Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-933-198/2015

Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00925-2015-7

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1903-488/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto teismas 2015-06-03 priėmė sprendimą už akių, kuriuo nutarė priteisti iš atsakovo G. P. 13792,57 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas - ieškovo BUAB „Skaiteka“ naudai.

Apeliantas pateikė teismui įrodymus, galinčius turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas turėjo surengti žodinį bylos nagrinėjimą, kad įvertinti pateiktus įrodymus ir kitos šalies paaiškinimus. Nors sprendime už akių yra nurodyta, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas neperdavė turto bankroto administratoriui, kad buvo nustatyta turto vertė, tačiau liko neišsiaiškinta, ar atsakovas yra kaltas dėl tariamos žalos susidarymo. Apelianto veiksmuose nėra kaltės dėl žalos BUAB „Skaiteka“ padarymo. Apelianto kreipimasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl sprendimo panaikinimo tik įrodo, kad jis siekė išvengti ne tik bankroto, bet ir žalos padarymo. Be to, apeliantas direktoriumi tapo tik iškėlus bylą bendrovei dėl bankroto. Didesniam BUAB „Skaiteka“ žalos atsiradimui turėjo įtakos ir netinkamas administratoriaus procesinių pareigų įgyvendinimas ir tendencingų veiksmų atlikimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantas iš esmės niekaip nepagrindė, o naujos aplinkybės nagrinėjant apeliacinį skundą netiriamos, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovo pareiškime nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl pirmosios CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos aplinkybės (šalies pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju byla buvo pradėta dėl apelianto, kaip buvusio įmonės vadovo, veiksmais padarytos žalos, kurią jis įmonei ir jos kreditoriams padarė dėl to, jog, neperdavė įmonės turto bankroto administratoriui ir šio turto neišsaugojo, priteisimo. Panevėžio miesto teismas 2015-06-03 sprendimu už akių iš apelianto priteisė žalos atlyginimą, kuri susidarė dėl to, kad, kad apeliantas bankrutuojančios įmonės administratoriui po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankrutuojančios įmonės turto ir lėšų. Apeliantas, kaip ieškovės administracijos vadovas nėra įvykdęs LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1p reikalavimo įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, privalomai perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Įsiteisėjusia 2014-09-10 Panevėžio apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad UAB „Skaiteka“ balanse buvo neteisingai apskaitomas bendrovės trumpalaikis turtas, teismas konstatavo, kad jo įmonė turėjo už 43330 Lt ir 93 Lt. piniginių lėšų Balanse buvo nurodytas 43200 Lt. vertė ilgalaikis materialus įmonės turtas. Taigi, skundžiamojoje teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad bankrutuojančios UAB „Skaiteka“ turto vertė yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo procesiniais dokumentais. Panevėžio apygardos teismo nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia, jos laikomis nustatytomis ir atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje dalyvavo ir apeliantas G. P., bankroto byloje nustatytos aplinkybės laikomis prejudiciniais faktais. Taigi, neginčijamai įrodyta, jog bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Skaiteka“ turėjo bendros 13792,57 Eur vertės turtą, kurį apeliantas sutinkamai su LR 2.82, 2.87 str. reikalavimais kaip bankrutuojančios įmonės vadovas - direktorius po bankroto bylos iškėlimo turėjo perduoti bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, apeliantas privalo atlyginti prarasto turto vertę, nustatytą pagal apskaitos dokumentuose nurodytą balansinę turto vertę. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

Dėl antrosios CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintos aplinkybės (jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių) aplinkybės pasisakytina, kad sprendimas už akių buvo priimtas apeliantui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. Apeliantas teigia, kad priimdamas sprendimą už akių teismas nepagrįstai nagrinėjo šią bylą apie jos nagrinėjimą jam nepranešęs, o teismo dokumentus jam įteikė 2015-05-06 viešo paskelbimo būdu. Tačiau ši apelianto pozicija paneigtina tuo, kad teismas visų pirma procesinius dokumentus siuntė ieškovės nurodytais ir teismui žinomais apelianto adresais, tačiau šie dokumentai jam įteikti nebuvo (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Svarbu yra tai, kad apeliantas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė tą patį savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo procesiniai dokumentai ir buvo siunčiami, tačiau neįteikti, nes į paliktą pareiškimą apeliantas nereaguoja, namuose nerandamas (b.l. 29). Neįteikus procesinių dokumentų, teismas dokumentus atsakovui įteikė 2015-05-06 ( b.l. 46) viešo paskelbimo būdu. Toks teismo procesinių dokumentų įteikimas apeliantui laikomas tinkamu įteikimu, todėl apelianto subjektyvūs paaiškinimai, kad jis tariamai nežinojo apie vykstantį bylos nagrinėjimą yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad CPK 130 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovui G. P. procesiniai dokumentai įteikti 2015-05-06 (b.l. 46), viešo paskelbimo būdu, prieš tai išnaudojus procesinių dokumentų įteikimo būdus, siunčiant procesinius dokumentus žinomais atsakovo gyvenamosios, darbo vietos adresais. Tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutartyje nėra nurodyta procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data, nelaikyta procesiniu pažeidimu dar ir dėl to, kad minėtos nutarties priėmimo data (b.l. 45) sutampa su dokumentų įteikimo viešo paskelbimo data (b.l. 46). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai. Apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad procesiniai dokumentai (ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) jam buvo įteikti po teismo sprendimo už akių priėmimo, todėl apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti priimtą sprendimą už akių.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nėra įvykdęs LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1p. numatytą įmonės vadovo ( valdymo organo) pareigą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šios pareigos vykdymas niekaip nesąlygojamas administratoriaus veiksmais, todėl apelianto argumentai, kad administratorius L. P. piktnaudžiauja savo kaip bankroto administratoriaus galimybėmis atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliantui pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius aplinkybių ir nepateikus įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nesant draudimo priimti sprendimui už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atskirąjį skundą atmetus iš apelianto priteistinos ieškovės apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 100 € ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (b.l. 122). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl iš apelianto ieškovės naudai priteistina 100 € advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur ( vieną šimtą eurų ) bylinėjimosi išlaidas BUAB „Skaiteka“, juridinio asmens kodas 147098582, naudai.