Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2S-260-492/2008

32.1.; 16.10.3.; 122.4.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. balandžio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Almos Urbanavičienės, Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka trečiojo asmens V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-04926-392/2005 pagal R. M. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, valstybės įmonė „Registrų centras“, A. M. , Valerijus Vorobjovas, dėl servituto nekilnojamajam daiktui nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens V. V. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.

Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neteisėtai išaiškino sprendimą, pažeidė CPK 278 straipsnio 1, 2 dalis, nes sprendimo vykdymas buvo užbaigtas, o teismas aiškindamas sprendimą išplėtė servituto turinį, o tuo pačiu pakeitė sprendimo turinį, atmestini, kadangi nepagrįsti. Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai vykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo jis gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Aiškindamas sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino teismo sprendimą. Tarp šalių kilus ginčui dėl sprendimo įvykdymo ir nevienareikšmiškai suprantamos sprendimo rezoliucinės dalies, teismas pagrįstai ėmėsi sprendimo trūkumų ištaisymo priemonių ir pašalino aplinkybes trukdžiusias tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. CPK 278 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą leidžiama išaiškinti, jeigu jis dar nėra įvykdytas. Sprendžiant apie teismo sprendimo įvykdymo užbaigimą, būtina atsižvelgti į paties civilinio teisinio santykio esmę. Servituto nustatymas daiktui yra neterminuotas, todėl viešpataujančio daikto savininkas turi teisę naudotis servitutu nustatytomis teisėmis tol, kol tai gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą ir servitutas nėra panaikinamas. Todėl šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra siejamas su vienkartinio veiksmo atlikimu, o yra tęstinio pobūdžio, t.y. tarnaujančio daikto savininkas privalo netrukdyti viešpataujančio daikto savininkui tinkamai naudotis daiktu, nepažeisti jo teisių ir taip tinkamai vykdyti sprendimą. Todėl apelianto argumentai, kad teismo išaiškintas sprendimas buvo įvykdytas yra atmetami.

Apelianto argumentai, jog teismas pakeitė sprendimo turinį taip pat atmestini. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 straipsnis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą. Kaip buvo minėta aukščiau, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu R. M. ieškinį patenkino – nustatė servitutą: R. M. teisę naudotis praėjimu per Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priklausančios patalpos Nr. 1A 4p dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimo rezoliucinė dalis suformuota ydingai, nes iš jos turinio galima suprasti, jog teisės naudotis servitutu suteikiama konkrečiam asmeniui. CK 4.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad servituto teisės turinys šiuo atveju apima tik ieškovės teisę naudotis patalpomis. Servitutas nustatomas tarnaujančiam daiktui (ne asmeniui) siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Todėl ieškovui suteikta servitutinė teisė naudotis atsakovo patalpomis turi būti suprantama kaip teisė suteikianti galimybę tiek ieškovui, tiek kitiems asmenims patekti į ieškovui priklausančias patalpas ir taip tinkamai jomis naudotis. Pirmosios instancijos teismas išaiškindamas sprendimą nepakeitė šio turinio, nes daiktinių teisių bei šalių teisių ir pareigų apimtis nepakito, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog išaiškinus teismo sprendimą atsakovo teisės buvo pažeistos, ar nepagrįstai ir neproporcingai apribotos. Apelianto argumentai, kad servitutas buvo suteiktas asmeniui yra ydingi ir iškreipiantys servituto, kaip daiktinės teisės, turinį. Pažymėtina, kad civilinėje byloje vyko ginčas būtent dėl servituto, o ne kitokios daiktinės teisės (uzufrukto ar kt.) suteikimo. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės taisės normas. Atskirojo skundo argumentai yra nepagrįst, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį palinkti nepakeistą.