- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-70-790/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- bendrovės „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.39.2.13Kitos draudimo rūšys
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bendrovės „ERGO Insurance SE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovei bendrovei „ERGO Insurance SE“, Lietuvoje veikiančiai per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Eugvilsta“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“, ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Priešgaisrinės sistemos“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vadybos apskaita“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mitnija“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės „ERGO Insurance SE“ 57 651,90 Eur draudimo išmoką, 5 553,53 Eur kompensacines palūkanas ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad ji, kaip generalinė rangovė, ir trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Priešgaisrinės sistemos“, kaip subrangovė, 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudarė statybos subrangos sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo iki 2018 m. spalio 1 d. turėjo atlikti statybos darbus už 275 093,61 Eur kainą. 2017 m. lapkričio 16 d. subrangos sutarties šalys papildė šią sutartį pasirašydamos jos 1 priedą, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti subrangovei 130 000 Eur išankstinį mokėjimą (avansą) ir sutarė, kad jis bus išskaitomas proporcingai atliktų darbų kainos daliai kiekvieną mėnesį iš mokėtinų sumų pagal pateiktus ir ieškovės patvirtintus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir sąskaitas. Avanso išmokėjimo sąlyga – subrangovės ieškovei pateiktas draudimo bendrovės išduotas avansinio mokėjimo draudimo laidavimo raštas visai išmokamo avanso sumai, kuris turi galioti ne mažiau nei 30 dienų po to, kai pasibaigs sutartyje nurodytas terminas darbams atlikti. 2017 m. lapkričio 17 d. trečiasis asmuo pateikė ieškovei atsakovės išduotą avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą Nr. AV 78589, o ieškovė 2017 m. lapkričio 20 d. išmokėjo trečiajam asmeniui sutartą avansą.
3. Trečiajam asmeniui vėluojant atlikti darbus, ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. vienašališkai nutraukė subrangos sutartį ir pareikalavo grąžinti neįskaitytą avanso likutį. Trečiasis asmuo pagal sutartį atliko darbų už 109 306,46 Eur. Kadangi 130 000 Eur avansas subrangos šalių sutarimu turėjo būti įskaitomas proporcingai atliktų darbų kainos daliai kiekvieną mėnesį iš subrangovei mokėtinų sumų, ieškovė užskaitė 51 654,56 Eur avanso. Likusi neužskaityta avanso dalis sudaro 78 345,44 Eur. 2018 m. spalio 3 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, siekdama atgauti šią avanso dalį. Tačiau atsakovė 2019 m. kovo 15 d. informavo ieškovę, kad jos prašymą tenkina iš dalies – atsakovė pripažino įvykį draudžiamuoju, tačiau nurodė išmokėsianti ieškovei tik 20 693,54 Eur, kadangi, atsakovės vertinimu, išmokos dydis turėtų būti lygus avanso sumos ir subrangovės atliktų darbų sumos skirtumui, neatsižvelgiant į subrangos sutarties 1 priede nurodytą avanso įskaitymo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino.
5. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad, vadovaujantis subrangos sutarties ir jos 1 priedo sąlygomis, ieškovė galėtų įskaityti visą avanso sumą tik subrangovei atlikus darbus už visą sutarties kainą. Subrangovei atlikus darbų už 109 306,46 Eur, didžiausia avanso suma, kurią galėjo įskaityti ieškovė, sudarė 51 654,56 Eur. Atsakovė iš esmės neginčijo, kad ieškovė pagrįstai įskaitė būtent tokią avanso dalį.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovės suteikta laidavimo draudimo apsauga apima atvejus, kai trečiasis asmuo nesilaiko subrangos sutartyje nustatytų avanso mokėjimo sąlygų (šalys neginčija, kad ši aplinkybė egzistuoja), o draudimo išmoka yra lygi už avansinį mokėjimą nesuteiktų paslaugų sumai. Aiškinant, kokio dydžio yra už avansinį mokėjimą nesuteiktų paslaugų suma, turi būti atsižvelgiama į subrangos sutarties šalių susitarimą dėl avanso panaudojimo sąlygų ir tvarkos. Prieš sudarant avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo sutartį, atsakovei buvo pateikta subrangos sutartis ir jos 1 priedas, kuriame nustatyta avanso įskaitymo tvarka. Atsakovei turėjo būti aišku, kad už avansinį mokėjimą bus vykdoma tik dalis (47,26 proc.) visų subrangovės atliekamų ir periodiškai ieškovei perduodamų darbų, o už likusią darbų dalį ieškovė sumokės papildomai. Išduodama avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, atsakovė, kaip draudimo teisinių santykių profesionalė, privalėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sutarties sudarymui ir galimam išmokos pagal ją išmokėjimui, taip pat tinkamai įvertinti draudimo riziką.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, per klaidą visiškai apmokėjusi pirmą subrangovės pateiktą sąskaitą ir neišskaičiusi iš jos sutartos avanso dalies, neatsisakė ir nepaneigė savo teisės įskaityti avansą. Ieškovė ištaisė šią klaidą apmokėdama kitas subrangovės pateiktas sąskaitas, o likusios 173,33 Eur permokos ieškovė nereikalauja iš atsakovės. Faktiškai ieškovė su subrangove yra visiškai atsiskaičiusi už 109 306,46 Eur vertės atliktus darbus, 51 654,56 Eur užskaitydama iš sumokėto avanso, o likusią sumą apmokėdama papildomai. Pas subrangovę yra likusi 78 345,44 Eur neįskaityto avanso suma, taip pat ieškovės per klaidą padaryta 173,33 Eur permoka, todėl ieškovė gali šių sumų reikalauti iš trečiojo asmens. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė iš jos reikalauja daugiau, nei galėtų reikalauti iš BUAB „Priešgaisrinės sistemos“.
8. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovė pirmiausiai turėjo įskaityti avansą į pagrindinius mokėjimus. Ieškovė, subrangovei atliekant ir priduodant darbus dalimis, vadovaudamasi subrangos sutartimi ir jos priedu, privalėjo atlikti dalį apmokėjimo pinigais ir negalėjo visų sumų įskaityti iš sumokėto avanso, nes tai iš esmės prieštarautų subrangos sutarties šalių nustatytoms sąlygoms. Papildomi mokėjimai pagal sutartį buvo atlikti dar prieš ją nutraukiant.
9. Teismas patenkino ieškovės prašymą priteisti jai 5 553,53 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 15 d. iki ieškinio pateikimo dienos. Teismas nurodė, kad atsakovė informavo ieškovę pripažįstanti įvykį draudiminiu ir tenkinanti ieškovės prašymą iš dalies 2019 m. kovo 15 d. Nors ieškovė nesutiko su atsakovės sprendimu išmokėti mažesnę draudimo išmoką ir atsakovė atnaujino žalos administravimą, šiuo laikotarpiu nebuvo gauta jokios naujos faktinės informacijos, reikšmingos draudimo išmokos dydžiui ar kitoms su draudžiamuoju įvykiu susijusioms aplinkybėms nustatyti. Todėl jau tuo metu, kai atsakovė nusprendė išmokėti dalį draudimo išmokos, ji galėjo priimti teisingą sprendimą dėl išmokos dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas aiškino ir taikė ginčui aktualias subrangos sutarties sąlygas, reglamentuojančias avanso apskaitos tvarką, remdamasis ieškovės deklaruojamais ketinimais ir patvirtino jos vienašališkai deklaruojamą avanso apskaitos tvarką. Tačiau atsakovė nebuvo subrangos sutarties dalyvė, todėl teismas turėjo teikti prioritetą lingvistiniam subrangos sutarties sąlygų aiškinimui. Subrangos sutarties šalys sutartyje 47,26 proc. nuo visos atliktinų darbų pagal subrangos sutartį kainos proporciją taikė nustatydamos avanso dydį, o ne avanso išskaitas. Subrangos sutarties 2.8.1 papunktyje šalys susitarė, kad atliktų darbų kainos dalimi, pagal kurią šios sutarties 1 priede nustatyta avanso įskaitymo proporcija, bus laikoma atliktų darbų kaina, nurodyta sąskaitoje faktūroje. Taigi, subrangos sutarties šalys avanso įskaitymo proporcijas susiejo ne su santykiniu, o su absoliučiu dydžiu – atliktų darbų kaina. Todėl avansas turėjo būti užskaitomas iš atliktų darbų kainos iki tol, kai trečiasis asmuo atliks darbus už visą avanso sumą, papildomai neatliekant trečiajam asmeniui jokių mokėjimų. Tokiu būdu apskaičiuotas nepanaudoto avanso likutis sudaro 20 693,54 Eur. Atsakovė šią sumą sumokėjo ieškovei.
Atsiliepimas
10.2. Atsakovės nurodytą avanso skaičiavimo tvarką patvirtina ir faktinis ieškovės elgesys. Teismas nustatė, kad ieškovė per klaidą 2018 m. liepos 13 d. sumokėjo trečiajam asmeniui 52 359,91 Eur ir daugiau neatliko jokių mokėjimų. Tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų per klaidą sumokėjusi minėtos sumos, faktinė avanso apskaitymo tvarka atitiktų tą tvarką, kuri buvo nustatyta subrangos sutartyje. Vien tai, kad ieškovė 52 359,91 Eur padidino avanso likutį ir neprašė grąžinti minėtos sumos, pagrindžia, jog avanso apskaitos tvarka subrangos sutarties galiojimo metu buvo keičiama.
10.3. Išankstinio apmokėjimo laidavimo draudimo sutartimi draudimo apsauga buvo suteikta atsižvelgiant į subrangos sutarties sąlygas, galiojančias avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo sutarties sudarymo dieną. Subrangos sutarties šalys galėjo laisvai papildyti, pakeisti ar panaikinti subrangos sutarties sąlygas, reglamentuojančias avanso apskaitos tvarką, tačiau tokios sąlygos neturėjo jokios reikšmės avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo sutartimi suteiktai draudimo apsaugai. Modifikuota avanso apskaitos tvarka negalėjo pakeisti atsakovės teisių ir pareigų pagal išankstinio apmokėjimo laidavimo draudimo sutartį apimties.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal subrangos sutartį sumokėjo trečiajam asmeniui 130 000 Eur avansą ir per klaidą papildomai sumokėjo 52 359,91 Eur. Taigi, BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ gavo iš ieškovės 182 359,91 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo atliko darbų už 109 306,46 Eur. Tai rodo, kad ieškovė patyrė 73 053,45 Eur nuostolių. Atsakovė sumokėjo ieškovei 20 693,54 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovės nuostoliai sumažėjo iki 52 359,91 Eur, kuriuos ieškovė per klaidą sumokėjo trečiajam asmeniui. Atsakovė nėra atsakinga už šiuos nuostolius, nes, vertindama draudimo rizikas, ji rėmėsi subrangos sutartyje nustatyta avanso įskaitymo tvarka, pagal kurią avansas turėjo būti išskaitomas iš atliktų darbų kainos iki tol, kai subrangovė atliks darbus už visą avanso sumą, neatliekant jai papildomų mokėjimų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Subrangos sutartyje ir jos 1 priede šalys susitarė, kad ieškovė sumokės trečiajam asmeniui 130 000 Eur išankstinį mokėjimą ir kad sumokėtas avansas bus išskaitomas proporcingai subrangovės atliktų darbų kainos daliai kiekvieną mėnesį iš jai mokėtinų sumų pagal pateiktus ir ieškovės patvirtintus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir sąskaitas. Tiek avanso dydis, tiek jo įskaitymo tvarka buvo visiškai aiški, o atsakovės pateiktos sutarties nuostatų interpretacijos neatitinka jų lingvistinių formuluočių ir nėra logiškos. Atliekant avanso įskaitymus proporcingai iš kiekvieną mėnesį mokamų sumų, avansas gali būti visiškai įskaitytas tik subrangovei atlikus darbus už visą sutartyje nurodytą kainą. Todėl šalys nustatė sąlygą, kad laidavimo draudimo raštas turi galioti visą darbų atlikimo terminą ir dar 30 dienų ilgiau. Tuo atveju, jei avanso įskaitymo tvarka būtų aiškinama atsakovės nurodytu būdu, šios sąlygos paskirtis nebūtų aiški.
11.2. Argumentus, kad avanso įskaitymo tvarką atsakovė suprato kitaip nei ieškovė ir kad sutartis turėtų būti aiškinama taip, kaip ją supranta ji, atsakovė nurodė tik dabar. Teikdama tripliką atsakovė neneigė, kad buvo susipažinusi su visais dokumentais, įskaitant ir avanso įskaitymo tvarką, tačiau laikėsi pozicijos, jog ši tvarka nedaro įtakos jos pareigoms.
11.3. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas sprendime nenustatė, kad ieškovė per klaidą išmokėjo subrangovei 52 359,91 Eur. Subrangovė pateikė ieškovei 2018 m. birželio 29 d. sąskaitą 57 185,28 Eur sumai. Pagal sutarties ir jos priedo sąlygas, iš sąskaitoje nurodytos sumos ieškovė turėjo išskaityti 27 023,84 Eur avansui grąžinti, sulaikyti 2 859,26 Eur ir išmokėti subrangovei 27 302,18 Eur. Tačiau ieškovė sumokėjo subrangovei 52 359,91 Eur, todėl susidarė 25 057,73 Eur permoka. Ši permoka buvo mažinama atsiskaitant pagal kitas išrašytas sąskaitas, kol permokos suma sudarė 173,33 Eur. Atsiskaitydama tokiu būdu subrangos sutarties nutraukimo dieną ieškovė buvo įskaičiusi didžiausią galimą įskaityti avanso sumą, išskyrus minėtą 173,33 Eur permoką. Šios permokos ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės, todėl ieškovės klaida neturi jokios įtakos šalių tarpusavio santykiams.
11.4. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad subrangos sutarties sąlygos buvo keičiamos ją vykdant. Atsakovė teigia, kad sutarties vykdymas neatitiko joje aprašytos tvarkos vien todėl, jog sutarties vykdymas neatitinka jos subjektyviai interpretuojamos avanso įskaitymo tvarkos.
11.5. Atsakovė, nurodydama, kad ieškovė patyrė ne 78 345,44 Eur, o 73 053,45 Eur nuostolių, manipuliuoja skaičiavimais. Pagal subrangos sutarties ir jos 1 priedo sąlygas, iš kiekvienos sąskaitos ieškovė turėjo 47,26 proc. sumos įskaityti kaip avansinį mokėjimą ir 5 proc. sumos sulaikyti. Subrangos sutarties sąlygose buvo aiškiai nustatyta sulaikytų pinigų suma, ieškovės teisė šiuos pinigus sulaikyti ir jų paskirtis. Ši sąlyga atsakovei buvo žinoma, be to, ji neturėjo jokios įtakos avanso sumos įskaitymo tvarkai. Subrangovei sumokėtas 130 000 Eur avansas turėjo būti įskaitomas proporcingai (47,26 proc.) atliktų darbų kainos daliai kiekvieną mėnesį iš subrangovei mokėtinų sumų. Subrangovė atliko drabų už 109 306,46 Eur; ieškovė, įskaitė 51 654,56 Eur avanso; atsakovė sumokėjo ieškovei 20 693,54 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovės nuostoliai sudaro 57 651,91 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
13. Ieškovė ir trečiasis asmuo BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudarė statybos subrangos sutartį, kuria trečiasis asmuo (subrangovas) įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti administracinio pastato, esančio Saltoniškių g. 7, Vilniuje, vidaus priešgaisrinio vandentiekio sistemos įrengimo darbus ir suteikti kitas sutartyje nurodytas paslaugas pagal ieškovės (generalinės rangovės) užsakymą, o ieškovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus bei sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (subrangos sutarties 1.1 papunktis). Sutarties 2.1 papunktyje šalys nustatė, kad trečiojo asmens turimų atlikti darbų fiksuota kaina sudaro 275 093,61 Eur be pridėtinės vertės mokesčio, o sutarties 2.7 ir 2.8 papunkčiuose susitarė dėl atsiskaitymo pagal sutartį tvarkos, be kita ko, nurodydamos, kad ieškovė atsiskaitys su trečiuoju asmeniu už tinkamai atliktus ir ieškovės priimtus darbus, išskaitydama iš mokėtinos sumos sulaikymo sumą.
14. 2017 m. rugpjūčio 16 d. šalys papildė statybos subrangos sutartį, pasirašydamos sutarties 1 priedą. Pasirašiusi šį dokumentą, ieškovė įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui 47,26 proc. sutarties kainos, t. y. 130 000 Eur, išankstinį mokėjimą (avansą) pagal trečiojo asmens pateiktą išankstinio mokėjimo sąskaitą, o trečiasis asmuo prisiėmė prievolę prieš tai pateikti ieškovei draudimo bendrovės išduotą avansinio mokėjimo draudimo laidavimo raštą visai išankstinio mokėjimo sumai, kurio galiojimo trukmė turi būti bent 30 dienų ilgesnė, nei sutartyje nustatytas terminas darbams atlikti. Vykdydamas savo įsipareigojimus pagal subrangos sutarties priedą, trečiasis asmuo 2017 m. lapkričio 17 d. sudarė su atsakove sutartį, kurios pagrindu atsakovė išdavė avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą ir įsipareigojo atsakyti ieškovei už trečiojo asmens (draudėjo) įsipareigojimų, susijusių su suteikto avanso panaudojimu, neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu, neviršydama bendros 130 000 Eur sumos. Atsakovės išduotame laidavimo draudimo rašte nurodyta, kad šis raštas įsigalioja 2017 m. lapkričio 17 d. ir galioja iki visiško trečiojo asmens pareigų, susijusių su avansiniu apmokėjimu, įvykdymo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2018 m. spalio 31 d. Trečiajam asmeniui įvykdžius sutarties priede nurodytą sąlygą ir pateikus ieškovei atsakovės išduotą avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui sutarties priede nustatyto dydžio avansą.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta statybos subrangos sutartis buvo vykdoma. Byloje pateiktos sąskaitos ir atliktų darbų aktai, taip pat atsakovės pasitelkto nepriklausomo eksperto UAB „Baltics Property“ 2019 m. kovo 7 d. tyrimo ataskaita patvirtina, kad trečiasis asmuo pagal šią sutartį atliko darbų už bendrą 109 306,46 Eur sumą. Tačiau trečiajam asmeniui nepavyko sėkmingai užbaigti visų statybos subrangos sutartyje nurodytų darbų. 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu ieškovė jį informavo, kad nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. ji vienašališkai nutraukia statybos subrangos sutartį ir pareikalavo trečiojo asmens per 5 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo grąžinti jai 78 518,77 Eur sumą, kurią sudaro 78 345,44 Eur nepanaudoto avanso ir 173,33 Eur permoka. Ieškovė nurodė, jog tokį sprendimą ji priėmė dėl to, kad trečiasis asmuo vėlavo atlikti sutartyje nurodytus darbus pagal šalių suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką ir, nepaisydamas ieškovės ne kartą teiktų pastabų ir prašymų spręsti susidariusią situaciją, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad ši problema būtų išspręsta, todėl ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad subrangos sutartyje nurodyti darbai bus atlikti iki šioje sutartyje nustatyto termino. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo negrąžino ieškovei minėtame rašte nurodytos nepanaudotos avanso sumos ir permokos, o iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla.
16. Trečiajam asmeniui negrąžinus ieškovei nepanaudotos avanso sumos, ieškovė 2018 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę, išdavusią avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, prašydama sumokėti jai 78 345,44 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, kad pagal subrangos sutartį ir jos 1 priedą trečiajam asmeniui išmokėtas avansas buvo įskaitomas proporcingai atliktų darbų kainos daliai iš trečiajam asmeniui mokėtinų sumų ir kad šiuo metu, atsižvelgiant į trečiojo asmens atliktų darbų kiekį, ji yra įskaičiusi 51 654,56 Eur išmokėto avanso, todėl likusią jo dalį turi grąžinti atsakovė. Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės prašymą, pripažino jos nurodytą įvykį draudiminiu ir sutiko sumokėti ieškovei draudimo išmoką. Tačiau atsakovė nesutiko su ieškovės prašomos išmokėti draudimo išmokos dydžiu – 2019 m. kovo 15 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad, vadovaujantis nepriklausomo eksperto UAB „Baltics Property“ pateiktomis išvadomis, jai bus sumokėta 20 693,54 Eur draudimo išmoka, atitinkanti trečiajam asmeniui sumokėto avanso (130 000 Eur) ir jo atliktų darbų kainos (109 306,46 Eur) skirtumą. Ieškovė nesutiko su tokia draudimo išmoka, todėl 2019 m. gegužės 22 d. raštu ji pakartotinai kreipėsi į atsakovę, išsamiai paaiškindama taikytą avanso įskaitymo tvarką, kurios, jos teigimu, nepriklausomas ekspertas neįvertino, ir prašydama papildomai sumokėti 57 651,90 Eur draudimo išmoką. Tačiau atsakovė, net ir pakartotinai įvertinusi ieškovės reikalavimus, jų netenkino. 2019 m. spalio 22 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad 2019 m. kovo 15 d. ji išmokėjo ieškovei 20 693,54 Eur ir tokiu būdu įvykdė savo įsipareigojimus pagal ieškovei išduotą avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą.
17. Atsižvelgdama į tai, kad šalims nepavyko susitarti dėl ieškovei mokėtinos draudimo išmokos sumos, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 57 651,90 Eur draudimo išmokos dalį. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad atsakovės mokėtina draudimo išmoka atitinka už avansinį mokėjimą nesuteiktų paslaugų sumą, kuri šiuo atveju turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į statybos subrangos sutarties šalių susitarimą dėl avanso įskaitymo sąlygų ir tvarkos. Teismas nustatė, kad pagal ieškovės ir trečiojo asmens susitarimus, trečiajam asmeniui pateikus ieškovei sąskaitą, tik dalis (47,26 proc.) pagal ją mokėtinos sumos turėjo būtų įskaitoma į avanso sumą, o likusią darbų kainos dalį ieškovė turėjo apmokėti papildomai. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo nepanaudoto avanso dydį ir atsakovės jai mokėtiną draudimo išmoką, o atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovei jos prašomą 57 651,90 Eur draudimo išmokos dalį.
18. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad apskaičiuodama draudimo išmoką ji turėjo vadovautis ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties ir jos priedo sąlygomis. Tačiau atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčui aktualias šių dokumentų nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovės ir trečiojo asmens nustatytos avanso įskaitymo tvarkos. Be to, atsakovės vertinimu, teismas nepagrįstai neįvertino to, kad atsakovė, nustatydama suteikiamo draudimo rizikas, vadovavosi pradiniu, statybos subrangos sutartyje ir jos priede užfiksuotu ieškovės ir trečiojo asmens pasiektu susitarimu dėl avanso įskaitymo tvarkos, tačiau vėliau ieškovė pakeitė nustatytą avanso įskaitymo tvarką per klaidą pervesdama atsakovei papildomą jų susitarimuose nenurodytą sumą. Dėl šių aplinkybių, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą priteisti iš jos draudimo išmoką ieškovei.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai atsakovės neišmokėtą draudimo išmokos dalį
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Taigi, draudimo sutartis pagal savo pobūdį yra rizikos sutartimi; sudarant šią sutartį nėra aišku, ar draudimo rizika materializuosis, kada ir kokiu būdu tai įvyks, todėl sutarties sudarymo metu draudikui nėra žinoma, ar jam atsiras pareiga mokėti draudimo išmoką. Siekdamas prognozuoti galimai atsirasiančių sutartinių įsipareigojimų mastą, kiekvienu konkrečiu atveju draudikas turi įvertinti draudimo riziką. Faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna geriau žinomi draudėjui, todėl CK 6.993 straipsnio 1 dalyje yra įsakmiai nustatyta, kad prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui.
20. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju atsakovė išdavė trečiajam asmeniui avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, kuriuo ji įsipareigojo atsakyti ieškovei už trečiąjį asmenį, jeigu jis neįvykdys arba netinkamai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su suteikto avanso panaudojimu. Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo rašte atsakovė nurodė, kad, ieškovei tinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovė, gavusi jos raštišką pagrįstą reikalavimą, tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo nesilaikys statybos subrangos sutartyje ir jos 1 priede nustatytų avansinio mokėjimo sąlygų, sumokės ieškovei priklausančią sumą, atitinkančią už avansinį mokėjimą nesuteiktų paslaugų sumą ir neviršijančią 130 000 Eur. Tokiu būdu, išdavusi avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, atsakovė iš esmės įsipareigojo ieškovei kompensuoti tą trečiajam asmeniui išmokėto avanso dalį, kuri nebus panaudota atsiskaitant už jo atliktus darbus. Todėl, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, vertindama suteikiamos draudiminės apsaugos rizikas, ji, be kita ko, turėjo įvertinti, kaip šiuo konkrečiu atveju turėjo būti naudojamas ir įskaitomas ieškovės išmokėtas avansas.
21. Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo rašte nebuvo aprašyta konkreti trečiajam asmeniui išmokėto avanso įskaitymo tvarka. Tačiau byloje esantys duomenys (pvz., šalių raštai, kuriais jos derėjosi dėl ieškovei mokėtinos draudimo išmokos, jų procesiniuose dokumentuose pateikti paaiškinimai ir pan.) patvirtina, kad atsakovė disponavo ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta statybos subrangos sutartimi ir ją papildančiu 1 priedu, kuriuose yra išdėstytos šalių nustatytos atsiskaitymo už atliktus darbus ir avanso įskaitymo sąlygos. Tai reiškia, kad, spręsdama dėl draudimo rizikų, atsakovė iš esmės galėjo įvertinti šalių nustatytos įskaitymo tvarkos įtaką jos prisiimamų įsipareigojimų mastui. Vis dėlto, nors atsakovė buvo susipažinusi su ginčui aktualiomis sutarčių nuostatomis, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys jų turinį suprato skirtingai – ieškovė, kurios pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad, atsiskaitydama su trečiuoju asmeniu pagal jo išrašytas sąskaitas, ji galėjo tik dalį prašomos sumokėti sumos įskaityti į sumokėtą avanso sumą, o kitą atlyginimo už atliktus darbus dalį turėjo sumokėti papildomai, tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė, gavusi trečiojo asmens išrašytas sąskaitas, pirmiausiai turėjo įskaityti visą trečiajam asmeniui sumokėtą avanso sumą, neatlikdama jokių papildomų mokėjimų, ir tik vėliau, kai avanso suma būtų visiškai įskaityta, ji turėtų atsiskaityti su juo atlikdama papildomus mokėjimus. Taigi, byloje kilo klausimas, kaip turėtų būti aiškinamos ginčui aktualios statybos subrangos sutarties ir jos priedo nuostatos.
22. Bendrieji sutarčių aiškinimo principai yra išdėstyti CK 6.193 straipsnyje. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo yra nurodyta, kad aiškinant sutartį būtina remtis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, nes sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-149/2009). Kartu kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas turi būti teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Tokiu atveju yra atliekama sisteminė lingvistinė sutarties sąlygų analizė, o sutarties sąlygos yra aiškinamos taip, kaip jas aiškintų tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį byloje Nr. e3K-3-344-701/2020). Tokiu būdu, įvertinant sutarties nuostatų lingvistines formuluotes, jų tikslus ir esmę, aiškintinos ir ginčui aktualios statybos subrangos sutarties bei jos 1 priedo nuostatos.
24. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė ir trečiasis asmuo, sudarydamos statybos subrangos sutartį, nustatė joje, kad trečiasis asmuo įgyja teisę pateikti ieškovei sąskaitą už pagal šią sutartį tinkamai atliktus darbus tik tada, kai abi šalys be pastabų pasirašo tarpinį atliktų darbų aktą arba galutinį darbų perdavimo aktą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (subrangos sutarties 2.7 papunktis). Šalys joje taip pat susitarė, kad ieškovė sąskaitoje nurodytą kainos dalį be pridėtinės vertės mokesčio, atėmusi sulaikymo sumą, kuri sudaro 5 proc. nuo darbų kainos, sumokės trečiajam asmeniui per 35 dienas po to, kai ji akceptuos trečiojo asmens pateiktą sąskaitą faktūrą (subrangos sutarties 2.8 papunktis). Sutarties 1 priede šalys nustatė, kad ieškovė per 2 dienas po to, kai bus pasirašytas šis dokumentas, sumokės trečiajam asmeniui pagal jo pateiktą išankstinio mokėjimo sąskaitą avansą, sudarantį 47,26 proc. sutarties kainos, t. y. 130 000 Eur. Šalys nustatė, kad „Avansas išskaitomas proporcingai Subrangovo atliktų Darbų kainos daliai, kiekvieną mėnesį iš subrangovui mokėtinų sumų pagal pateiktus ir Generalinio rangovo patvirtintus atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras“.
25. Taigi, nagrinėjamu atveju statybos subrangos sutarties šalys nustatė tokias tarpusavio atsiskaitymo sąlygas: 1) šalys susitarė, kad ieškovė galės atsiskaityti su trečiuoju asmeniu ne jam atlikus visus sutartyje nurodytus darbus, bet periodiškai apmokėdama jo išrašytas sąskaitas už konkrečius atliktus darbus; 2) kiekvieną mėnesį apmokėdama trečiojo asmens išrašytas sąskaitas, ieškovė iš mokėtinų sumų išskaitys sutartyje nurodytas sulaikomas sumas ir avansą, kuris bus išskaitomas proporcingai atliktų darbų kainos daliai. Sutarties priede šalys taip pat nustatė, kad avanso suma sudaro 47,26 proc. visos pagal sutartį trečiajam asmeniui turimos sumokėti kainos. Tokios nuostatos, vertinant jas kartu, suponuoja išvadą, kad ieškovė ir trečiasis asmuo siekė nustatyti tokią atsiskaitymo tvarką, kai trečiojo asmens pateikta sąskaita už atliktus darbus turėjo būti apmokama dviem būdais – ieškovė turėjo išskaityti dalį, t. y. 47,26 proc., trečiajam asmeniui pagal jo išrašytą sąskaitą mokėtinos sumos iš jam sumokėto avanso, o likusią sąskaitoje nurodytą kainos dalį turėjo apmokėti papildomai. Atitinkamai pagal pirmiau aptartas nuostatas atsiskaitydama su trečiuoju asmeniu ieškovė galėtų įskaityti visą pagal sutarties 1 priedą sumokėtą avanso sumą tik trečiajam asmeniui visiškai įvykdžius sutartyje nurodytus darbus ir įgijus teisę gauti iš ieškovės visą sutartyje užfiksuotą darbų kainą. Priešingai nei nurodo atsakovė, nei ginčui aktualiose statybos subrangos sutarties sąlygose, nei jos 1 priede nėra nurodyta, kad ieškovė, gavusi trečiojo asmens išrašytas sąskaitas, visų pirma turėtų užskaityti tik išmokėtą avansą ar kad ji neturi atlikti trečiajam asmeniui jokių papildomų mokėjimų iki tol, kol nebus užskaityta visa avanso suma. Tokios išvados nesuponuoja ir sisteminis aptartų nuostatų aiškinimas.
26. Aplinkybę, kad šalys susitarė būtent dėl pirmiau nurodytos avanso įskaitymo tvarkos papildomai patvirtina ir statybos subrangos sutarties šalių susitarimas dėl avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo galiojimo trukmės. Pagal statybos subrangos sutarties 1 priedo nuostatas, trečiasis asmuo turėjo pateikti ieškovei draudimo bendrovės išduotą avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, kuris, šalių susitarimu, turėjo galioti visą sutarties galiojimo laikotarpį ir mažiausiai 30 dienų po to, kai pasibaigs joje nustatytas darbų atlikimo terminas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šios sąlygos buvo įvykdytos – statybos subrangos sutarties 3.1 papunktyje nurodyta, kad galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas be pastabų turi būti pasirašytas ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 1 d., o atsakovės išduotas avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštas galiojo iki 2018 m. spalio 31 d. Toks sutarties šalių siekis susieti avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo, turėjusio užtikrinti ieškovės interesus, kad jos išmokėtas avansas būtų panaudotas tinkamai, galiojimą su sutartyje nurodytu visų darbų atlikimo terminu, leidžia padaryti išvadą, kad avansas turėtų būti įskaitomas per visą sutarties vykdymo laikotarpį, net ir apmokant paskutines trečiojo asmens išrašytas sąskaitas. Tuo atveju, jeigu, kaip nurodo atsakovė, avansas pagal ieškovės ir trečiojo asmens susitarimus turėjo būti visiškai įskaitomas trečiajam asmeniui pateiktus apmokėti pirmąsias jo išrašytas sąskaitas, pirmiau nurodyta sąlyga dėl avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo galiojimo trukmės netektų savo prasmės ir taptų perteklinė.
27. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino statybos subrangos sutarties ir jos priedo sąlygas bei atmeta kaip nepagrįstus atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad teismas, padarydamas išvadas dėl tvarkos, pagal kurią ieškovė turėjo įskaityti sumokėtą avansą, suteikė prioritetą vien tik ieškovės deklaruotiems ketinimams. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad avansas turėjo būti įskaitomas proporcingai atliktų darbų daliai ieškovei apmokant visas trečiojo asmens išrašytas sąskaitas ir turėjo būti visiškai įskaitytas tik trečiajam asmeniui atlikus visus sutartyje aptartus darbus, atitinka statybos subrangos sutarties ir jos 1 priedo nuostatų, reglamentuojančių ieškovės ir trečiojo asmens atsiskaitymo tvarką ir nustatančių reikalavimus dėl atsakovės išduoto avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo rašto galiojimo trukmės, turinį ir prasmę. Nors atsakovė nurodo, kad teismas turėjo aiškinti statybos subrangos sutarties sąlygas taip, kaip jas suprato sutarties šalimi nesanti atsakovė, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pirmiau nurodytas sutarties sąlygų turinio aiškinimas atspindi, kaip šias nuostatas turėjo suprasti tokioje pačioje situacijoje esantys protingi asmenys. Savo ruožtu atsakovei, kaip draudimo teisinių santykių profesionalei, šiuo atveju buvo keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.
28. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kad draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi būti aktyvus ir pats turi reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal sudaromą draudimo sutartį naudos gavėjas yra ne draudėjas, bet trečiasis asmuo, kurio reikalavimu ir nustatytomis sąlygomis draudėjas inicijuoja draudimo sutarties sudarymą, draudikas, būdamas draudimo srities profesionalas, žinodamas, kokia informacija pageidaujamai sudaryti draudimo sutarčiai būtų reikšminga, turėtų siekti ją gauti iš visų sutarties sudarymu suinteresuotų asmenų ir pats pateikti jiems aiškią informaciją, sudarančią sąlygas pasirinkti tinkamiausią draudimo rūšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011, 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2011). Vis dėlto byloje nėra duomenų, kad atsakovė aktyviai veiktų siekdama išsiaiškinti visas jai abejonių sukėlusias aplinkybes, pavyzdžiui, byloje nėra duomenų, kad ji kreipėsi į ieškovę ar trečiąjį asmenį, prašydama patikslinti avanso įskaitymo tvarką, paaiškinti sutarties sąlygas ir pan. Todėl net ir ta aplinkybė, kad atsakovė galimai suprato sutarties sąlygas kitaip, nei jas suprastų tokiomis pačiomis aplinkybėmis veikiantis analogiškas asmuo, nesudaro pagrindo sutartį aiškinti atsakovės nurodytu būdu.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės pozicija, kad ieškovė, vykdydama sutartį, pakeitė atsiskaitymo tvarką ir kad atsakovė, išduodama avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, nebuvo prisiėmusi atsakomybės dėl ieškovės prašomos priteisti sumos išmokėjimo. Grįsdama tokią poziciją, atsakovė nurodo, kad ieškovė sumokėjo trečiajam asmeniui ne tik 130 000 Eur avansą, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, per klaidą sumokėjo jam papildomai dar ir 52 359,91 Eur, todėl trečiajam asmeniui įvykdžius darbų už 109 306,46 Eur ir atsakovei sumokėjus ieškovei 20 693,54 Eur draudimo išmoką, liko nepadengta tik ta ieškovės sumokėtos sumos dalis, t. y. 52 359,91 Eur (130 000 Eur + 52 359,91 Eur – 109 306,46 Eur – 20 693,54 Eur), kuri buvo pervesta trečiajam asmeniui per klaidą. Tačiau tokie atsakovės argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsti netinkamu pirmiau aptartų statybos subrangos sutarties sąlygų ir ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio aiškinimu.
30. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad trečiasis asmuo, vykdydamas statybos subrangos sutartį, išrašė ieškovei 2018 m. birželio 29 d. sąskaitą, pagal kurią mokėtina suma sudaro 57 185,28 Eur, 2018 m. liepos 31 d. sąskaitą, pagal kurią mokėtina suma sudaro 40 333,86 Eur, ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą, pagal kurią mokėtina suma sudaro 11 787,32 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, atsiskaitydama statybos subrangos sutartyje ir jos priede nustatyta tvarka (kaip sumokėtą avansą užskaitydama 47,26 proc. kiekvienoje sąskaitoje nurodytos sumos), turėjo įskaityti 27 023,84 Eur avanso, apmokėdama 2018 m. birželio 29 d. sąskaitą, 19 060,43 Eur, apmokėdama 2018 m. liepos 31 d. sąskaitą, ir 5 570,29 Eur, apmokėdama 2018 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą, todėl jos bendra įskaityta avanso suma turėjo sudaryti 51 654,56 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad, atlikdama mokėjimą pagal 2018 m. birželio 29 d. sąskaitą, ieškovė per klaidą vietoje mokėtinos 27 302,18 Eur sumos, kuri susidarė iš sąskaitoje nurodytos 57 185,28 Eur sumos atėmus sulaikomą sumą ir įskaitomą avansą, sumokėjo trečiajam asmeniui didesnę sumą, t. y. 52 359,91 Eur, todėl susidarė 25 057,73 Eur avanso permoka. Vis dėlto teismas nustatė, kad ši permoka neturi jokios įtakos ieškovės šioje byloje pareikštiems reikalavimams, nes ieškovė, gavusi kitas trečiojo asmens išrašytas sąskaitas ir nustatyta tvarka atskaičiusi iš mokėtinų sumų 47,26 proc. įskaitytiną avanso dalį bei sulaikomas sumas, likusių mokėtinų sumų neišmokėjo trečiajam asmeniui, tokiu būdu kompensuodama susidariusią permoką. Teismas nustatė, kad ieškovė iki sutarties nutraukimo nespėjo kompensuoti tik 173,33 Eur avanso permokos dalies, tačiau šios sumos ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės. Tokios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, nepaisant padarytos klaidos, įskaitė tokią avanso dalį (išskyrus 173,33 Eur), kokią ji turėjo įskaityti pagal subrangos sutarties ir jos 1 priedo nuostatas įskaitydama po 47,26 proc. sąskaitoje nurodytos sumos.
31. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmiau minėtų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apie ieškovės turėtus atlikti ir atliktus mokėjimus trečiajam asmeniui. Tačiau atsakovė, nepaisydama teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovė kompensavo susidariusią avanso permoką ir kad jos padaryta klaida neturėjo jokios įtakos neįskaityto avanso sumai bei iš atsakovės prašomos priteisti draudimo išmokos dydžiui, apeliaciniame skunde selektyviai remiasi tik tuo faktu, kad ieškovė per klaidą buvo pervedusi trečiajam asmeniui 52 359,91 Eur. Tokiu būdu netinkamai interpretuodama teismo nustatytas aplinkybes, atsakovė nepagrįstai šią sumą prideda prie ieškovės išmokėto avanso sumos, ją padidindama. Skaičiuodama ieškovei turimą priteisti draudimo išmokos dydį, atsakovė taip pat netinkamai aiškina ir statybos subrangos sutarties bei jos 1 priedo nuostatas, reglamentuojančias avanso įskaitymo tvarką, remdamasi šioje nutartyje jau aptartais argumentais, kad ieškovė neturėjo atlikti trečiajam asmeniui jokių papildomų mokėjimų tol, kol nebus įskaityta visa avanso suma ir kad visa trečiojo asmens atliktų darbų kaina turėtų būti įskaitoma į avanso sumą. Todėl atsakovės išvados, kad ji tinkamai atlygino ieškovei nepanaudotą avanso dalį, yra nepagrįstos. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė turėjo teisę per visą statybos subrangos sutarties vykdymo laikotarpį įskaityti tik 51 654,56 Eur avanso, o atsakovė pagal avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą sumokėjo ieškovei 20 693,54 Eur draudimo išmoką. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei nebuvo atlyginta 57 651,90 Eur jos sumokėto ir nepanaudoto avanso dalis (130 000 Eur – 51 654,56 Eur – 20 693,54 Eur), kurią atsakovė turi atlyginti.
32. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 57 651,90 Eur draudimo išmoką, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.