minėto automobilio ir atidarius automobilio dureles, iš automobilio pasijautė stiprus alkoholio kvapas. Automobilyje buvo tik vairuotojas. Paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą. Paaiškėjo, kad tai yra L. D. Kadangi nuo L. D. sklido alkoholio kvapas, šio vyro kalba buvo nerišli, jis pasiteiravo, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš kiek laiko. L. D. atsakė, kad maždaug prieš porą valandų gėrė alų. Patikrinus L. D. blaivumą alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,32 prom. neblaivumas, o antru – 2,20 prom. neblaivumas. L. D. su alkotesterio parodymais sutiko. Automobilis „Jaguar“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę (b. l. 25-28).

Iš 2023 m. sausio 18 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2023 m. sausio 18 d. 19.26 val. L. D. nustatytas 2,32 prom. neblaivumas, o 19.50 val. – 2,20 prom. neblaivumas. Nustatyti L. D. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą L. D. būklę, nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos (b. l. 29). Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2023 m. sausio 18 d. 19.27 val. L. D. buvo nustatytas 2,32 prom. neblaivumas, o 19.52 val. – 2,20 prom. neblaivumas (b. l. 30-31). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 32).

Iš 2023 m. sausio 18 d. transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 13-12).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo nustatyta, kad automobilio „Jaguar X-type“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra L. D. (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad L. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pats kaltinamasis, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholį – gėrė alų. Kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto tiesiogiai vairavimo faktą mačiusio liudytojo policijos pareigūno A. B. parodymai, alkotesterio rodmenys, kurie patvirtina, kad 2023 m. sausio 18 d. 19.27 val. L. D. nustatytas 2,32 prom. neblaivumas, o 19.52 val. – 2,20 prom. neblaivumas, taip pat neblaivumo nustatymo aktas, kuriame konstatuoti L. D. neblaivumo požymiai. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai įrodyta, jog L. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl L. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. L. D. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis L. D. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, L. D. anksčiau niekada nebuvo teistas (b. l. 75-76), per paskutinius penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį su negaliojančiais valstybinių Nr. ženklais, baudą sumokėjo (b. l. 73-74), dirbantis (b. l. 72). Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Teismo posėdyje L. D. savo elgesį vertino kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galėjusias kilti neigiamas pasekmes. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad L. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju L. D. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo sutuoktinė L. D., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ją su kaltinamuoju sieja labai artimi ir glaudūs santykiai, santuokoje gyvena jau ilgą laiką, ją labai nustebino kaltinamojo toks poelgis, t. y. kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, toks elgesys jam visiškai nebūdingas. Paaiškino, kad sužinojusi apie tai, kas nutiko, ji daug kalbėjo su kaltinamuoju, moralizavo jį, kaltinamasis šiuo metu alkoholio nevartoja, labai kritiškai vertina savo poelgį. L. D. nurodė, kad ji mano, jog būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi sutuoktinis jos nuomonės klauso, įsiklauso į ją, mano, kad ji savo sutuoktiniui yra autoritetas ir būtent per bendravimą, per pokalbius ji gali padaryti įtaką, kad priešingas teisei L. D. elgesys ateityje nepasikartotų.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja L. D. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Teismo posėdžio metu išreiškė nuoširdų rūpinimąsi sutuoktiniu bei tvirtą pasiryžimą užtikrinti, kad kaltinamojo teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad L. D. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant L. D. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant L. D. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienų metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. L. D. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,20 prom. neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad L. D. vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkiam neblaivumo laipsniui, tokiu būdu sukėlė pavojų kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, taip pat į tai, kad jis nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jam nustatytinas dvejų metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, jį skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – specialios teisės sustabdymo ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo, paskyrimo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2023 m. sausio 20 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. L. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Jaguar X-type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam L. D. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo L. D. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Jaguar X-type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 52-55), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 20 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Jaguar X-type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58-61), paliktinas galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. D. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti L. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 20 d. ir apie tai pranešant valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti L. D. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Jaguar X-type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

L. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro 2023 m. sausio 20 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Jaguar X-type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Išaiškinti L. D., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti L. D., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti L. D., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė