- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- e1-1952-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17082-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Kaltinamasis
- I. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Inos Zabielienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – galutine bausme – laisvės apribojimu 1 m., skiriant įpareigojimus;
2. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. kovo 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį galutine bausme – laisvės apribojimu 1 m., skiriant įpareigojimus;
3. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį,– 16 MGL (800 eurų) dydžio bauda, bausmę įvykdęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. 2023 m. gegužės 10 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su šeimos nariu – sutuoktine R. G., metu, tyčia kairės rankos delnu vieną kartą smogė jai į dešinį skruostą, dešinės rankos plaštaka sugriebė jai už kaklo priekinėje dalyje, suspaudė kaklą ir prirėmė ją prie sienos, taip mušdamas R. G. ir kitaip prieš ją smurtaudamas fiziškai, sukėlė jai fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis I. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. gegužės 10 d. dienos metu namuose jis vienas gėrė alkoholį. R. G. ir vaikai buvo namuose, ji buvo blaivi, rūpinosi vaikais. Alkoholį gėrė visą pusdienį, todėl R. G. nieko nepadėjo buityje ir prižiūrint vaikus, ji dėl to ant jo pyko, tačiau iki vakaro nieko nesakė, konfliktų nebuvo. Apie 20.00 val. jam ir R. G. būnant miegamajame kambaryje, ji jam pasakė, kad gana gerti alkoholį, kad visas alkoholis, kuris yra namuose, bus išpiltas. Būdamas blaivus, būtų į tai nereagavęs, tačiau buvo neblaivus ir užpyko, kad sutuoktinė taip sako, todėl pradėjo žodinį konfliktą, įžeidinėjo R. G. žodžiu, o žodiniam konfliktui tęsiantis, nesusivaldė ir tyčia fiziškai smurtavo prieš savo sutuoktinę R. G.. Jis, būdamas piktas, tyčia, savo kairės rankos delnu vieną kartą smogė R. G. į dešinį skruostą, dešinės savo rankos plaštaka suėmė ir spaudė jos kaklą priekinėje dalyje. Nenorėjo jos pasmaugti, tačiau suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, o piktas tuo metu to ir norėjo. R. G. paleido tik tada, kai ji pradėjo šaukti, kad jai skauda, kad jai trūksta oro kvėpuoti. Tačiau pyktis neatslūgo, todėl daužė kumščiais vaikų kambario sienas. Tuo metu apie pasekmes negalvojo, tačiau dabar supranta, kad daužymas į sieną, nors ir nepadarė žalos, įbaugino sutuoktinę. Po kurio laiko ši jo akivaizdoje iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo aplinkybes, nustatė jo girtumą ir nurodė jam išvykti iš buto. Pasakė, kad neturi kitos gyvenamosios vietos, tik šią, nes jo giminė – J(duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai nurodė, kad privalo jį laikinai atskirti nuo sutuoktinės ir nurodė jam vykti į (duomenys neskelbtini). Pakluso ir išvyko į Jurbarką, kur buvo iki 2023 m. gegužės 16 d. ryto. R. G. dėl šio įvykio ir savo veiksmų jis atsiprašė, jie aptarė, ką galėtų padaryti, kad šeimoje nekiltų konfliktų. Jis nori išsaugoti šeimą, todėl sutarė, kad gydysis nuo alkoholizmo, aptarė to terminus. R. G. jam atleido ir toliau tęs savo šeimyninius santykius, kadangi jų santykiai yra geri ir nekonfliktiški, prašo nespręsti jų gyvenimo skyrium klausimo. Pasižada nesmurtauti, nedaryti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų, grėsmės sutuoktinei ar vaikams nekels. Supranta, kad elgėsi nusikalstamai, dėl to labai apgailestauja ir pasitaisys. Yra teistas, jam paskirtas bausmes atliko. Neprieštarautų, jeigu baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimo, labai gailisi, su nukentėjusiąja R. G. susitaikė. Norėtų, kad teismas atsižvelgtų į jo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, ryžtą savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo ir neskirtų jam bausmės, susijusios su įkalinimu. Kadangi su sutuoktine susitaikė, toliau gyvens kartu (elektroninės b. l. 110–112).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje apklaustos nukentėjusiosios parodymais, taip pat surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji R. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai paaiškinta teisė neduoti parodymų ir neatsakyti į klausimus, kai įtariamasis yra jos šeimos narys, tačiau ji, įvertinusi poreikį dalyvauti baudžiamajame procese, duoti parodymus sutinka. I. G. yra jos sutuoktinis. Jie yra šeimos nariai. Kartu augina penkis vaikus, kurių vienas yra jų bendras, keturi kiti vaikai – kito vyro. I. G. yra gero ir ramaus būdo, nekonfliktiškas, darbštus, labai myli visus penkis jų auginamus vaikus, tačiau tik tada, kai yra blaivus. Kai jis būna išgėręs alkoholio, jo elgesys pasikeičia, jis tampa irzlus, piktas, linkęs konfliktuoti. Kadangi blaivus jis yra tikrai geras, ji nori su juo tęsti šeimyninius santykius, tačiau ne kartą jo prašė gydytis nuo alkoholizmo ir jis vis atrasdavo priežasčių kaip to išvengti. Pastaruoju metu visi septyni – ji, I. G. ir penki vaikai – gyveno Kauno miesto savivaldybei priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis būstas yra socialinis, ji yra pagrindinė jo nuomotoja. 2023 m. gegužės 10 d. metu namuose jau minėtu adresu I. G. vienas gėrė alkoholį. Ji alkoholio visiškai negeria. Kadangi neblaivus I. G. ne tik, kad būna priekabus, bet ir nepadeda buityje, apie 20.00 val. jiems būnant miegamajame kambaryje, tarp jų įvyko konfliktas. Ji jam pasakė, kad gana vartoti alkoholį, pasakė, kad visas alkoholinis alus, kurį jis gėrė, bus išpiltas, o jis išvadino ją „sūka, žiurke“ ir po šių žodžių tyčia, savo kairės rankos delnu vieną kartą smogė jai į dešinį skruostą, tuomet dešinės rankos plaštaka sugriebė jai už kaklo priekinėje dalyje, suspaudė kaklą ir prirėmė ją kambaryje prie sienos, spausdamas kaklą, pradėjo ją smaugti. Ji pajuto fizinį skausmą, jai pritrūko oro kvėpuoti, pradėjo šaukti, kad dūsta. Tada I. G. paleido ją ir atsitraukė, tačiau išliko agresyvus, demonstruodamas savo pyktį, rankų kumščiais smūgiavo į vaikų kambario sienas, nors jų neapgadino, tačiau kėlė jai įtampą. Tuo metu namuose buvo visi penki vaikai, tačiau konfliktą tarp jų matė tik trys vaikai. Kadangi jautė fizinį skausmą, norėjo kreiptis į policiją nedelsiant, tačiau bijojo, kad jis neatimtų iš jos dukros, ką ne kartą, būdamas neblaivus, yra jai sakęs. Tačiau jautėsi blogai, todėl apie tai, ką padarė I. G., ji parašė Jurbarke gyvenančiai jo seseriai Ž. J. telefonu. Ši jai pasakė, kad nedvejočiau, nieko nebijočiau ir nedelsiant kreipčiausi pagalbos. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir paprašė pagalbos dėl prieš ją smurtaujančio sutuoktinio. Matė, kad I. G. užpyko, kad iškvietė pareigūnus, pasakė, kad pamatys, kas jai dabar bus, bet daugiau jai nieko nedarė, daugiau nesmurtavo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Ji jiems papasakojo, kas nutiko, pasakė, kad ją fiziškai skriaudė sutuoktinis ir jai reikia pagalbos, nes namuose nesijaučia saugi. Tai ne pirmas kartas, kai I. G. prieš ją smurtavo, tačiau apie ankstesnius atvejus duoti parodymus ji atsisako, dėl jų į policiją niekada nesikreipė. Dėl I. G. veiksmų 2023 m. gegužės 10 d. ji patyrė fizinį skausmą. Pareigūnai klausė, ar jai reikalinga medikų pagalba. Ji įvertino, kad namuose yra penki vaikai, kuriems reikalinga priežiūra ir pagalba ir, nors buvo blaivi, juto fizinį skausmą, skubios medikų pagalbos atsisakė. Vėliau į medikus nesikreipė, pas teismo medikus nebuvo. Šiuo metu smurto žymių ant jos kūno nėra, todėl kreiptis į teismo medikus ji atsisako. Pareigūnai įvykio dieną nurodė I. G. išvykti iš namų ir jis jiems pakluso, išvyko į Jurbarką pas savo mamą, kur buvo iki 2023 m. gegužės 16 d. ryto. I. G. jos atsiprašė. Jai labai sunku jam atleisti, tačiau ji vertina ilgalaikę perspektyvą, kad kartu turi mažametę dukterį. Vertina ir tai, kad I. G. agresyvus ir piktas būna tik neblaivus, todėl kartu aptarė, kad liks drauge, gyvens kaip šeima tik tuo atveju, jeigu jis gydysis nuo alkoholizmo. Šį kartą jis pažadėjo jai gydytis ir tiki, kad tą darys, nes jau aptarė to sąlygas ir terminus. Atsižvelgdama į tai, ji I. G. atleido. Jai paaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, jo nereikš nei dabar, nei vėliau. Ji ir I. G. susitaikė, jų santykiai nėra konfliktiški, nenori ir nedraus jam bendrauti su vaikais, kuriuos jis labai myli, o vaikai myli jį. Neprieštarautų, jeigu baudžiamasis procesas būtų baigtas supaprastinta forma, teismo baudžiamuoju įsakymu. Jai, penkis vaikus, kurių jauniausiajai vos pusė metų, auginančiai mamai, ši proceso baigimo forma yra labai tinkanti. Apie įvykį davė išsamius ir teisingus parodymus. Ji mano, kad laisvės apribojimo bausmė I. G. būtų efektyviausia ir turėtų teigiamą poveikį. I. G. pripažįsta nusikaltęs, gailisi, todėl, mano, padarys išvadas ir išsaugos šeimą. Kadangi tarpusavio santykiai nėra įtempti, yra nekonfliktiški, dėl kardomosios priemonės – jo įpareigojimo gyventi atskirai nuo jos – prašo nesikreipti. Jeigu tarp jos parodymų, duotų anksčiau ir šios apklausos metu, yra kokių nors prieštaravimų, prašo tikėti šios apklausos metu duotais parodymais, nes jie tikslesni, išsamesni (elektroninės b. l. 95–99).
2023 m. gegužės 11 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad R. G., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2023 m. gegužės 11 d. apie 20.00 val., namuose adresu: (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje kilusio žodinio konflikto metu, jos neblaivus sutuoktinis I. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., vieną kartą rankos delnu tyčia trenkė jai į dešinį skruostą, tuomet ranka griebė jai už kaklo, prirėmė prie sienos ir pradėjo ją smaugti. Tuomet ji savo sutuoktiniui pasakė, kad jai trūksta oro ir šis ją paleido. Sutuoktinis smurtaudamas ir mušdamas tyčia sukėlė jai fizinį skausmą. Tame pačiame protokole nurodyta, kad, apklausiama kaip pareiškėja (liudytoja) R. G. parodė, kad gyvena kartu su sutuoktiniu I. G., jų bendra dukra. Kartu su jais dar gyvena keturi vaikai, kurie yra jos, tačiau jų tėtis yra ne I. G.. 2023 m. gegužės 10 d. apie 20.00 val., namuose miegamajame kambaryje tarp jos ir sutuoktinio I. G. kilo žodinis konfliktas dėl vartojamo alkoholio. Ji jam pasakė: „Nustok gerti, nes bus išpilta“, o šis ant jos supyko, ją išvadino visokiais žodžiais: „žiurke“, „sūka“. Po šių žodžių I. G. vieną kartą rankos, kurios neprisimena, delnu, tyčia trenkė jai į dešinį skruostą, tuomet ranka griebė jai už kaklo, prirėmė prie sienos ir pradėjo ją smaugti. Tuomet ji savo sutuoktiniui pasakė, kad jai trūksta oro ir šis ją paleido. Sutuoktinis smurtaudamas ir mušdamas tyčia sukėlė jai fizinį skausmą. Po šių smūgių jos sutuoktinis ir toliau elgėsi agresyviai, rankų kumščiais trankė koridoriaus bei vaikų kambario sienas. Konfliktą tarp jos ir I. G. matė trys sūnus. Po konflikto ji iškarto policijai neskambino, nes bijojo. I. G. sėdint miegamajame kambaryje, vartojant alkoholį bei žaidžiant su mobiliuoju telefonu, ji sugalvojo, kad reikia parašyti jo sesei Ž., kuri jai patarė išsikviesti policiją ir nustoti bijoti. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir išsikvietė policijos pareigūnus. I. G. išgirdęs, kad skambina policijai, pasakė: „pažiūrėsim dabar kas bus“, tačiau daugiau prieš ją nesmurtavo. Jos sutuoktinis prieš ją naudoja fizinį smurtą ne pirmą kartą, tačiau niekada policijos nesikvietė ir apie tai niekam nepasakodavo. I. G. jai nuolat sako, kad iš jos atims jų bendrą dukrą ą, ją išsiveš ir ji gyvens su tėčiu. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Sutuoktinis, smurtaudamas ir mušdamas, tyčia sukėlė fizinį skausmą, todėl prašo policijoje sutuoktinio atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones.
2023 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole (su priedu – fotolentele) nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nepaimta (elektroninės b. l. 56–58, 59–67).
2023 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė R. G.. Smurtu įtariamas asmuo – I. G.. Smurtu įtariamo asmens būklė – ramus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (nustatyta 2,47 promilės). Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sutuoktiniai. Penki nepilnamečiai (vaikai) šeimoje. Nepilnamečiai (vaikai) buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Gauti paaiškinimai: iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras trenkė jai per veidą, bandė smaugti. GMP atsisakė. Namuose penki nepilnamečiai. Vyras dabar vartoja alkoholį namuose, pranešėja laukia bute. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko R. G., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis I. G. būnant miegamojo patalpoje, tarp jų kilus konfliktui dėl jo vartojamo alkoholio, jai paprašius daugiau jo nevartoti, pradėjo ją įžeidinėti, vieną kartą rankos delnu tyčia trenkė jai į dešinį skruostą, tuomet ranka griebė moteriai už kaklo, prirėmė prie sienos ir pradėjo smaugti, paleido, kai ji pasakiusi, kad jai trūksta oro. Sutuoktinis smurtaudamas ir mušdamas, tyčia sukėlė jai fizinį skausmą. Taip pat moteris nurodė, kad sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą, tačiau niekada policijos nekvietė, pareiškimų niekada nerašė. GMP pagalbos atsisakė, nurodė, kad pavojus gyvybei negresia, sužalojimai nėra rimti. Aiškino, kad visą konfliktą matė ir jos vaikai, kurie labai išsigando, įvykio metu nenukentėjo. Alkoholio kiekio matuokliu R. G. girtumas nenustatytas (0,00 promilės), I. G. nustatyta 2,47 promilės. Jis nurodė, kad savo sutuoktinės nemušė, jokio fizinio skausmo nesukėlė, aiškino, kad sukonfliktavo tik žodžiu. Jis susidėjo visus savo reikiamus daiktus ir išvyko pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje išmėtyti daiktai (elektroninės b. l. 11–12).
2023 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, dirbant prie medžiagos Nr. M-1-01-28258-23 dėl smurto artimoje aplinkoje, ant R. G. kūno vizualiai nesimatė fizinių sužalojimų, siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, padarytos jos nuotraukos (elektroninės b. l. 23–24, 25–26).
Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 10 d. apie 20.00 val. I. G. nustatytas 2,47 promilių girtumas.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Kaltinamojo I. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina, visų pirma, nukentėjusiosios R. G. duoti parodymai, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių aplinkybių nekito. Fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiosios atžvilgiu ir faktinių bylos aplinkybių neginčija ir pats kaltinamasis. Asmens kaltę bei faktines bylos aplinkybes taip pat patvirtina tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu – fotolentele, tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo I. G. kaltė 2023 m. gegužės 10 d. nukentėjusiajai R. G. sukėlus fizinį skausmą yra įrodyta visiškai. Kaltinamojo veiksmų pobūdis, tai yra tai, kad jis kairės rankos delnu vieną kartą smogė nukentėjusiajai į dešinį skruostą, dešinės rankos plaštaka, sugriebė jai už kaklo priekinėje dalyje, suspaudė kaklą ir prirėmė ją prie sienos, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad tokiais savo veiksmais jai gali sukelti fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl yra kaltinamojo šeimos narė BK 248 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl I. G. skiriamos bausmės ir kitų klausimų
Skiriant bausmę I. G., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, viena iš jų – laisvės apribojimas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko (elektroninės b. l. 113–116). Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta dėl menkavertės dingsties, buitinio konflikto su sutuoktine metu, pavartojus alkoholio. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis praeityje teistas tris kartus, bausmes įvykdęs, administracine tvarka nebaustas, pakaltinamas, dirba. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis, t. y., laisvės apribojimo bausmė, yra pagrįsta, ši bausmė visiškai atitiks jos paskirtį ir bausmės tikslus. Intensyvi priežiūra su laisvės apribojimo bausme neskirtina. Vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajam bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini BK 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai ir draudimai.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, kitas jau aptartas jo asmenybę bei veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, kaltinamajam bausmės dydis nustatytinas didesnis, nei BK 48 straipsnyje nurodytų minimalaus ir maksimalaus laisvės apribojimo bausmės dydžių vidurkis.
Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl jam taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo laikotarpiu I. G. įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir uždraudžiant per visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. G. paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu I. G. įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir uždraudžiant per visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Išaiškinti, kad I. G., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.