Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-80-873/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-07
Bylos Nr.
1S-80-873/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
L. D.
Advokatai
Egidijus Vosylis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-80-873/2024
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Renatai Paukštei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui (nuotoliniu būdu, „Zoom“ programa),gynėjui advokatui Egidijui Vosyliui (nuotoliniu būdu, „Zoom“ programa),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Egidijaus Vosylio (toliau – ir gynėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 28 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teismui pateiktos medžiagos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje L. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 258 straipsnio 2 dalyje ir 283 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. L. D. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų (toliau – LR Seimo rūmai), esančių Gedimino pr. 53, Gedimino pr., A. Tumėno, A. Goštauto ir Gynėjų g. bei Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, konkliudentiniais veiksmais susitarė su K. C., N. N., V. M., A. S., O. P., V. J., E. S., D. V. (D. V.), I. S. (I. S.), A. J., V. K. (V. K.), E. A., A. B., R. P. (R. P.), L. L., M. J., V. R., G. R., A. R., A. M., S. R., A. L., A. N., T. J., A. G., A. T. (A. T.), H. T., A. S., Ž. P., A. R., A. K., R. S. (S.), J. I. (J. I.), N. S., D. S., G. P., Ž. R., E. S. (E. S.), R. M., M. G., V. P., J. Z. (Z.), S. G. (S. G.), M. Č., A. K., H. P., A. A., D. Š., A. V., A. K., G. C., M. K. (M. K.), A. (A.) T., P. (P.) T., A. P., M. S., Ž. B., A. M. (A. M.), V. D. (V. D.), K. P., K. B., D. B., E. G., K. J., L. J., M. V., V. V., I. A., D. J. (D. J.), A. S., T. P., S. T. (S. T.), R. Š., D. K. (D. K.), D. K., M. R., A. D., K. R., E. B., Ž. K., M. S., V. M., K. D., M. G., S. V., A. M. bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje dėl chuliganiškų paskatų dalyvauti riaušėse, tai yra viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinti policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VST) pareigūnams, ir tuo metu, kai minėti bendrininkai nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.40 val., iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., apie 2.00 val., dėl chuliganiškų paskatų išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, smurtavo, niokojo turtą, vartojo necenzūrinius žodžius ir agitavo šalia stovinčius blokuoti LR Seimo rūmus, mėtė sprogimo efekto pirotechnikos gaminius, betono luitus, akmenis, kiaušinius, butelius ir kitus daiktus į policijos bei VST pareigūnus, LR Seimo rūmus, LR Seimo narius, policijos ir VST tarnybinius automobilius, trukdė LR Seimo nariams bei LR Seimo darbuotojams pasišalinti iš LR Seimo rūmų patalpų, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams atsitraukti nuo LR Seimo rūmų pastato 75 metrus bei išsiskirstyti dėl neteisėto protesto, įžeidinėjo policijos pareigūnus bei VST pareigūnus, kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką bei pasipriešino policijos ir VST pareigūnams padarydami fizinę ir moralinę žalą – K. Š. (sukėlė fizinį skausmą – įtariamajam T. J. smūgiuojant dešine koja K. Š. į dešinę koją, ir įtariamajam M. J. suduodant smūgį medine lazda į nugarą), A. M. (A. M.) (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą kairėje rankoje, įtariamajai O. P. įkandus), S. S. (S. S.) (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir dešiniame rieše bei odos nubrozdinimus dešiniame žaste ir dešiniame rieše, jėga prispaudus S. S. į dekoratyvinį, grublėtą sienos paviršių), A. P. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, mestu akmeniu), M. G. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – minkštųjų audinių kraujosruvą kairės plaštakos I delnakaulio projekcijoje, minios atstūmimo metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu), A. V. (V.) (padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – kairio kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimą bei vidinio menisko plyšimą, mestu betono luitu), P. G. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje šlaunyje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje blauzdoje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinėje šlaunyje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinėje blauzdoje, mestu sprogimo efekto pirotechnikos gaminiu), I. L. (sukėlė fizinį skausmą mestu į galvą akmeniu), A. D. (A. D.) (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – dešinės pėdos sumušimą, pasireiškusį patinimu, skausmingumu, judesių apribojimu, mestu akmeniu), V. U. (padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvas, žaizdą, 2A-2B laipsnio nudegimą dešinėje blauzdoje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje blauzdoje, mestu sprogimo efekto pirotechnikos gaminiu), S. D. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairės blauzdos išoriniame ir odos nubrozdinimą vidiniame paviršiuose, mestu sprogimo efekto pirotechnikos gaminiu), A. P. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, mestu sprogimo efekto pirotechnikos gaminiu), J. D. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – kraujosruvą kairėje šlaunyje, mestu sprogimo efekto pirotechnikos gaminiu), D. B. (B.) (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – kairės blauzdos I laipsnio odos nudegimą ir odos nubrozdinimus, mestu sprogimo efekto pirotechnikos gaminiu), A. B. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą apie dešinę akį ir žaizdeles dešiniame paakyje, kontaktuojant su kietais bukais daiktais), M. B. (padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – kairio dilbio nubrozdinimą ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžį, mestu akmeniu), D. V. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą dešinėje pėdoje bei odos nubrozdinimą, mestu akmeniu), A. P. (sukėlė fizinį skausmą – mestais ne mažiau kaip 10 vnt. akmenų bei mestu sprogimo efekto pirotechnikos gaminiu), A. M. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą galvos kairėje), M. M. (padarė moralinę žalą – mėtant akmenis ir įžeidinėjant necenzūriniais žodžiais), Ž. A. (sukėlė fizinį skausmą – mestais akmenimis ir pilna vandens 5 l talpos plastikine talpa bei įtariamajam A. B. užšokus ant nugaros ir pargriovus, siekiant išlaisvinti kitą sulaikomą asmenį), M. T. (padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – dešinės ausies būgnelio kraujosruvėles, mestu sprogimo efekto pirotechnikos gaminiu), padarydami 497,52 Eur turtinę žalą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (sugadino LR Seimo II-ųjų rūmų 323 kabineto lango stiklą), padarydami VST 18 416,37 Eur turtinę žalą (apgadino 11 tarnybinių automobilių: autobusą „Isuzu Turquoise“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (sudaužė dešinės pusės salono šoninius tris langų stiklus, galinio šoninį lango stiklą, priekinį lango stiklą, daugybiškai įlenkė autobuso kėbulą bei stogą), padarydami 7 060,28 Eur turtinę žalą, „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įbrėžė priekinį sparną), padarydami 412,16 Eur turtinę žalą, „VW Amarok“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įbrėžė dešinės pusės priekines dureles), padarydami 884,32 Eur turtinę žalą, autobusą „VW LT-46“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įbrėžė vairuotojo pusės kabinos pirmąjį ir antrąjį stiklus), padarydami 1 818,57 Eur turtinę žalą, „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (išdaužė priekinį kabinos lango stiklą, įbrėžė vairuotojo pusės priekinį sparną, vairuotojo pusės dvivėrių durų šoną, virš viršutinio durų vyrio-varčios, įlenkė variklio dangtį), padarydami 1 307,11 Eur turtinę žalą, „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įbrėžė keleivio pusės kabinos dureles, keleivio pusės dvivėres dureles, priekinio žibinto skaidrų stiklą, vairuotojo pusėje įlenkė kėbulą, vairuotojo pusės kabinos dureles, išlaužė keleivio pusėje priekinio galinio matymo veidrodėlio korpusą), padarydami 1 172,57 Eur turtinę žalą, „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įlenkė bei įbrėžė automobilio kėbulą), padarydami 450,48 Eur turtinę žalą, „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (daugybiniai pažeidimai įbrėžiant ir įlenkiant automobilio kėbulą, išdaužė priekinio lango stiklą), padarydami 990,40 Eur turtinę žalą, „VW Amarok“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (daugybiniai pažeidimai įbrėžiant ir įlenkiant automobilio kėbulą, išdaužė priekinio lango stiklą), padarydami 1 575,30 Eur turtinę žalą, „VW Amarok“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (daugybiniai pažeidimai įbrėžiant automobilio kėbulą, išdaužė vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, įlenkė stogą), padarydami 1 337,32 Eur turtinę žalą, „Toyota Proace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (daugybiniai pažeidimai įbrėžiant ir įlenkiant automobilio kėbulą), padarydami 1 407,86 Eur turtinę žalą), padarydami 26 376,53 Eur turtinę žalą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (apgadino 5 tarnybinius automobilius: „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įbrėžė ir įlenkė dešinės pusės priekinio sparno dureles, mechaniškai pažeidžiant korpusą, sugadino automobilio priekyje bei automobilio kairėje pusėje ant stogo įrengtas vaizdo tebėjimo kameras), padarydami 5 000 Eur turtinę žalą, „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įbrėžė ir įlenkė variklio dangtį, įbrėžė į įlenkė automobilio kairės pusės sparną, priekines dureles virš langų, dalines dviejų dalių duris, išdaužė langą, sudaužė du galinius durelių stiklus, pažeidė-išdaužė galinio buferio, kairės pusės atšvaitą, išmušė galinį, kairės pusės atšvaitą esantį automobilio buferyje, mechaniškai pažeidė automobilio, galines, dviejų dalių duris), padarydami 9 626,49 Eur turtinę žalą, „VW Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įbrėžė ir įlenkė variklio dangtį, automobilio kairėje (vairuotojo pusėje)), priekiniame sparne, priekinių ir galinių durelių išorę, galinį sparną bei stogo dalį, sugadino ant stogo įrengtą dešiniąją vaizdo stebėjimo kamerą), padarydami 5 000 Eur turtinę žalą, „VW Combi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (išdaužė priekinį stiklą, stumdomų šoninių durelių (vairuotojo) pusėje stiklą, įbrėžė ir įlenkė variklio dangtį, automobilio kėbulo kairėje ant priekines ir galines dureles, galinį sparną, viršutinėje kėbulo dalyje, viršų langų, nulaužė, automobilio dešinės pusės, priekinių durelių, galinio vaizdo veidrodėlio korpusą), padarydami 4 750,04 Eur turtinę žalą, „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (įlenkė automobilio kairės pusės, galines dureles, įskėlė kairės pusės galinio lango stiklą, išdaužė kairės pusės (sulaikymo kameros) galinį lango stiklą, įlenkė kėbulą), padarydami 2 000 Eur turtinę žalą), padarydami moralinę žalą LR Seimo nariui S. J. (apgadino jo automobilį „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) daugybiniai pažeidimai įbrėžiant ir įlenkiant automobilio kėbulą), jis, L. D., 2021 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpiu nuo 19.11 val., iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., 00.15 val., būdamas šalia LR Seimo rūmų, A. Tumėno g., Vilniuje, išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, smurtavo, niokojo turtą ir kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pasipriešino policininkams ir kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – VST pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų nepažeidinėti viešosios tvarkos: aktyviai dalyvaudamas riaušėse prie LR Seimo rūmų Vilniuje, A. Tumėno g., riaušių metu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su kitais riaušių dalyviais susikibęs rankomis užtvėrė ir tokiu būdu blokavo A. Tumėno gatvę, sustabdė eismą ir neleido pravažiuoti policijos automobiliui ir kitiems eismo dalyviams, apie 20.47 val., grūmėsi su pareigūnais, konfliktavo su spaudos atstovais, žurnalistais, bei tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ne mažiau kaip tris kartus metė akmenis į pareigūnus, tarnybinius automobilius ir LR Seimo rūmus, spjaudė ant pareigūnų skydų, ne mažiau kaip vieną kartą koja spyrė į pareigūnų skydą ir pareigūnams rodė necenzūrinius gestus, tuo šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką

Šiais savo veiksmais L. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 283 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Be to, L. D. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos, bet ne anksčiau kaip nuo 2021 m. pradžios, įgijo sulenkiamą peilį su užrašu ant geležtės „AK-47 CCCP“, kuris yra pramoninės gamybos kovinis (taktinis) peilis (stilizuotas kaip peilis-durtuvas, nors realiai nėra pritaikytas tvirtinti prie šaunamojo ginklo), turintis automatiškai atsilenkiančią bei užsifiksuojančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm, dėl to priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

Šiais savo veiksmais L. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi L. D. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskelbta L. D. paieška.

3. L. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu buvo sulaikytas 2024 m. sausio 27 d., 10.45 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 28 d. nutartimi L. D. palikta galioti 2023 m. spalio 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas L. D. pratęstas trims mėnesiams nuo 2024 m. vasario 28 d.

Šalies argumentai

4. Skundu Vilniaus apygardos teismui kaltinamojo L. D. gynėjas advokatas Egidijus Vosylis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį, kuria kaltinamajam L. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę. Taip pat prašo nagrinėjant skundą išklausyti kaltinamąjį L. D.. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Gynėjas nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad kaltinamasis L. D. sąmoningai vengė baudžiamojo proceso. Pasak gynėjo, nebuvo detaliai įsigilinta, dėl kokių priežasčių kaltinamasis L. D., dalyvavęs pirmajame iš teisiamųjų posėdžių, neatvyko į kitus teisiamuosius posėdžius. Kaip teigia, apylinkės teismas nekreipė jokio dėmesio į turimą informaciją apie kaltinamojo L. D. sveikatos būklę.

Šalies argumentai

4.1.1. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui 2023 m. lapkričio 2 d. buvo pateiktas prašymas dėl psichiatrinės-psichologinės ekspertizės skyrimo kaltinamajam L. D., be to, 2023 m. gruodžio 8 d. papildomai buvo pateikti duomenys, gauti iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės, iš kurių matyti, jog L. D. gydytas stacionare Psichiatrijos skyriuje ir daug kartų gydytas ambulatoriškai Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje. Nurodo, kad teismas neišsprendė klausimo dėl galimo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės skyrimo kaltinamajam, todėl be jokios objektyviai egzistuojančios informacijos apie kaltinamojo sugebėjimą suvokti vykstančius procesus priėmė objektyviai nepagrįstą skundžiamą nutartį. Gynėjo teigimu, šiuo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kad nežinant tikrosios kaltinamojo sveikatos būklės, jis yra izoliuojamas nuo visuomenės, jam taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, vietoje to, kad būtų stengiamasi objektyviai išsiaiškinti apie tokio asmens sveikatos būklę (kiek tai susiję su suvokimu ir sąmoningumu, elgesio motyvais nelankyti teisiamųjų posėdžių ir panašiai).

4.1.2. Atkreipia dėmesį, kad 2024 m. vasario 27 d., sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės (suėmimo) pratęsimo, kaltinamasis nurodė, jog net ir suėmimo taikymo laikotarpiu jis ne kartą lankėsi pas įkalinimo įstaigoje dirbantį psichologą. Gynėjo teigimu, paminėta aplinkybė įgauna itin reikšmingą prasmę nagrinėjamoje situacijoje.

4.1.3. Kaip teigia, kaltinamasis taip pat yra paaiškinęs, jog dėl savo elgesio sutrikimo anksčiau konkrečiai nesuprato teisiamųjų posėdžių nelankymo svarbos ir patikino, kad ateityje nustatytos tvarkos laikysis. Gynėjo manymu, kaltinamojo paaiškinimai paneigia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, jog L. D. sąmoningai vengė baudžiamojo proceso. Tvirtina, kad suėmimo faktas jau iš esmės davė pakankamą poveikį kaltinamajam ir tolimesnėje perspektyvoje BPK numatytų tikslų būtų galima pasiekti taikant švelnesnę kardomąją priemonę arba švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą.

4.1.4. Pasak gynėjo, teismas skundžiamoje nutartyje apsiribojo tik tuo, kad kaltinamasis buvo išvykęs iš Lietuvos, tačiau nebuvo stengiamasi gauti duomenų iš medikų, ekspertų, specialistų.

4.2. Gynėjo teigimu, kol nėra išspręstas klausimas dėl kaltinamojo ligos, kuri galimai ir gali būti pagrindine tokio nebūdingo kaltinamojo elgesio priežastimi, tai pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas yra neproporcinga, per griežta ir neteisinga.

4.3. Nurodo, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kodėl BPK numatytų tikslų nebūtų galima pasiekti kaltinamajam skiriant intensyvią priežiūrą. Gynėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje taip pat nėra jokių objektyviai pagrįstų ir įtikinančių argumentų, paneigiančių prokuroro Romualdo Betingio teismo posėdyje išsakytą poziciją nagrinėjamu klausimu, t. y. dėl galimybės kaltinamajam taikyti intensyvią priežiūrą.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Gynėjas teigė, kad bendravo su kaltinamuoju L. D. ir jam susidarė įspūdis, kad šis dėl galimos psichikos ligos nesuvokia teisiamųjų posėdžių lankymo svarbos. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. lapkričio 2 d. pateiktas prašymas dėl psichiatrinės-psichologinės ekspertizės skyrimo kaltinamajam L. D., tačiau šis klausimas vis dar nėra išspręstas. Pabrėžė, kad šiuo atveju kardomoji priemonė – suėmimas yra neproporcinga ir neadekvati. Pasak gynėjo, kaltinamasis buvo išvykęs į Belgijos Karalystę, tačiau jis buvo sulaikytas Lietuvoje, vykstantis į namus, todėl eliminuojamas faktas dėl slapstymosi. Gynėjas, be kita ko, akcentavo, jog valstybinį kaltinimą byloje palaikančių prokurorų nuomonės dėl būtinumo pratęsti suėmimo terminą L. D. nesutapo, pabrėžė, kad kitam kaltinamajam baudžiamojoje byloje dėl analogiškos priežasties – teismo posėdžių nelankymo, anksčiau skirta kardomoji priemonė buvo pakeista į intensyvią priežiūrą. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

6. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundu, skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos 1-84-486/2024 medžiaga, išklausiusi gynėjo, prokuroro paaiškinimų, konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam L. D. pratęstas pagrįstai.

7. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo gynėjas skunde, be kita ko, prašė užtikrinti ir L. D. dalyvavimą teismo posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo nėra privalomas: į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas, prokuroro dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Apie reikalingumą suimtajam dalyvauti teismo posėdyje sprendžia teismas. Šiuo konkrečiu atveju teismas objektyvaus reikalingumo pristatyti suimtąjį L. D. į teismo posėdį nenustatė, be to, jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, nenurodė ir kaltinamojo gynėjas, todėl prašymas netenkinamas.

8. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymint, kad skundą nagrinėjantis teismas klausimo dėl kaltinamojo kaltės iš esmės nesprendžia, vertintina, kad apygardos teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis L. D. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolai, apžiūrų protokolai, kita baudžiamosios bylos medžiaga. L. D. kaltinamas ir dėl apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 283 straipsnio 2 dalyje, kurio sankcijoje numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Darytina išvada, jog pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio 2 dalies ir 122 straipsnio 8 dalies nuostatos nepažeistos.

9. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam L. D. pratęsė vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl pagrindo pratęsti suėmimo terminą yra teisinga.

10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu L. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2023 m. balandžio 26 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamasis dalyvavo, į vėlesnius teismo posėdžius neatvyko, 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo paieška, Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl Europos arešto orderio išdavimo L. D.. Gynėjo skunde pripažįstama, kad kaltinamasis pažeidė jam skirtą kardomąją priemonę, buvo išvykęs į užsienį – Belgiją. Apygardos teismo vertinimu, aptartas aplinkybes apylinkės teismas teisingai įvertino kaip L. D. vengimą dalyvauti procese, darė išvadą, jog kaltinamojo dalyvavimą procese galima užtikrinti tik pratęsiant jam paskirtos (pakeistos) griežčiausios kardomosios priemonės terminą.

11. Gynėjas nesutinka, kad kaltinamasis L. D. sąmoningai vengė baudžiamojo proceso ir tvirtina, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neįsigilino, dėl kokių priežasčių kaltinamasis L. D. atvyko tik į pirmąjį iš teisiamųjų posėdžių, kituose nedalyvavo, kaip teigia, teismas nekreipė jokio dėmesio į turimą informaciją apie kaltinamojo sveikatos būklę. Apygardos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Visų pirma, pateiktoje bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog L. D. negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Vien gynėjo apylinkės teismui pateiktas prašymas skirti psichiatrinę-psichologinę ekspertizę kaltinamajam nėra pakankamas spręsti, jog kaltinamasis nesuprato teisiamųjų posėdžių lankymo svarbos ir būtinumo laikytis jam anksčiau paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygų. Kaip minėta, 2023 m. balandžio 26 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamasis dalyvavo. Baudžiamosios bylos duomenimis, 2023 m. spalio 25 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas paaiškino, kad L. D. SMS žinute pranešė apie ligą, dėl kurios negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, žadėjo, jog pateiks teismui medicininę pažymą, kas paneigia skundo teiginius apie kaltinamojo nesuvoktą reikalingumą atvykti į teismo posėdžius. Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu pats kaltinamasis L. D. nurodė, jog tiesiog neturėjo galimybės atvykti į teismo posėdžius, ateityje į posėdžius atvyktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis L. D. nesuvokė, jog privalo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose ir baudžiamojo proceso sąmoningai nevengė. Šiame kontekste pažymėtina, kad prašymas skirti kaltinamajam psichiatrinę-psichologinę ekspertizę turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo, kuriam šis prašymas ir buvo pateiktas. Apygardos teismo nuomone, priešingai, nei teigiama skunde, vien tik minėto prašymo pateikimas negali būti vertinamas pagrindu nespręsti dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo.

12. Skunde gynėjas teigia ir tai, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas L. D. yra neproporcingas, per griežtas, neteisingas. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien iš gynėjo pateiktų dokumentų nėra pagrindo daryti išvados apie tokią kaltinamojo sveikatos būklę, dėl kurios jam skirta kardomoji priemonė (pratęstas jos terminas) būtų akivaizdžiai neproporcinga. Pažymėtina, jog viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas L. D., pobūdį ir sunkumą, poreikį išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai padarytą nusikaltimą, susijusį su bendrininkų grupės kėsinimusi į viešąją tvarką, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

13. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su gynėjo skunde nurodomu argumentu, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kodėl BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebūtų galima pasiekti kaltinamajam L. D. taikant intensyvią priežiūrą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo išvykęs į užsienį, kas leidžia spręsti, jog pasinaudoti turimais ryšiais, patirtimi kaltinamasis gali ir ateityje. Be to, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti privalomų teisės normų – ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, yra jauno, darbingo amžiaus, nesusaistytas stipriais socialiniais ryšiais, kadangi yra nevedęs, pastovaus ir nuoseklaus verslo, santaupų neturi, nuosavo būsto nėra įgijęs. Aptartos aplinkybės apylinkės teismui leido pagrįstai spręsti, kad kaltinamojo dalyvavimas procese gali būti užtikrintas tik pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą. Su tokia išvada skundą nagrinėjantis teismas sutinka. Gynėjo dėstomi argumentai apie kitam kaltinamajam toje pačioje baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę ar valstybinį kaltinimą palaikančių prokurorų pozicijų dėl L. D. taikytinos kardomosios priemonės nesutapimas šios išvados nekeičia.

14. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo L. D. gynėjo advokato Egidijaus Vosylio skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi pratęstą suėmimo terminą L. D. palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Ieva Gavelytė-KalytienėVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėNijolė Žimkienė