Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovui Z. J. C. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme 2022 m. liepos 4 d. priimtas nagrinėti ieškovės E. R. (toliau – ir ieškovė) ieškinys, kuriuo ieškovė prašo teismo: 1) nutraukti 2022 m. vasario 24 d. žirgo „(duomenys neskelbtini)“, gimusio (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žirgas, arklys, gyvūnas) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis); 2) taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo Lenkijos Respublikos piliečio Z. J. C. (Z. J. C.), gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovas) 3 900 Eur už žirgą sumokėtą kainą; 3) priteisti iš atsakovo 258,63 Eur nuostolių ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 22 d. sumokėjo už žirgą 500 Eur avansą, o 2022 m. vasario 24 d. už žirgą sumokėjo likusią sumą (3 400 Eur). Atsakovui pristačius žirgą ieškovei bei atlikus žirgo medicininę apžiūrą paaiškėjo, kad žirgas nėra sveikas, kaip nurodyta Sutartyje, taip pat kaip teigė iki Sutarties sudarymo atsakovas. Ieškovė, sužinojusi, kad žirgo operacija kainuos apie 2 000 Eur, transportavimas į klinikas dar 700 Eur, o 3 mėnesių reabilitacija dar apie 600 Eur, apie tai informavo atsakovą, nurodydama, kad jis pažeidė esmines Sutarties sąlygas, todėl ieškovė nori atsisakyti Sutarties. Iš pradžių atsakovas sutiko, tačiau vėliau į elektroninius laiškus nebeatsakė, pinigų negrąžino. Veterinarijos klinika Lenkijoje nurodė, kad galimai operacija žirgui nepadės, žirgas ateityje šlubuos. Ieškovė nurodė, kad dėl sąmoningai nuslėptų žirgo sveikatos problemų, ieškovė jau patyrė nuostolių ir toliau patiria nuostolius dėl žirgo išlaikymo, priežiūros, maitinimo ir kt.

3. Atsakovas atsiliepimą teismui pateikė ne valstybine (lietuvių) kalba, todėl teismas nustatė atsakovui terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti, tačiau atsakovas atsiliepimo lietuvių kalba teismui nepateikė.

4. Teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovas prašė nutraukus Sutartį taikyti dvišalę restituciją, prašė ne tik priteisti už žirgą sumokėtą kainą, bet ir įpareigoti atsakovą per įmanomai trumpiausią protingą terminą savo lėšomis pasiimti iš ieškovės žirgą.

5. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas paaiškino, kad yra ūkininkas, turi apie 6-8 ha žemės, arklį nupirko 2021 m. birželio 3 d., laikė jį pas save, nes nupirko jį dėl savo asmeninių poreikių. Arklys buvo nuolat vedamas į lauką, kartu su atsakovo sūnaus arkliais bėgiojo, maždaug 2022 m. sausio mėnesį sūnus įdėjo skelbimą, kad parduoda atsakovo arklį, nes atsakovui skubiai reikėjo pinigų. 2022 m. vasario 20 d. arkliui buvo padaryti bendri sveikatos tyrimai, gydytoja patikrino arkliui širdį, virškinimo sistemą, dantis. Papildomų (rentgenologinių) tyrimų nebuvo atlikta, nes ieškovė neprašė jų atlikti. Atsakovas pastebėjo, kad papildomi tyrimai kainuoja. Atsakovas taip pat nurodė, kad nepastebėjo jokių arklio sveikatos problemų, šlubavimo, taip pat jokių problemų nepastebėjo ir žmogus, kuris buvo atvykęs porą kartų kirpti arklio nagus. Atsakovas nurodė, kad arklys buvo jo nuosavybė, jis jį prižiūrėjo, o kai atsakovas 2022 m. sausio mėnesį susirgo, arklį prižiūrėjo sūnus. Atsakovas paaiškino, kad po antro skiepo nuo Covid‘o labai blogai pasijuto ir iki šiol serga. Atsakovas nurodė, kad sergančio arklio į kitą šalį tikrai nebūtų pardavęs. Arklio pardavimo Sutartį parengė atsakovo sūnus, kuris ir bendravo su ieškove dėl arklio pardavimo. Paaiškino, kad parduotas ieškovei arklys yra universalus, su šiuo arkliu galima ir jodinėti, ir atlikti ūkio darbus. Pats atsakovas su arkliu nejodinėjo, nes arklys dar jaunas, jį reikia mokinti. Paklaustas, kodėl pirko arklį, atsakė, kad pirko arklį ir jodinėjimui ir tam, kad arklys temtų vežimą (galima būtų juo važiuoti), tačiau tai spėjo padaryti gal tik vieną kartą, mokinant arklį (jį įkinkius greta kito arklio). Paklausus, ar gyvūno sąnariai niekada nebuvo ištinę, nurodė, kad niekada niekas tokių problemų nepastebėjo. Paaiškino, kad iki 2 metų arklys laikomas jaunu, su juo reikia labai atsargiai elgtis, o po to jau gali būti ir prie sunkesnių ūkio darbų arklys naudojamas. Paklaustas, ar po to nusipirko kitą arklį ūkio darbams, atsakė, kad ne, nes sveikata atsakovui nebeleidžia dirbti. Dėl arklio pristatymo ieškovei, tarėsi atsakovo sūnus, apie tai, kiek kainavo pristatymas ir kas už tai sumokėjo, atsakovas nurodė, kad nežino (2022 m. spalio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas, 1 val. 35 min. – 2 val. 25 min.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės dėl neaptartų daikto trūkumų ir pirkėjo teisės atsisakyti sutarties bei reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, atlyginti nuostolius.

7. Daiktų kokybės pagrindinis teisinis reguliavimas yra įtvirtintas CK 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Minėto straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.

8. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjui suteikta teisė rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų – ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Būtent šiuo teisių gynimo būdu byloje remiasi ieškovė.

9. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Kad pirkėjo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, ginčą nagrinėjantis teismas turi įvertinti pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, atsižvelgti į konkrečioje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes bei siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo. Taigi, galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Kitais atvejais pirkėjas turėtų savo teises ginti būtent šiais būdais: reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jų atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį.

10. Iš ginčo Sutarties matyti, kad ieškovė 2022 m. vasario 24 d. už 3 900 Eur iš atsakovo nupirko gyvūną, gimusį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė vadina žirgu, o atsakovas arkliu. Sutarties 3 punkte, be kita ko, nurodyta, kad pardavėjas (atsakovas) pareiškia, jog arklys, dėl kurio sudaroma Sutartis, yra sveikas. Iš į bylą pateikto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos išrašo iš ligos istorijos matyti, kad gyvūnas buvo pristatytas apžiūrai 2022 m. kovo 15 d. Klinikinės apžiūros metu buvo nustatyta, jog gyvūnas šlubuoja užpakaline kaire galūne, taip pat, kad čiurnos sąnaryje susikaupęs skystis bei tai, jog sąnarys yra karštas. Buvo padarytas rentgeno tyrimas ir nustatytas vidinės kulkšnies osteochondrozinis defektas bei atskilęs kaulinis fragmentas kulno sąnaryje. Į bylą ieškovė pateikė veterinarijos gydytojos R. K. 2022 m. kovo 24 d. pažymą apie preliminarią gyvūno gydymo kainą (3 500 Eur). Rentgeno nuotraukas 2022 m. gegužė 4 d. ieškovė išsiuntė elektroniniu paštu veterinarijos gydytojos rekomenduotai klinikai Lenkijos Respublikoje ir 2022 m. gegužės 23 d. gavo iš klinikos atsakymą, jog „Yra didelė rizika, kad jūsų žirgui negalėsime padėti. <...> Yra didelė rizika, kad ateityje žirgas šlubuos.“ Ieškovė atsakovui pateikė rašytinę 2022 m. gegužės 4 d. pretenziją (raginimą), pasiūlydama sprendimo variantus bei informuodama, kad nebendradarbiavimo atveju bus kreipiamasi į teismą.

11. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė 2022 m. vasario 21 d. raštu paklausė pardavėjo, ar gyvūnas neturi sveikatos problemų, jai buvo atsakyta, kad „Nėra jokių sveikatos problemų. Jaunas, sveikas žirgas“. Ieškovė tuomet dar pasiderėjo dėl 200 Eur nuolaidos, į ką buvo atsakyta „Sutinku“ ir paprašyta 500 Eur avanso. Taigi, iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė dėl gyvūno pirkimo susitarė su pardavėju dar 2022 m. vasario 21 d. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovui 2022 m. vasario 22 d. sumokėjo 500 Eur paprašytą avansą, o 2022 m. vasario 24 d. sumokėjo dar 3 400 Eur, taigi, iš viso ieškovė, gavusi iš atsakovo patvirtinimą, kad gyvūnas neturi jokių sveikatos problemų, sumokėjo atsakovui sutartą gyvūno kainą (3 900 Eur), elektroniniu paštu gavo iš atsakovo Sutartį lenkų kalba, ją pasirašė ir netrukus (2022 m. kovo 8 d.) gyvūnas ieškovei buvo pristatytas į Lietuvą. Kaip minėta, ieškovė netrukus pastebėjo gyvūno šlubavimą ir jau 2022 m. kovo 15 d. kreipėsi konsultacijos į Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų kliniką, kur jai buvo pasakyta, kad žirgas turi vidinės kulkšnies osteochondrozinis defektą bei kitas sveikatos problemas.

12. Nagrinėjamu atveju netinkamos kokybės daikto (sergančio gyvūno) pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes ieškovė, žinodama apie tai, kad gyvūno negalės naudoti pagal paskirtį (jodinėjimui) neatlikusi reikšmingų investicijų į jo gydymą, apskritai nebūtų gyvūno pirkusi arba nebūtų už jį mokėjusi 3 900 Eur (CK 6.333 straipsnio 2 dalis), nes gyvūno gydymo išlaidos (apie 3 500 Eur) pagal į bylą pateiktus duomenis kainuotų 90 proc. visos ieškovės sumokėtos gyvūno kainos. Atsakovo atsakomybės nepanaikina tai, kad ieškovė, prieš įsigydama gyvūną, nepaprašė atsakovo atlikti specialių tyrimų. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad atsakovas prieš ieškovei priimant sprendimą dėl Sutarties sudarymo informavo ieškovę apie gyvūno sveikatos būklę, nurodydamas, kad gyvūnas sveikas, tokią informaciją atsakovas dar kartą nurodė, pareikšdamas tai ginčo Sutartyje. Nors ieškovė pasirašė lenkų kalba atsakovo pateiktą Sutartį, kurioje buvo nuostata, jog ji atidžiai apžiūrėjo Gyvūną ir susipažino su jo sveikatos būkle, tačiau pažymėtina, kad gyvūno sveikatos problemų be specialistų pagalbos (vien atidžiu gyvūno apžiūrėjimu) ieškovė pati negalėjo nustatyti (kaip minėta, gyvūno sveikatos problemos pasireiškė tik tada, kai gyvūnui buvo duotas tam tikras didesnis fizinis krūvis). Taigi nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad, įsigydama gyvūną, ieškovė buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi.

13. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvūną iki jo pardavimo ieškovei, turėjo reikšmingą laiko tarpą (kaip nurodė pats atsakovas, nuo 2021 m. birželio 3 d.), per kurį, būdamas, kaip pats nurodė, ūkininkas, labiau tikėtina, kad turėjo galimybę suprasti, kad gyvūnas nėra sveikas. Atitinkamai, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas ieškovei gyvūną pardavė, žinodamas apie gyvūno sveikatos problemas, tačiau šią informaciją nuo ieškovės nuslėpęs. Taigi, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, turi teisę vienašališkai atsisakyti Sutarties ir reikalauti grąžinti už gyvūną sumokėtą pinigų sumą (3 900 Eur).

14. Kaip minėta, ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties atsisakymo nedelsdama po to, kai sužinojo apie gydymo kainas ir tai, kad gydymas gali būti nesėkmingas ir gyvūnas gali šlubuoti, tačiau atsakovas atsisakė pasiimti gyvūną, todėl teismui pripažinus atsakovo atsakomybę dėl parduoto gyvūno trūkumų, atsakovui tenka prisiimti tam tikrų gyvūno pokyčių, atsiradusių iki jo grąžinimo atsakovui pagal teismo sprendimą, riziką. Taikant dvišalę restituciją, atsakovas įpareigotinas savo sąskaita pasiimti gyvūną iš ieškovės per įmanomai trumpiausią laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 14 dienų. Per nurodytą terminą atsakovui nepasiėmus gyvūno, ieškovė turi teisę gyvūno atsakovui negrąžinti. Tokiu atveju dvišalė restitucija taptų vienašale restitucija ir ieškovė galėtų dėl gyvūno tolimesnio likimo spręsti savo nuožiūra.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo priteisti 258,63 Eur nuostolių. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o taip pat pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 182/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-455/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškovei 2022 m. kovo 24 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 258,63 Eur sumai. Į sąskaitą įtraukta rentgeno nuotraukos, vaistai, veterinarijos gydytojo konsultacija ir kt. ieškovės nuostolių dydis ir faktas byloje neginčijami, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 258,63 Eur nuostolių atlyginimą tenkintinas.

16. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 158,63 Eur sumą (3 900 Eur + 258,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo, susijusio su pinigine prievole, visiško įvykdymo.

17. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje prašė tiek ieškovas, tiek ir atsakovas. Bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia tai šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl teismas sprendžia dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

18. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2022 m. gegužės 24 d. ieškovė sumokėjo advokato padėjėjui Eduardui Žebrauskui 603 Eur už teisines paslaugas (ieškinio parengimą), 2022 m. spalio 5 d. ieškovė sumokėjo minėtam advokato padėjėjui 315 Eur už atstovavimą 2022 m. spalio 19 d. teismo posėdyje, 2022 m. spalio 26 d. buvo sumokėta 135 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2022 m. spalio 27 d., o 2022 m. lapkričio 10 d. ieškovė sumokėjo advokato padėjėjui 207 Eur už atstovavimą 2022 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje. Taigi, iš viso ieškovė patyrė byloje 1 260 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat byloje yra duomenys, jog ieškovė 2022 m. birželio 7 ir 16 d. sumokėjo iš viso 94 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad visos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (1 354 Eur) yra ieškovės patirtos ir pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos priteistinos ieškovei iš antrosios bylos šalies (atsakovo).

19. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 7,11 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės E. R. ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovės E. R. ir atsakovo Lenkijos Respublikos piliečio Z. J. C. (Z. J. C.) 2022 m. vasario 24 d. sudarytą Arklio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją, t. y. priteisti ieškovei E. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Z. J. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) 3 900 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus eurų) ieškovės už gyvūną, kurio paso Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui sumokėtą pinigų sumą, įpareigojant atsakovą savo sąskaita pasiimti iš ieškovės gyvūną per įmanomai trumpiausią laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti ieškovės teisę negrąžinti atsakovui gyvūno, jei atsakovas nepasiimtų gyvūno per teismo nustatytą 14 dienų terminą.

Priteisti ieškovei E. R. iš atsakovo Lenkijos Respublikos piliečio Z. J. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) 258,63 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 63 ct) ieškovės patirtų nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 158,63 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo, susijusio su pinigine prievole, visiško įvykdymo bei 1 354 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybės naudai iš atsakovo Lenkijos Respublikos piliečio Z. J. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) 7,11 Eur (septynis eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, gavėjo bankas AB „Swedbank“, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662, unikalus mokėjimo kodas 191449618, SWIFT kodas HABALT22).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.