- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- 2-724/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Rimvydas Norkus, Dalia Vasarienė
- Atsakovas
- T. N.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo T. N. prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-354-198/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ondubalt“ ieškinį atsakovui T. N. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Ondubalt“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo T. N. 1 919 019 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo prašymu ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo ribose areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, nurodė likusiai sumai areštuoti kilnojamąjį turtą. Nepakankant kilnojamojo turto, likusiai sumai nurodė areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu, išskyrus būtinus turto apsaugai ir išlaikymui, bet leidžiant jas naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti ir atsiskaityti su ieškovu.
Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą atsakovo galimų nuostolių atlyginimą užtikrinti 100 000 Lt apimties banko garantija arba lėšomis. Nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, pareikštas piktnaudžiaujant teisėmis, todėl atmetus ieškinį atsakovas turės teisę reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, remdamasis CPK 95 straipsniu, 146 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas patiria/patirs nuostolių, nes laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra viešai žinomas ir gadina atsakovo reputaciją. Dėl šio fakto atsakovui yra/bus sudėtinga įsidarbinti vadovu kitose įmonėse. Atsakovas negali/negalės gauti konkurencingo darbo atlyginimo, turės dirbti jo sugebėjimų neatitinkantį darbą. Atsakovo reputacija jau dabar yra nukentėjusi, nes verslo partneriai nenori sudaryti sandorių, nesutinka kartu vykdyti bendrų verslo projektų, priimti atsakovo paslaugas ir mokėti atsakovui atlyginimą už jas. Atsakovas, negalėdamas disponuoti areštuoti turtu, gali prarasti galimybę sudaryti naudingą sandorį. Dėl sąskaitose areštuotų lėšų atsakovas neturi apskirtai vystyti veiklos, investuoti turimų lėšų ir kaip fizinis asmuo gyventi privatų gyvenimą, įsigyti buičiai reikalingų prekių. Atsakovo nuomone, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patirs mažiausiai 50 000 Lt nuostolių. Be to, atsakovas dėl pradėto teisminio proceso patirs didelių bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas moka jo teises ir interesus atstovaujantiems advokatams. Atsakovas prašys byloje skirti ekspertizę, dėl ko patirs 10 000 Lt išlaidų. Tikėtina, kad procesas pereis apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos stadijas. Apibendrindamas atsakovas nurodė, kad, jo nuomone, atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs ne mažiau 100 000 Lt nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartimi atsakovo T. N. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismas nurodė, kad vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuotas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas (žemė, statiniai, transporto priemonės), 662,28 Lt lėšos AB SEB banko sąskaitose. Atsakovas teismui yra pateikęs prašymą leisti jam naudoti areštuotas lėšas teisminei gynybai ir šio prašymo nagrinėjimas paskirtas vėlesniam laikui. Teismas pažymėjo, kad atsakovo prašymas iš esmės grindžiamas teiginiu, jog ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiaudamas savo teisėmis. Teismo vertinimu, šis teiginys, taip pat argumentai dėl kenkimo atsakovo reputacijai ir su tuo susijusių neigiamų pasekmių, nepagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas T. N. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Nurodo, kad teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu yra areštuotas atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, pastatas, inžinerinis statinys, dvi transporto priemonės, UAB „Jonosfera“ akcijos, lėšos AB SEB banko sąskaitose. Atsakovo teiginys dėl ieškinio nepagrįstumo parodo, kad yra didelė tikimybė, jog bus pagrindas reikalauti iš ieškovo atlyginti nuostolius. Tačiau tai nėra vienintelis atsakovo teiginys, pagrindžiantis atsakovo prašymą. Atsakovas savo prašyme buvo nurodęs ir kitus teiginius dėl reputacijos, galimybės sėkmingai vystyti veiklą, parduoti savo turtą ir kt. Kiti asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prilygina asmens kaltumo įrodymui. Taigi, nuostoliai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui realiai gali atsirasti. Atsakovas neturi jokios galimybės įrodyti, kad tokie nuostoliai tikrai atsiras, nes prognozuoti ateities ir galimos verslo veiklos nėra įmanoma. Be to, ieškovas neturi jokio turto, kuriuo galėtų atlyginti atsakovo nuostolius, atsiradus pagrindui nuostolius priteisti, nes ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, turinti vienintelį kreditorių Prancūzijos bendrovę Onduline SA su 1 919 019 Lt dydžio reikalavimu. Būtent šio vienintelio kreditoriaus reikalavimu ir interesais yra reiškiamas ieškinys atsakovui, todėl šis kreditorius, būdamas įsitikinęs ieškovo reikalavimų pagrįstumu, turėtų garantuoti, kad ieškovas turėtų galimybę užtikrinti atsakovo nuostolius. Aplinkybė, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, negali būti pagrindu netenkinti atsakovo prašymo. Be to, atsakovas dėl pradėto teisminio proceso gali patirti didelių bylinėjimosi išlaidų, kurios gali siekti ne mažiau 50 000 Lt sumos. Apelianto nuomone, ieškovas taip pat turi būti įpareigotas užtikrinti ir atsakovo galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Ondubalt“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakydamas į apelianto argumentą dėl ieškinio nepagrįstumo ieškovas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmesdamas atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pasisakė, jog šioje byloje ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti priimtas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto teiginį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kenkia jo reputacijai, sumažina galimybę jam įsidarbinti vadovu. Atsakovas jau dabar dirba vadovu UAB „Jonosfera“ ir laikinosios apaugos priemonės netrukdo jam eiti šias pareigas. Ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje, o atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo nusikalstamų veiksmų būnant UAB „Ondubalt“ direktoriumi ir akcininku, gali turėti lemiamą įtaką atsakovo reputacijai ir santykiams su verslo partneriais. Galimų nuostolių dydį atsakovas grindžia bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais ir nesiremia jokiais paskaičiavimais. Ieškovo kreditorius Onduline SA nėra dalyvaujantis byloje asmuo, todėl jis negali būti įpareigotas užtikrinti atsakovo galimus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatą šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinimas ir banko garantija. Nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.
Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 146 straipsnis taikytinas, kai atsakovas gali patirti nuostolių dėl būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl ieškinio pareiškimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto nurodytos aplinkybės dėl reputacijos gadinimo, galimybės įsidarbinti vadovu ir pablogėjusių santykių su verslo partneriais yra labiau susijusios su paties ieškinio, kuriuo pagrindas neteisėti atsakovo kaip įmonės vadovo ir akcininko veiksmai, pareiškimo faktu, o ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, užtikrinant tokį ieškinį. Todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Atsakovas, teigdamas, kad jis dėl taikomo draudimo disponuoti areštuotu turtu gali prasti galimybę sudaryti naudingą sandorį, nepateikė teismui įrodymų, bent iš dalies patvirtinančių realią tikimybę tokį sandorį sudaryti, t. y. kad ketino parduoti savo turtą, buvo suradęs potencialius pirkėjus ir pan. Todėl šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Be to, atsakovas, atsiradus realiai galimybei sėkmingai parduoti areštuotą turtą, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu leisti parduoti areštuotą turtą, vietoj areštuoto turto pateikdamas kitą teismo sprendimo įvykdymą garantuojančią priemonę.
Apelianto nurodytos aplinkybės dėl didelių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo taip pat yra labiau susijusios su paties ieškinio, į kurį reikia atsikirsti, o ieškinio patenkinimo atveju – skųsti teismo sprendimą, pareiškimo faktu, o ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, užtikrinant tokį ieškinį. Todėl šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Asmuo, prašantis taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas šių duomenų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.