Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-986-903/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-29
Bylos Nr.
1-986-903/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
V. S.
Nukentėjusysis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-986-903/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17064-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,kaltinamajam V. S.,nukentėjusiajai V. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyventis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas: 1) Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; 4) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu paleistas lygtinai neatlikęs 4 mėnesių 15 dienų bausmės, 2021 m. balandžio 7 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį:

jis 2022 m. gegužės 15 d., apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia pastūmė seserį V. J., dėl ko ji veido dešine puse atsitrenkė į durų staktą, tuo padarydamas V. J. netaisyklingos formas poodinę kraujosruvą veide, kaktos dešinėje pusėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl V. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo neprisipažino. Parodė, kad tą dieną buvo pas kaimyną, atsigėrė alaus ir grįžo namo. Jam paskambino L. M. ir paprašė padėti išsiųsti informaciją antstoliui. Jis sutiko padėti ir L. M. pas jį atėjo. Nuo atėjimo praėjus kelioms minutėms, išgirdo, kad kažkas rakina duris. Ėjo pažiūrėti ir, nuėjęs į holą, pamatė seserį V. J.. V. J. nieko nepasakiusi ėmė brautis į jo kambarį bei pradėjo užgaulioti L. M.. V. J. į kambarį įėjo pirma, paskui įėjo ir jis. Kambaryje buvo visi trys. Įvyko konfliktas, V. J. puolė L. M. visaip užgaulioti, nesuprato, dėl ko iš viso V. J. L. M. užsipuolė. Jos ilgai pykosi, L. M. sėdėjo ant sofos prie lango, ne prie durų. Jis sėdėjo ten pat, prie stalo, o V. J. stovėjo. Viskas vyko kambario gilumoje. Iš pradžių jos konfliktavo žodžiais, paskui pamatė, kad jau ima pulti, todėl atsistojo, savo kaire ranka suėmė V. J. už dešinės parankės ir išvedė iš kambario. Hole yra „pufikas“, tai ant jo V. J. nudrėbė, tiesiog pasodino. Iš svetainės į holą V. J. pirma išėjo. Kai vedė V. J. iš kambario, visada laikė už parankės. Nepastebėjo, kad atėjus V. J., ji būtų turėjusi sužalojimus, kurie vėliau buvo nustatyti. Kai policijos pareigūnai atvyko, V. J. veidą matė, jis atrodė taip pat, kaip ir tada, kai ji atėjo. Tą dieną buvo išgėręs, todėl gal nepastebėjo guzo, bet neaišku, iš kur pas V. J. jis atsirado, nes ji niekur neatsitrenkė. Prašė pareigūno parodyti, kur yra jos sužalojimas, bet pareigūnas nesugebėjo nurodyti. Paskui jis pasakė: „kad ir nieko nėra, vis tiek teks su mumis pavažiuoti“. Paskui girdėjo, kaip sesuo kviečia pagalbą. L. M. jau buvo išėjusi, o V. J. stovėjo koridoriuje, ir jis matė, kaip V. J. stovėjo bei maivėsi, šypsojosi prie telefono. Ką V. J. nurodė operatorei, jis negirdėjo. Iki atvykstant pareigūnams, V. J. visą laiką nematė. Nesuvokia, kad V. J., kol jis nematė, galėjo trankyti galvą į sieną. Girdėjo, ką V. J. sakė policijos pareigūnams, dabar gerai neprisimena ką, bet puolė ant jo, šmeižė. Žino, kad policijos pareigūnai nufotografavo V. J. sužalojimus. Kai jis vedė V. J. iš svetainės, praėjo tą vietą, kur, anot V. J., ji atsitrenkė. Nepastebėjo, kad vedant, V. J. galva būtų atsitrenkusi į staktą. Suklupusi ji taip pat nebuvo. Jis V. J. pravedė tiesiog pro duris, be kliūčių. Jo tikslas buvo užkardyti konfliktą. Kai V. J. nuvedė ant fotelio, jos klausė, kodėl ji puola L. M., V. J. jam iš karto sako: „aš tau policiją iškviesiu“. Nesuprato, kam V. J. tą policiją kvies, manė, kad dėl to, jog buvo išgėręs. V. J. sako netiesą, nes ji visą gyvenimą jam kenkė ir jį šmeižė. V. J. yra prirašiusi visokių nesąmoningų pareiškimų. Vienas iš tokių, buvo dėl konflikto su jos vyru, nes jie susistumdė ir V. J. iškvietė policiją. Dėl to jis paliko kaltas, buvo nuteistas. Brolis taip pat buvo parašęs pareiškimą. Viskas per V. J..

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad gegužės 15 d. su vaikais lankydamasi (duomenys neskelbtini), nusprendė užeiti į butą. Mama išvažiavo į (duomenys neskelbtini), ji paliko atsiskaitymo knygutes bute ir jos vis klausdavo, kada nuvyks. Kadangi buvo netoli, nusprendė nuvykti. Ji įėjo į butą, o iš kambario atėjo V. S. ir iš karto pradėjo priekaištauti, kodėl ji su juo nesusiskambino. To ji nesuprato, nes 20 metų pati pragyveno tame bute. Koridoriuje ieškojo knygučių, jos dukra buvo lauke, sūnus - hole, o L. M. – svetainėje. Knygučių nerado, todėl skambino mamai. Ji nekėlė ragelio, klausė V. S., bet jis pasakė, kad nieko nežino. Tada išgirdo, kaip L. M. įžeidinėja jos vaikus, dėl ko labai įniršo. Į svetainę dar nebuvo įėjusi, kai išgirdo, kaip L. M. pradėjo įžeidinėti jos vaikus. L. M. V. S. sakė, kad ji pagimdė nesveikus vaikus. V. S. buvo išėjęs iš kambario ir vėliau vėl ten nuėjo, tada L. M. ir sakė apie jos vaikus. Ji nuėjo į kambarį ir paklausė, ko L. M. įžeidinėja jos vaikus. Su L. M. yra susitikusi daug kartų, nes L. M. yra gyvenusi tame bute, ten gyveno daug žmonių. Iš to buto išėjo prieš keturis metus. Su vyru pasiėmė paskolą kitam butui. Įėjo į kambarį, V. S. suko cigaretę, sakė, kad nusiramintų ir tuo metu jai paskambino mama. Ji mamos klausė, kur padėjo knygutes, nes neranda ir pasakė, kad bute netvarka bei tai parodė. Tada V. S. įniršo. Jo veido mimika pasikeitė ir ji suprato, kad V. S. gali jai trenkti. Ji pradėjo atbula eiti link durų, apsisuko, nuo durų buvo 3-4 žingsnių atstumu, ir tada V. S. jai trenkė, t. y. V. S. jai netrenkė, bet ją pastūmė ir ji atsitrenkė dešine puse į staktos plokštumą, ne į kampą. Buvo susiėmusi tą vietą, į kurią gavo didesnį smūgį. Stūmimą ranka, kuris buvo vidutinis, pajuto į nugaros dešinę pusę. Pajuto vieną ranką. Ji nusisuko, V. S. stovėjo jai už nugaros. Prieš ją stumdamas, V. S. sakė: „kam tu čia pasakei mamai, kad čia Laima sėdi? Aš tau sakiau, kad nieko nereikia sakyti“. Pastūmimas buvo nukreiptas į jos sužalojimą, o ne į išvarymą, nes ji nebuvo priešais duris. Mano, kad jei V. S. būtų nenorėjęs sužaloti, būtų priėjęs, atsiprašęs, pasakęs, kad netyčia, padėjęs atsikelti. Nežino, ko V. S. tikėjosi ją stumdamas. Kai V. S. ją pastūmė, ji gal dar žengė vieną ar pusantro žingsnio, neišlaikė lygsvaros ir atsitrenkė. Visais atvejais, jei būtų toks pastūmimas, būtų atsitrenkusi į staktą, būtent tokiu būdu kaip atsitrenkė. Jei būtų stūmęs iš kitos pusės, būtų prasilenkusi su durimis, pro duris ir sužalojimo nebūtų buvę. Kito kelio nebuvo, kaip tik atsitrenkti su galva į staktą. Su pečiu atsitrenkti negalėjo. Viskas įvyko labai greitai, ji manė, kad spės pro duris išeiti pati. Po įvykio iš karto kvietė policiją, buvo įniršusi, nes tokį smūgį gavo pirmą kartą. Kas nutiko, pasakė mamai, bet jos santykiai nekokie, todėl su mama beveik neįmanoma susikalbėti. V. S. yra mamos mylimiausias sūnus, mama visur jį palaiko. Su kitu sūnumi mama taip pat beveik nebendrauja, sako, kad jie nori V. S. sužlugdyti. Po įvykio V. S. vaikščiojo tai į virtuvę, tai parūkyti, reagavo ramiai. Tuo konfliktas ir pasibaigė. Kai pradėjo kviesti policiją, L. M. išėjo, paskui vėl grįžo, nes kažką pamiršo pasiimti. L. M. nieko nesakė. Ji tuo metu buvo koridoriuje, hole, šnekėjo su motina ir laukė policijos.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė U. V. parodė, kad sėdinčius vyrą ir moterį žino iš matymo, su jais teko matytis vieną kartą. Vyrą prisimena labai gerai, moteris atrodė truputį kitaip. Nepasakys, kad įvykį prisimena labai gerai, labiau nuotrupomis. Atvyko į įvykį, buvo moteris ir vyras, ji labiau bendravo su vyru, o jos kolega – su moterimi. Moteris pasakė, kad ją pastūmė į durų staktą. Buvo raudonas žandas, bet nepasakys, kurios pusės. Atvažiavę medikai, moteriai liepė šaldyti sumuštą vietą. Kai buvo su vyru, jis buvo ramus, tik kai bendraudavo su moterimi buvo truputį piktas. Kai medikai apžiūrinėjo nukentėjusiąją, ji šalia nebuvo, kiek pamena, buvo su vyru. Kad medikai liepė šaldyti sumuštą vietą, negirdėjo, taip jai pasakė moteris (nukentėjusioji). Dar žino, kad įvykis įvyko, nes moteris atėjo pasiimti mokesčių knygutės nepranešusi vyrui. Nežino, kaip atrodo sumušimas, atsitrenkus į durų staktą, bet jai į tai nelabai buvo panašu, nebent sutrenkta buvo labai minimaliai. Atvykę nusifotografuoja įvykio vietą, asmenį, kuris nurodo sužalojimus. Kiekvieną kartą daro skirtingai, su kolega nėra pasiskirstę, kas kokius veiksmus daro, kaip buvo šiuo atveju, neprisimena. Tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pildo ne vietoje, o grįžę. Pildo pagal nuotraukas ir iš atminties. Tarnybiniame pranešime yra patikima informacija. Kiek tuo metu matė sužalojimų, tiek prisimena ir pasižymi. „X“ pažymi sužalojimus, kurie galimai gali būti susiję su įvykiu. Šioje byloje tarnybinį pildė ji. Jei yra parašyta „patinimas“, vadinasi jį matė. Su tuo, ką pažymėjo, kolega sutiko, jis jį peržiūrėjo, nes tuo metu kolega buvo jos kuratorius. Prieštaravimų jis nepamatė, nes jei būtų pamatęs, būtų sakęs pataisyti. Sprendimą išsivežti kaltinamąjį priėmė kolega. Ji su juo sutiko, tada dar tik mėnesį dirbo. Moters būsenos neprisimena. Tarnybiniame pranešime nukentėjusio asmens būseną pažymėjo pasitarusi su kolega. „Susijaudinimas“, „Akivaizdi baimė“ pažymėjo, nes vyras ant moters pyko ir šiek tiek matėsi, kad moteris bijo. Neprisimena, ar girdėjo kaip V. S. kalbėjo su kolega. Prisimena, kad V. S. ramiai nuėjo į mašiną. Nukentėjusioji nurodė, kad atsitrenkė į durų staktą, kai ją pastūmė.

Teisėjui perskaičius 2022 m. rugsėjo 2 d. liudytojos U. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 103-104 b. l.), ji paaiškino, kad gali būti, kad patinimą ir paraudimą matė. Nepasakys, kad gerai prisimena apklausą, tiesiog pasižiūrėjo „Body“ kamerų vaizdo įrašus, pasižiūrėjo žmonių veidus, žmones prisiminė ir prisiminė, dėl ko įvyko konfliktas. Gali būti, kad nurodė, jog sužalojimai buvo kairėje pusėje. Gali būti, kad veidrodinis efektas ją sumaišė, nes ne kartą taip yra buvę, jog sumaišo puses taip žiūrėdama. Tada sumaišė puses, bet dabar išmoko atidžiai pasižiūrėti. Tarnybinį kolega patikrino, bet negali patvirtinti, ar pažymėjimus „X“ patikrino.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų 2022 m. rugsėjo 2 d. liudytojos U. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2022 m. gegužės 15 d. dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK reagavimo skyriaus 3-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju K. U., apie 17.35 val., iš Klaipėdos AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad brolis namuose pastūmė moterį, ji trenkėsi į durų staktą. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja V. J., kuri paaiškino, kad 2022 m. gegužės 15 d., apie 17.00 val., atvyko pas brolį V. S. pasiimti mokesčių knygutes. Bute kilo konfliktas tarp nukentėjusios ir jos brolio draugės L. M.. Dėl ko konfliktavo moterys, nenurodė. Atvykus L. M. bute nebebuvo. V. J. nurodė, kad konflikto metu V. S. ją tyčia rankomis pastūmė ir ji krisdama atsitrenkė į kambario durų staktą bei susižalojo kairę veido pusę. Ar V. J. rodė, kaip nuo stūmimo krito, neprisimena. Ant V. J. kaktos kairėje pusėje matėsi patinimas bei paraudimas kairiajame skruoste. V. S. teigė, kad konflikto metu V. J. pastūmė ant lovos norėdamas išvaryti iš buto. Jis teigė, kad sesuo neturi teisės nepranešusi ateiti pas jį į kambarį. Jis neigė, kad tyčia sukėlė fizinį skausmą. Jis vis kartojo, kad ji neturi teisės ateiti pas jį nepranešusi, kad ji įėjo į butą, atsirakino turimais raktais duris ir pradėjo konfliktuoti su jo drauge. Tarpusavyje V. S. ir V. J. bendravo pakeltu tonu, V. S. bendravo agresyviai. Su ja ir kolega V. S. jau bendraudavo normaliai. Iš jų tarpusavio bendravimo matėsi, kad brolis su seserimi nesutaria. Būnant bute V. J. skambino savo mamai ir girdėjo, kaip mama pasakė, kad ji gali ateiti į butą paimti mokesčių knygeles, kad sumokėti mokesčius. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie nurodė V. J. sumuštas vietas šaldyti, į gydymo įstaigą ji išvežta nebuvo. V. S. buvo sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos areštinę (1 t., 103-104 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, kad ji su V. S. nėra sugyventiniai, bendro ūkio neveda. Jie draugai, pažįstami. V. S. konfliktas buvo su V. J.. Konfliktas įvyko pas V. S. namuose. Datos neprisimena, galėjo būti šių metų gegužės 15 d. Tą dieną paskambino V. S., paklausė, ar jis nėra užsiėmęs ir ar gali ateiti, nes reikėjo pagalbos su kompiuteriu. Jis sutiko ir ji atėjo. Pirmiausia nusprendė parūkyti ir tada sėsti prie kompiuterio. Parūkius ji su V. S. buvo kambaryje. Atėjo V. J., be skambučio, atsirakino duris ir įėjo. Tada V. S. nuėjo pasižiūrėti, kas atėjo. V. J. atėjo tiesiai į kambarį. Ji sėdėjo ant sofos, duris matė tiesiai. Sofa buvo tiesiai su durimis. Atėjo ir V. S., atsisėdo. Ji nebuvo spėjusi nė antro bato nusiauti, kai V. J. jai pasakė: „ar tu vėl čia? Eini lauk iš čia, tu čia neturi būti“. V. S. V. J. pasakė: „apsiramink ir eik lauk, uždaryk duris, čia yra mano kambarys, tau čia nieko nepriklauso“. V. J. iš pradžių priėjo arti jos ir ją užsipuolė, pasakė: „jei neisi geruoju lauk, tuoj gausi į galvą“, tada V. S. atsikėlė ir V. J. sako: „eini lauk, pasakiau“. V. J. atsakė: „niekur aš neisiu“ ir atsitraukė link durų. Tada V. S., beveik tarpduryje, buvo du žingsniai iki sofos, paėmė V. J. už dešinės parankės ir sako: „eini lauk, prašau“. V. J. ramiai nereagavo į V. S. veiksmus, reiškėsi žodžiais. Jie abu kartu tarpduryje nestovėjo, V. S. stovėjo už V. J.. V. J. atsisėdo hole ant sofos ir pakėlusi balso toną pasakė, kad niekur neis, dar atsisuko į V. S. ir pasakė: „ir tu tuoj gausi į snukį“. Kai V. S. ėjo iš kambario, nebuvo užstojęs jai vaizdo į duris. V. S. stovėjo už slenksčio. Jis nieko neužstojo, matėsi sofa prieškambaryje. Matė, kaip V. J. nuėjo ir parkrito ant sofos prieškambaryje. Kai V. S. ėjo pro durų angą į holą, jis buvo atsukęs jai nugarą. Pro durų angą pirmas praėjo V. S.. Ji atsistojo, apsiavė tą vieną batą, kurį buvo nusiavusi, ir išėjo pro duris lauk. Išėjusi lauk ir nusileidusi į apačią, prisiminė, kad ant stalo paliko auksą, kurį turėjo nešti pas juvelyrą sutvarkyti. Greitai nuėjo atgal į viršų, į duris neskambino ir matė V. J., kuri koridoriuje, kaip yra durys įeiti į butą, šnekėjo telefonu. Kai ji grįžo, V. S. parėjo iš virtuvės pusės. Ji įėjo į kambarį, pasiėmė nuo stalo auksą ir vėl išėjo lauk. Su kuo V. J. kalbėjo telefonu, nežino, nes kalbėjo rusiškai, o ji rusiškai nelabai supranta. Atrodo, kad buvo taip, nes nebeprisimena nieko, jai niekas neužsifiksavo, buvo pakraupusi. Nematė jokio įvykio.

Iš 2022 m. gegužės 15 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK RS 3-iojo poskyrio vyresniojo tyrėjo K. U. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. gegužės 15 d., apie 17.00 val., bute V. S. kilusio konflikto metu galimai rankomis tyčia stumdė savo seserį V. J., kuri pastumta atsitrenkė į kambario durų staktą. V. J. policijos pareigūnams teigė, kad dėl įvykio susižalojo kaktos sritį ir patyrė fizinį skausmą. Konflikte taip pat dalyvavo V. S. sugyventinė L. M.. Ji iki policijos pareigūnams atvykstant iš įvykio vietos pasišalino. V. S. remiantis įvykio vietoje sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę (1 t., 1-8 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0121000681630 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti kad pranešėja V. J. 2022 m. gegužės 15 d. 17.35 min. nurodė, kad ką tik brolis ją namuose pastūmė, ji atsitrenkė į durų staktą, tinsta, raudonuoja veidas. Moteris sąmoninga, fone girdisi kaip brolis šūkauja (1 t., 9-12 b. l.).

Iš 2022 m. gegužės 15 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pranešėjai V. J. ant veido/galvos yra patinimas ir paraudimas, ji yra labai susijaudinusi, matosi akivaizdi baimė. V. S. susijaudinęs, agresyvus, neblaivus, matomų kūno sužalojimų nėra. Taip pat užfiksuoti V. J. ir V. S. paaiškinimai. V. J. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 15 d., apie 17.00 val., atvyko pas brolį V. S. į jo gyvenamą butą, pasiimti mokesčių knygelės bei kitų dokumentų. Atvykus į butą, kilo žodinis konfliktas tarp jos ir V. S. draugės L. M.. Konflikto metu V. S. ją tyčia rankomis pastūmė, taip atsitrenkė į kambario įėjimo durų staktą ir susižalojo žandą ir kaktą. Ji teigė, kad dėl įvykio patyrė sužalojimų ir fizinį skausmą. V. S. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 15 d., apie 17.00 val., į jo gyvenamą butą atvyko sesuo V. J., kuri pati savavališkai, neperspėjus jo iš anksto telefoniniu skambučiu, atsirakino duris ir įėjo. Įėjus į butą, ji atėjo į jo kambarį, kuriame buvo jis su savo drauge L. M., ir pradėjo su ja konfliktuoti. Jis nurodė, kad V. J. neturi teisės vaikščioti po kitus kambarius, tik gali pasiimti mokesčių knygelę. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jis pastūmė V. J. ant sofos, kuri yra svetainėje norėdamas ją išvaryti iš buto. Jis neigė, kad tyčia sukėlė fizinį skausmą savo sesei (1 t., 13-15 b. l.).

Iš 2022 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas butas ir V. J.. Atvykus į įvykio vietą, matosi daugiabutis namas, kurio 2 laiptinės 2 aukšte kairėje pusėje yra tamsios spalvos šarvuotos durys. Patekus į butą, yra pailgas koridorius, kurio dešinėje pusėje yra spinta, kairėje sudėta avalynė. Patalpa tvarkinga. Praėjus koridorių, yra svetainė, kurios dešinėje pusėje yra dvi žalios spalvos sofos - viena prie lango, kita prie koridoriaus. Priešais prie lango esančią sofą yra stalas, ant kurio yra televizorius, augalai ir kiti daiktai. Patalpa tvarkinga. Iš koridoriaus išėjus, dešinėje pusėje yra baltos durys, už kurių yra tvarkinga patalpa - miegamasis, jos dešinėje pusėje dvigulė lova, ant jos padėtas televizorius, kairėje - rudos spalvos spinta ir komoda. Tiesiai koridoriaus yra antras miegamasis, kuris yra netvarkingas. Tiesiai kambario kairėje pusėje prie sienos yra rudos spalvos, raštuota sofa, ant jos yra sumesti rūbai. Priešais ją geltonos spalvos raštuoti foteliai, ant kurių yra sumesti rūbai. Už fotelių yra spinta, ant kurios yra pakabinti rūbai. Miegamojo dešinėje pusėje prie sienos ir lango yra sofa. Priešais sofą yra stalas, kuris yra netvarkingas - padėtas maistas, indai. Priešais minėtą sofą yra rudos spalvos spinta. Iš svetainės patenkame į koridorių, iš kurio - į virtuvę, kurioje yra buitinė technika, indai. Virtuvė netvarkinga. Antrame miegamajame yra V. J., šviesių plaukų, apsirengusi tamsios spalvos striuke, mėlynos spalvos džinsais ir juodos spalvos sportbačiais. Kairėje rankoje laiko kuprinę ir telefoną. Ant V. J. dešinės veido pusės žando yra paraudimas, o kaktos srityje ties viduriu yra patinimas (guzas) (1 t., 23-33 b. l.).

Iš 2022 m. gegužės 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. J. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 65 b. l.).

Iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei foto lentelės matyti, kad V. J. nurodė vietą ir jos nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimo aplinkybes, t. y. jai apsisukus išeiti iš kambario ji pajuto stiprų stūmimą. Nuo stūmimo ji suklupo ir veidu trenkėsi į durų staktą (1 t., 66-72 b. l.).

Iš 2022 m. gegužės 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą „2022_0515_174307_005“, matyti, kad vaizdas spalvotas, ryškus su garsu. Apatiniame kairiajame kampe matosi užrašas „Body“, kameros numeris KLP_619500, data 2022/05/15 ir laikas 17:42:36. Pradėjus žiūrėti, užrašytas laikas eina. Policijos pareigūnai ateina prie buto durų, pasibeldus, jas atidaro V. J.. V. J. nurodo, kad atėjo į mamos butą paimti knygelių, ją stipriai pastūmė, ji atsitrenkė į staktą, rodo sužalojimus ant kaktos ir savo dešinio skruosto. Iš kambario ateina V. S.. V. S. pakviečia policijos pareigūnus užeiti į butą. V. S. policijos pareigūnams nurodo, kad V. J. atėjo paimti popierius, atėjo neprasinešusi, ji čia negyvena. V. S. nurodo, kad V. J. atėjusi užsipuolė jo draugę. Tarp jo draugės ir V. J. kilo žodinis konfliktas. Tada jis V. J. paprašė išeiti iš buto. Galiausiai jis išmetė ją iš kambario ant fotelio koridoriuje. V. J. pasakė, jam, kad iškvies policiją, jis pasakė, kad gali kviesti ką nori. Policijos pareigūnas paprašo pateikti dokumentus. V. J. ginčijasi su V. S. dėl buto. Policijos pareigūnas paprašo nusiraminti, klausia, kas dar buvo bute, V. J. nurodo, kad L. M., pareigūnai užsirašo jos duomenis. V. S. išėjus į kitą kambarį, policijos pareigūnas V. J. paklausia, kas nutiko, ji pradeda pasakoti, kad jai mama paliko prižiūrėti butą ir ji atėjo. Įrašas baigiasi 17:48:06. Atidarius antrą vaizdo įrašą „2022_0515_174807_006“, matosi, kad filmuojama ta pačia „Body“ kamera Nr. KLP_619500. Įrašas prasideda 17:48:05. Įraše V. J. toliau pasakoja, kad jai užėjus į butą, ją užsipuolė girta V. S. draugė L. M.. Jai užėjus į kambarį, V. S. ją pastūmė ir ji trenkėsi į durų staktą, rodo, kaip atsitrenkė. Pareigūnas pakviečia V. J. ateiti prie šviesos. Jai toliau kalbant, matosi, kad V. J. dešinysis skruostas raudonas, ant kaktos patinimas. Prie V. J. prieina vaikas, policijos pareigūnas užrašo vaiko duomenis, tačiau V. J. nurodo, kad vaikas nieko nepasakys, jis neįgalus. V. J. nurodo, kad nori rašyti pareiškimą dėl to, kad V. S. jai sukėlė fizinį skausmą. V. J. alkotesteriu nustatomas blaivumas (0.00 promilės). Prie V. J. ateina mergaitė. Policijos pareigūnui paklausus, ar ji buvo bute, V. J. nurodo, kad dukra buvo lauke. Į butą ateina medikai. Policijos pareigūnas nueina į kitą kambarį ir V. S. alkotesterius nustatomas 0,94 promilių neblaivumas. V. S. nurodo, kad V. J. atėjo ir sukėlė konfliktą. V. S. nurodoma, kad jam teks važiuoti į policijos komisariatą. Įrašas baigiasi 17:53:05. Atidarius 3 vaizdo įrašą „2022_0515_175306_007“, matosi, kad filmuojama ta pačia „Body“ kamera KLP_619500, įrašas prasideda 17:53:04. V. S. vaikšto susinervinęs, V. J. pasako, kad ji pas jį daugiau neprasinešus neateitų ir kad daugiau čia konfliktų nebus, nes jis paims iš jos raktus. Policijos pareigūnui paklausus V. J., ką jai nurodė medikai, ji pasako, kad liepė šaldyti. V. J. paklausiama, ar gali policijos pareigūnas ją nufotografuoti, ji sutinka ir policijos pareigūnas V. J. nufotografuoja. Toliau įraše užfiksuojama įvykio vieta. Įrašas baigiasi 17:58:04. Atidarius 4 vaizdo įrašą „2022_0515_175805_008“, matosi, kad filmuojama ta pačia „Body“ kamera KLP_619500, įrašas prasideda 17:58:03. Įraše užfiksuota, kad V. S. išeina su policijos pareigūnas iš buto ir V. S. pasodinamas į policijos tarnybinį automobilį. Įrašas baigiasi 17:59:46. Peržiūrėjus kitus 4 „Body“ kamerų įrašus „2022_0515_174211_003“, „2022_0515_174712_004“, „2022_0515_175211_005“ ir „2022_0515_175710_006“, juose užfiksuotas tas pats įvykis, tie patys dalyviai, tik filmuojama kito policijos pareigūno „Body“ kamera Nr. KLP_619750 (1 t., 73-75 b. l.).

Iš 2022 m. birželio 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas „BPC“ garso įrašas. Atidarius gautą garso įrašą „2022_05_15_17-31-39_864699633.mp3“, girdisi, kaip moteris, paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu, paprašo iškviesti policijos pareigūnus. Moteris nurodo, kad ji atėjo į mamos butą ir girtas brolis ją taip pastūmė, kad pas ją dabar ant pusės veido mėlynė. Patikslinus, kas įvyko, moteris nurodo, kad ją pastūmė ir ji trenkėsi į durų staktą, jos veidas paraudonavęs, sąmonės praradusi nebuvo. Įraše girdisi, kaip moteris prisistato V. J., nurodo, kad bute yra jos neįgalus vaikas, kad pareigūnų lauks bute. Įrašas baigiasi, jo trukmė 1:50 min (1 t., 80-81 b. l.).

Iš 2022 m. gegužės 26 d. akistatos tarp nukentėjusiosios V. J. ir kaltinamojo V. S. protokolo matyti, kad V. J. nurodė, jog V. S. ją pastūmė į nugarą, ko pasekoje ji suklupo ir veidu atsitrenkė į durų staktą. V. S. neigė, kad pastūmė V. J.. Kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t., 154-158 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016).

Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, jog gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato, arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Taigi kaltininkas supranta, kad savo veikimu (neveikimu) pradeda priežastingumo ryšį, vedantį prie padarinių. Nors numatomi veikos padariniai kaltininkui nereikalingi ar yra šalutinis rezultatas siekiant tikslo, kuris gali ir nebūti daromos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba remiasi tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant nuo nusikalstamo pasitikėjimo.

Kaltinamasis V. S. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto nukentėjusiosios V. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimo neprisipažino ir paaiškino, jog jis tikrai sesers nestumdė, gal per šiurkščiai ją išvedė per duris, bet jo veiksmai buvo tam, kad užkardytų konfliktą, tačiau tokia jo versija, teismo nuomone, yra paneigta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, iš dalies ir pačio kaltinamojo parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios V. J. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog konflikto metu V. S. ją rankomis stipriai pastūmė į nugarą tuo metu, kai ji buvo nuo jo nusisukusi ir netoli durų angos, dėl tokių jo veiksmų ji krisdama atsitrenkė į kambario durų staktą bei susižalojo dešinę veido pusę ir tokio atsitrenkimo toje situacijoje ji neturėjo jokių galimybių išvengti, t. y. V. S. ją pastūmė tyčia, numatęs tokią įvykio eigą. Tokias pat įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė iškart po įvykio 17.31 val. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešusi apie sumušimą, vėliau į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie nukentėjusiosios paaiškinimus ir jos sužalojimus užfiksavo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokole, vaizdo įrašuose bei fotonuotraukose. Tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo konfliktas ir kaltinamasis panaudojęs fizinę jėgą išstūmė nukentėjusiąją iš kambario, patvirtino ir pats kaltinamasis bei liudytoja L. M.. Nors liudytoja L. M. nurodė, kad nematė, kad nukentėjusioji būtų atsitrenkusi į durų staktą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši liudytojo sėdėjo ant sofos kambario gilumoje, teismo nuomone, šios aplinkybės ji galėjo nematyti dėl to, kad jai vaizdą užstojo kaltinamasis, kuris tuo metu buvo tarp nukentėjusiosios ir liudytojos. Tuo tarpu tai, kad nukentėjusioji sužalojimus patyrė būtent šio įvykio metu, patvirtina ir liudytojos policijos pareigūnės U. V. teisiamojo posėdžio duoti metu parodymai, jog atvykus į įvykio vietą ant nukentėjusiosios veido matė sužalojimus ir juos atvaizdavo tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas vėlgi neturi pagrindo, juos patvirtina vaizdo įrašų turinys, kur šie sužalojimai akivaizdžiai matomi, bei 2022 m. gegužės 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. J. nustatyta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide kaktos dešinėje pusėje, o sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu.

Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad V. S. tyčia pastumdamas nuo jo nusisukusią V. J., jai esant netoli durų staktos, veikė netiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad, dėl tokio pastūmimo V. J. neišvengiamai atsitrenkus į durų staktą, gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta tai, jog kaltinamasis V. S. 2022 m. gegužės 15 d., apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia pastūmė seserį V. J. dėl ko ji veido dešine puse atsitrenkė į durų staktą, tuo padarydamas V. J. netaisyklingos formas poodinę kraujosruvą veide, kaktos dešinėje pusėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo V. S. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis V. S. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį - seserį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, anksčiau teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir smurtines, kas rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų nepadarė tinkamų išvadų, kita vertus, jo pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių nukentėjusiajai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus pačią griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį. Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikymo vietoje išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 15 d. 17.41 val. iki 2022 m. gegužės 16 d. 15.36 val. (1 diena).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog šiuo atveju bausmės tikslai V. S. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, įpareigojant V. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio, taip pat skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo vietoje išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 15 d. 17.41 val. iki 2022 m. gegužės 16 d. 15.36 val. (1 dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant V. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – devynių mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus