- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 1-589-284/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30421-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neįgali – darbingumas (duomenys neskelbtini) proc., profesinio išsilavinimo, našlė, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji V. G. 2018 m. birželio 23 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), motinos B. J. namuose, konflikto kambaryje metu, sugriebusi nukentėjusiosios B. J. rankoje turėtą lazdą tyčia ją stūmė ir lazdai atsitrenkus B. J. į kaktos sritį ją sužalojo, taip sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydama nežymų sužalojimą - kaktos odos nubrozdinimą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios V. G. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
apklausta įtariamąja V. G. parodė, kad jos mama B. J. gyvena viena, yra silpnos sveikatos, pati savęs neprisižiūri, todėl, gyvendama tame pačiame kaime, mamą ji lankydavo ir ja rūpindavosi. Jos ir mamos santykiai įtempti, nes mama nevertina jos darbo ir pastangų, pati nenori palaikyti švaros ir praustis, kas jos amžiuje yra būtina, priekaištauja, kad yra retai lankoma. Taip pat mama jai vis primena apie tai, kad kažkada ji yra gydžiusis psichiatrinėje ligoninėje. 2018-06-23, kai apie 20 val. ji nuėjo pas mamą, jos abi susipyko dėl to, kad ji mamos paprašė pasirodyti, ar nėra odos iššutimų. Mama labai supyko, pradėjo klausti, kodėl ji yra tokia bjauri ir užsimojo savo turėta aliumine lazda, kuria pasiramščiuodama vaikščiojo. Ji buvo šalia, todėl spėjo sureaguoti - sugriebė lazdą, kurią mama turėjo rankoje, ir ją stūmė mamos link, tačiau lazda trenkėsi mamai į kaktą. Ar tuo metu, kai lazda trenkėsi į kaktą, mama buvo lazdą paleidusi, ar dar vis laikė savo rankoje, ji pasakyti negali, nes neprisimena. Smūgis buvo stiprokas. Sutinka, kad lazdą stūmė tyčia taip sureagavusi, galvoja, kad galėjo pasielgti kažkaip kitaip. Daugiau mamai ji nieko nedarė, nes po smūgio lazda mama pradėjo verkti, jai iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Žandikaulio mamai ji nesulaužė, nes smūgio ranka į veidą jai nesudavė. Taip sakydama mama ją apkalba. Galvoja, kad žandikaulį mama galėjo susilaužyti pati griūdama, nes dėl sveikatos būklės mažai juda, keletą kartų yra nugriuvusi. Kad mamai yra pamėlęs kairės pusės žandikaulis ji pamatė pas ją atėjusi 2018-06-24 ryte. Kai mamos paklausė, kas jai atsitiko, ši pradėjo šaukti, kad tai ji ją sumušė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, mamos už sukeltą fizinį skausmą ir prakirstą kaktą atsiprašė, bet mama taikytis nesutinka. Padarytą žalą ligonių kasoms ji atlygino (128-129, 133-134, 137 b. l.);
nukentėjusiosios B. J. parodymais, kad ji gyvena viena. Tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime gyvena jos dukra V. G., kuri ateina aplankyti, bet su dukra ji nesutaria jau seniai. Dukra V. turi problemų dėl psichikos, pastoviai pikta, nervuota, todėl ji dukros bijo. 2018 m. birželio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, dukra taip pat atėjo pas ją į namus. Dėl senatvės viską sunkiai prisimena, o po galvos sužalojimo prisimena dar prasčiau. Tą dieną V. atėjo po pietų, tuo metu ji namuose buvo viena. Dukra pasivaikščiojo po sodą, pašėrė kiaules, po to atėjo į kambarį. Besikalbant ji V. kažką pasakė, todėl dukra labai supyko. Kambaryje dukra trenkė jai rankos delnu į kairį skruostą. Ar rankoje dukra turėjo kažkokį daiktą, pasakyti negali, bet galvoja, kad dukra trenkė tiesiog delnu. Dukra tikrai trenkė vieną kartą, o ar trenkė daugiau kartų, pasakyti negali. Kai dukra trenkė, jai suskaudo kairę veido pusę, juto fizinį skausmą. Po smūgio nenugriuvo, tik pastovėjo įsikibusi į šalia buvusį stalą, o po to išėjo į lauką. Daugiau dukra jai nieko nedarė. Kairys skruostas jai skaudėjo, pradėjo tinti. Sekančią dieną į namus pas ją atvažiavo sūnus L., kuris pirmiausiai ją atvežė pas gydytojus, vėliau ji buvo paguldyta j slaugos skyrių. Kiek pati žino, jai yra lūžęs kairės pusės žandikaulis. Ant kaktos, viršuje prie plaukų, yra žaizda su jau užsidėjusiais šašais. Ši žaizda atsirado tuo pačiu metu, kai dukra jai sudavė delnu į kairį skruostą, bet kaip buvo sužalota kakta ji negali paaiškinti, nes neprisimena. Civilinio ieškinio dėl sužalojimo dukrai ji nereiškia (61-64 b. l.);
liudytojo L. V. parodymais, kad 2018-06-25, apie 8 val. 30 min. atvažiavo pas savo motiną B. J.. Ją namuose rado sumuštu veidu. Mama nurodė, kad konflikto namuose metu ją sumušė jo sesuo V. G.. 2018-06-26 jis motiną atvežė į Pakruojo polikliniką. Gydytojas pasakė, kad mamai yra lūžęs kairės pusės apatinis žandikaulis. Mama yra ligota, sunkiai vaikšto, gyvena viena, todėl ji buvo paguldyta į Pakruojo ligoninės slaugos skyrių. Mama su V. nesugyvena, nuolat konfliktuodavo, sesuo serga psichikos liga. Anksčiau nėra matęs mamos sumuštos. Kiek kalbėjo su seserimi, ji neneigia, kad konflikto metu sudavė lazda motinai į kairės pusės kaktą, bet nurodė, kad konflikto niekas nematė (70-72 b. l.);
2018-07-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G992/2018(04) nurodyta, kad B. J. padaryti sužalojimai - kaktos odos nubrozdinimas, kairės veido pusės poodinė kraujosruva, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 tiesioginiais trauminiais poveikiais arba vienmomentiškai nugriuvus. B. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (45-46 b. l.);
2019-02-18 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad įtariamosios V. G. padaryta nusikalstam veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. perkvalifikuota į to paties kodekso 140 str. 2 d., nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, kad įtariamoji V. G. savo veiksmais motinai B. J. būtų padariusi nesunkų sveikatos sutrikdymą (13-17 b. l.);
2019-02-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2019-02-20 nustatyta, jog įtariamoji V. G. yra kandidatė į Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narius, todėl tą pačią dieną kreiptasi į Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją dėl sutikimo patraukti V. G. baudžiamojon atsakomybėn. 2019-02-21 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą Nr. Sp-122 duoti sutikimą kandidatę į Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narius V. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn (117-122 b. l.);
2019-07-13 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad akistata tarp nukentėjusios B. J. ir įtariamosios V. G. neatlikta, nes 2018-07-13 B. J. aplankius VšĮ Pakruojo ligoninės Slaugos skyriuje, ji akistatoje dalyvauti atsisakė, nurodydama, kad dukters bijo (67 b. l.);
Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, iš kurio matyti, kad 2019-01-08 - 2019-02-05 atlikus įtariamosios V. G. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ji sirgo pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, vidutinio sunkumo depresijos epizodu, nusikalstamos veikos padarymo metu ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu V. G. taip pat serga psichikos sutrikimu - pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, vidutinio sunkumo depresijos epizodu, ji supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (yra pakaltinama), gali vertinti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes ir duoti teisingus parodymus. Nusikalstamos veikos padarymo metu V. G. nebuvo riboto pakaltinamumo būsenoje, ji gali būti teisiama ir jos atžvilgiu priverčiamosios medicinos priemonės netaikomos (108-111 b. l.).
Kaltinamosios V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji smurtaudama artimoje aplinkoje sužaloto savo artimą giminaitį, t.y. sukėlė savo motinai B. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sužalojimą - kaktos odos nubrozdinimą.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, įtariamajai pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji V. G. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąją V. G. siūlė nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant ją per bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54-55 straipsniuose.
Kaltinamoji V. G. neteista (78 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, administracine tvarka nebausta (79-80 b. l.), niekur nedirba (81 b. l.), yra registruota užimtumo tarnyboje (82 b. l.), yra psichiatro įskaitoje, priklausomybių įskaitoje neregistruota (86 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 48 straipsnio 1-2, 4 ir 7 dalys).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. G. kaltę pripažino, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (138-139 b. l.) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
V. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. G. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant ją per bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamoji, nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.