Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčijamu Sprendimu buvo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai.

Migracijos departamentas vykdydamas užsieniečių kontrolę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Sodra) informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad pareiškėjui UAB „Edisenda“ įdarbintam 2022 m. spalio 4 d., 1000 Eur darbo užmokestis nurodytas tarpininkavimo rašte visą įdarbinimo laikotarpį nebuvo mokamas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Edisenda“ pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1000 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis visą darbo UAB „Edisenda“ laikotarpį nebuvo mokamas, ginčijamu sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus 1000 darbo užmokestis ir tai, kad pareiškėjui mokamas darbo užmokestis nesudarė pakankamo pragyventi lėšų dydžio (2023 m. - 840 Eur, 2024 m. - 924 Eur), ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą ginčijamu sprendimu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.

Pareiškėjas savo skunde neneigia, kad 1000 Eur mėnesinis atlyginimas, nei minimali mėnesinė alga UAB „Edisenda“ ginčijamame sprendime nurodytais laikotarpiais nebuvo mokamas, todėl yra ginčijamu sprendimu nustatyti imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėtų lūkesčių išsaugoti leidimus laikinai gyventi jei jie nebeatitinka Įstatymo jiems keliamų reikalavimų (kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės).

Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose.

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, pasikeitus aplinkybėms lėmusioms leidimo laikinai gyventi išdavimą (UAB „Edisenda“ pareiškėjui nemokant 1000 Eur mėnesinio atlyginimo) dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl pareiškėjas nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo leidimas laikinai gyventi ginčijamu sprendimu buvo panaikintas pagal imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais, ginčijamas sprendimas atitinka LVAT praktiką analogiškose bylose, taip pat ginčijamo sprendimo proporcingumą patvirtina tai, kad pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje jam numatytos pareigos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 24S86413, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamas atsakovo 2024 m. kovo 25 d. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (skundžiamo sprendimo priėmimo metu – 924 Eur, 2023 m. – 840 Eur).

2022-02-09 pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje 1 betonuotoju (Trūkstamų profesijų sąraše), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

UTPĮ 40 str. 1 d. nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus. UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu ketina dirbti pagal UTPĮ 44 str. nuostatas. UTPĮ 44 str. 1 d. 3 p. (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus. Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

UTPĮ 35 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 3 p. imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 str. 1 d. 1-6 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.

2022-05-27 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p., priėmė sprendimą Nr. 22S74218 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022-06-10 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760135740, galiojantis iki 2023-09-04 (išrašyto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikas trumpesnis pagal asmens kelionės dokumento galiojimo laiką), asmeniui įteiktas 2022-06-22. Asmuo tuo pagrindu, kad ketina dirbti betonuotoju Lietuvos Respublikoje Bendrovėje 2 pagal UTPĮ 44 str. 7 d. nuostatas, 2022-08-17 Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 44 str. 6 d., 2022-09-02 priėmė sprendimą Nr. 22S121147 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje 2.

2023-07-13 asmuo pateikė Migracijos departamentui prašymą naujai įforminti leidimą laikinai gyventi, nes pastarasis leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui. 2023-07-14 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p., priėmė sprendimą Nr. 23M59175 išduoti leidimą laikinai gyventi iki 2024-06-10.

Asmuo, ketindamas dirbti Bendrovėje 2 tarptautinio betonuotoju Lietuvos Respublikoje (Trūkstamų profesijų sąraše), 2024-03-15 Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Prašymas yra nagrinėjamas.

Duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo Bendrovėje 1 dirbo nuo 2022-07­13 iki 2022-09-01, ir asmeniui minėtu laikotarpiu buvo vieną kartą išmokėtas Bendrovės 1 tarpininkavimo rašte įsipareigotas mokėti darbo užmokestis - 750 Eur.

Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo nuo 2022-10-04 iki šiol dirba Bendrovėje 2, ir asmeniui per darbo Bendrovėje 2 laikotarpį buvo penkis kartus išmokėtas Bendrovės 2 tarpininkavimo rašte įsipareigotas asmeniui mokėti darbo užmokestis - 1000 Eur, už 2022 m. spalio mėn. išmokėta 288,1 Eur, už 2022 m. lapkričio mėn. išmokėta 121 Eur, už 2022 m. gruodžio mėn. išmokėta 576,19 Eur, už 2023 m. sausio mėn. išmokėta 884,55 Eur, už 2023 m. vasario mėn. išmokėta 951,05 Eur, už 2023 m. kovo mėn. išmokėta 1087,83 Eur, už 2023 m. balandžio mėn. išmokėta 1024,21 Eur, už 2023 m. gegužės ir birželio mėn. išmokėta 1390 Eur, už 2023 m. liepos mėn. išmokėta 1042,5 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 383,92 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta 924,75 Eur, už 2023 m. spalio mėn. išmokėta 645,04 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. išmokėta 625,5 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. išmokėta 73,16 Eur, už 2024 m. sausio ir vasario mėn. darbo užmokestis nebuvo išmokėtas.

Atsakovas atsižvelgė į tai, kad Bendrovės 2 pateiktame tarpininkavimo buvo nurodyta, jog asmeniui bus mokamas 1000 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki šiol, tarpininkavimo rašte įsipareigotas mokėti darbo užmokestis nėra mokamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės 2, sudarantis 1000 Eur. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad asmeniui nuo 2023 m. spalio mėn. nėra mokamas darbo užmokestis, kurio dydis siektų 1 MMA, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos - darbo užmokestis), atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjui anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Jam buvo išduotos Lietuvos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2021-04-20 iki 2022-02-24, ir nuo 2022-02-24 iki 2022-07-09, asmuo Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo 2021-04-29, t .y. pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja išskirtinai tik ekonominiai santykiai. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2014-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).

UTPĮ 50 str. nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 str. 1 d. 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal UTPĮ 35 str. 1 d. 5 p. - jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra pagrįstai panaikintas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi, numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, ir Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 24S86413 neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 70 straipsnio 11 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.