- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- E1-2183-988/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Nuteistasis
- G. V.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl nuosprendžio, priimto G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. Jungtinės Karalystės Kenterburio Karūnos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 6 d. sąmoningai vengė tam tikrų prekių importo draudimo apgaulės būdu, t. y. neteisėtai įvežė 10 modifikuotų Baikalo pneumatinių pistoletų, kurie yra draudžiami ginklai pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų akto 5 straipsnio 1 dalies nurodymus, kurie yra nustatyti 1939 m. Importo, eksporto ir muitų akto 1 straipsnyje, kai nebuvo suteikta licencija, pagal 1979 m. Muitų ir akcizų administracijos akto 170 straipsnio 2 dalį.
Be to, G. V. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 6 d. sąmoningai vengė tam tikrų prekių importo draudimo apgaulės būdu, t. y. neteisėtai įvežė 10 garso moderatorių, kurie yra draudžiami ginklai pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų akto 5 straipsnio 1 dalies nurodymus, kurie yra nustatyti 1939 m. Importo, eksporto ir muitų akto 1 straipsnyje, kai nebuvo suteikta licencija, pagal 1979 m. Muitų ir akcizų administracijos akto 170 straipsnio 2 dalį.
Be to, G. V. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 6 d. sąmoningai vengė tam tikrų prekių importo draudimo apgaulės būdu, t. y. neteisėtai įvežė 50 vienetų Makarov markės 9 mm kalibro Šaudmenų ir 50 vienetų Browning Court markės 9 mm kalibro šaudmenų, kurie yra draudžiama amunicija pagal Šaunamųjų ginklų akto 1 straipsnio 1 dalies b punkto nurodymus, kurie yra nustatyti 1954 m. Prekių importavimo akto 1 straipsnyje, remiantis 1939 m. Importo, eksporto ir muitų akto 1 straipsnyje, kai nebuvo suteikta licencija, pagal 1979 m. Muitų ir akcizų administracijos akto 170 straipsnio 2 dalį.
Jam yra išduotas deportacijos orderis Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Nuosprendis priimtas 2017 m. spalio 27 d. ir įsiteisėjo 2017 m. spalio 27 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2032 m. spalio 26 d., tačiau G. V. įskaitytinas sulaikyme iki nuosprendžio paskelbimo išbūtas laikas nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2017 m. spalio 26 d. (598 dienos), todėl laikytina, kad bausmės vykdymo pabaiga yra 2031 m. kovo 8 d.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teikimu prašo spręsti Kenterburio Karūnos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.
Teismui pateiktoje medžiagoje nuteistasis G. V. tikėtina nesutiko dėl Kenterburio Karūnos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje, atsisakė pasirašyti ant bet kokios dokumentacijos.
Šalies argumentai
Prokurorė su teikimu sutiko, nurodė, kad bausmė turi būti nustatoma 10 metų laisvės atėmimo.
Nuteistojo gynėja prašė teikimo netenkinti, nes nėra aiškūs nuteistojo ryšiai su Lietuva.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Jungtinė Karalystė (išduodančioji šalis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo G. V. nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, pareiškimą, kuriuo G. V. galimai nesutiko, kad nuosprendis būtų perduotas vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsniu, Europos Sąjungos narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) ir šio kodekso VII dalies nuostatas. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Susipažinęs su teismui pateiktais duomenimis, teismas nenustatė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių negalima būtų pripažinti ir vykdyti Kenterburio Karūnos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio, priimto G. V. atžvilgiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje. G. V. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nors jis nenurodo savo gyvenamosios vietos ir nėra duomenų, kad ją būtų deklaravęs Lietuvoje, tačiau, kaip minėta aukščiau, teismui kartu su nuosprendžiu bei liudijimu yra pateiktas deportacijos orderis, kuris reiškia, kad asmuo, atlikęs bausmę, bus deportuotas iš Jungtinės Karalystės. Atsižvelgus į šias aplinkybes, yra visos sąlygos, numatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti Jungtinės Karalystės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės G. V. atžvilgiu. G. V. pozicija dėl sutikimo būti perduotam Lietuvos Respublikai nėra aiški, tačiau esant vienai iš alternatyvių Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, t. y. esant išduotam deportacijos orderiui Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo G. V. sutikimas būti perkeltam į savo šalies pataisos įstaigą nėra būtinas. Nustatyta, kad G. V. yra LR pilietis, todėl gynėjos argumentas dėl kitų ryšių su Lietuva (pvz., nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimo Lietuvoje) buvimo nėra reikšmingas, nes, minėta, G. V. yra išduotas deportacijos orderis.
Sutinkamai su Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. O šio straipsnio 4 dalis įtvirtinta, jog suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.
G. V. Kenterburio Karūnos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal 1979 m. Muitų ir akcizų administracijos akto 170 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad sąmoningai vengė tam tikrų prekių importo draudimo apgaulės būdu, t. y. į šalį neteisėtai įvežė: 10 modifikuotų Baikalo pneumatinių pistoletų, kurie yra draudžiami ginklai pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų akto 5 straipsnio 1 dalies nurodymus, kurie yra nustatyti 1939 m. Importo, eksporto ir muitų akto 1 straipsnyje, kai nebuvo suteikta licencija, 10 garso moderatorių, kurie yra draudžiami ginklai pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų akto 5 straipsnio 1 dalies nurodymus, kurie yra nustatyti 1939 m. Importo, eksporto ir muitų akto 1 straipsnyje, kai nebuvo suteikta licencija, 50 vienetų Makarov markės 9 mm kalibro Šaudmenų ir 50 vienetų Browning Court markės 9 mm kalibro šaudmenų, kurie yra draudžiama amunicija pagal Šaunamųjų ginklų akto 1 straipsnio 1 dalies b punkto nurodymus, kurie yra nustatyti 1954 m. Prekių importavimo akto 1 straipsnyje, remiantis 1939 m. Importo, eksporto ir muitų akto 1 straipsnyje, kai nebuvo suteikta licencija, pagal 1979 m. Muitų ir akcizų administracijos akto 170 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė (didžiausia bausmė, kuri atliekama lygiagrečiai).
G. V. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis yra nuteistas Jungtinėje Karalystėje, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), kurioje įtvirtinta, kad tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų; taip pat nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų.
Atsižvelgęs į tai, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, be to, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė, teismas G. V. spręsti Kenterburio Karūnos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu už įvykdytą nusikalstamą veiką paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę suderina su BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyta bausme, nustatant 10 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat su BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta bausme, nustatant 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, suderintos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. V. nustatytina 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laisvės atėmimo įstaigoje iki nuosprendžio paskelbimo.
G. V. yra nuteistas už vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nustato, jog nuteistasis G. V. bausmę atliks pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 ir 365⁵ straipsniais,
nutaria:
Pripažinti Jungtinės Karalystės Kenterburio Karūnos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
G. V., Kenterburio Karūnos teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę (didžiausia bausmė, kuri atliekama lygiagrečiai) suderinti su:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatyta bausme ir nustatyti 10 metų laisvės atėmimo bausmę;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje numatyta bausme ir nustatyti 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, suderintas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. V. nustatyti galutinę 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 27 d.
Į bausmės laiką įskaityti laiką iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2017 m. spalio 26 d. (598 dienas) imtinai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.