- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- 1-3687-667/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46286-19-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. S. (ankstesnė pavardė O.), gimusi (duomenys neskelbtini)d. Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. 2019 m. spalio 29 d. 18.33 val., Kaune, (duomenys neskelbtini)gatvėje prie (duomenys neskelbtini)pastato, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu 19.12 val. jai nustatyta 1,70 ir 19.29 val. nustatyta 1,63 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamoji E. S. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad yra vilnietė, gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 28 d. ji grįžo iš Anglijos, kur oficialiai dirba „(duomenys neskelbtini)“ fabrike. Vilniuje susitiko su E. S., kuri yra jos draugė, kuri jai pasiūlė važiuoti į Kauną pasisvečiuoti pas jos draugę. Ji sutiko nuvažiuoti. Į Kauną atvyko po pietų, tikslios valandos nežino, su autobusu, susitiko su jos draugėmis PC „Mega“. Sėdėjo kavinėje, ji vartojo alų. Vėliau atvažiavo E. draugė J., kurios ji nepažįsta su automobiliu „Saab“, kuriuo jos atvyko į (duomenys neskelbtini)., sėdėjo automobilyje ir vartojo alų. Ji išgėrė 5 skardines alaus. Po kiek laiko ji pasakė, kad nori namo, paskambino broliui į Vilnių, pasakė, kad jis atvažiuotų. Jis pasakė, kad kelias tolimas, 100 km., tad turės jo palaukti. Ji pasakė, kad lauks ir toliau sėdėjo automobilyje ir vartojo alkoholį. Vėliau jai atsibodo laukti, ji paklausė ar kas turi vairuotojo pažymėjimą, nes atsibodo laukti. Išlipo iš automobilio galo, už vairo tuo metu sėdėjo E., tad ji perlipo į galą, o ji atsisėdo už automobilio vairo, nors neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei nemoka vairuoti. Sugebėjo užvesti automobilį ir pavažiuoti gal 200 m kol įvažiavo į gėlyną, esantį prie namo. Išsigando labai, patyrė šoką, nelabai atsimena kas toliau įvyko, tik atsimena, kad atvyko policijos pareigūnai, kuriems sakė, kad gali rašyti jai baudą, nes ji vairavo. Pareigūnams padavė asmens tapatybės kortelę, pasakė, kad nori į tualetą ir pabėgo nuo pareigūnų, kartu su ja pabėgo ir E.. Paskambino broliui, pasakė kad paimtų jas, jis jau buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini)g., tad įsėdo su E. pas jį į automobilį ir grįžo namo į Vilnių. Ji labai gailisi, kad apsvaigusi nuo alkoholio sėdo už svetimo automobilio vairo. Papildomai parodė, kad savo parodymus duotus 2019 m. lapkričio 4 d. tvirtina visiškai, jų laikosi ir laikysis toliau, labai gailisi, kad įvykio metu vairavo išgėrusi automobilį, neturėdama net tokios teisės. Pasižada daugiau nenusikalsti (b. l. 49–50, 53–54).
Motyvuojamoji dalis
Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai:
Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad adresu, nurodytu pažymoje, gyvena apie 3 metus, tiksliai neatsimena, butą nuomoja. 2019 m. spalio 29 d. apie 18.30 val. ėjo namo nuo PC „Girstutis“, pamatė žmonių susibūrimą prie paskutinės laiptinės. Priėjo arčiau ir pamatė, kad automobilis „SAAB 9-3“, mėlynos spalvos yra įvažiavęs į prie daugiabučio namo laiptinės žalios vejos teritoriją apie 2 metrus iki namo sienos. Matė tris merginas prie automobilio, kiek spėjo pamatyti, viena jų vyresnė už kitas dvi. Mergina apsirengusi raudonos spalvos striuke ir su pinigine ant juosmens paprašė jo pagalbos padėti pastumti automobilį. Kadangi jis ėjo iš parduotuvės su pirkiniais, jis pasakė, kad tuoj padės prekes ir grįš. Padėjęs prekes namuose jis nuėjo atgal prie automobilio ir paprašė merginos, kuri vairavo automobilį, kad sėstų už vairo ir užvestų automobilį. Ji įsėdo į automobilį ir matė, kad pradėjo kurti jį neįmynusi sankabos, ant bėgio, automobilis pradėjo šokinėti. Jis jai pasakė, kad išjungtų bėgį ir tada kurtų, o ji pasakė, ar tai, kad nemoka, ar tai kad neįsijungia bėgis, neatsimena. Tada jis pats įsėdo į automobilį, bandė užvesti automobilį, tačiau akumuliatorius buvo išsikrovęs. Tuo tarpu merginos pradėjo pykti, vartoti necenzūrinius žodžius, tarpusavyje kalbėjo tai lietuviškai, tai rusiškai. Jis paskambino į policiją, nes matė, kad automobilyje mėtosi tuščia alaus tara, suprato, kad galimai merginos neblaivios, be to, jos tapo vis agresyvesnės. Supratusios, kad skambina į policiją, bandė pasišalinti, tačiau dvi laikė už rūbų, kad nepabėgtų, o viena jų, ta vyresnė, pasišalino. Atvykusiems policijos pareigūnams perdavė jiems merginas, paaiškino situaciją. Kai atvažiavo policijos pareigūnai pamatė ir trečią merginą, kuri nuo jo buvo pasišalinusi, parodė policijos pareigūnams, kad tai trečia mergina, tačiau ji nebuvo sulaikyta. Vėliau parašė paaiškinimą apie įvykį ir grįžo namo. Kas vairavo automobilį jis tiesiogiai nematė, tačiau po įvykio žiūrėjo vaizdo įrašą ir matė, kad automobilį vairavo mergina, kuri buvo raudona striuke ir pinigine ant juosmens (b. l. 40–41).
Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 29 d. dirbo radijo šaukiniu 1732 kartu su vyr. patruliu D. B., kai apie 18.30 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme į krūmus įvažiavo taksi automobilis, galimai apgadino suolą, esantį prie įėjimo į laiptinę, bei bando šalintis iš įvykio vietos. Nuvykus minėtu adresu pamatė prie paskutinės namo laiptinės stovintį į krūmus įvažiavusį automobilį „SAAB“, mėlynos spalvos, valstybinį numerį nurodė tarnybiniame pranešime, šiuo metu neatsimena. Prie automobilio stovėjo dvi merginos ir vaikinas. Merginos buvo akivaizdžiai neblaivios, tai matėsi iš jų elgesio, kalbos, koordinacijos, o vaikinas prisistatė, kad jis yra namo gyventojas, bei pasakė, kad grįždamas namo iš darbo pamatė į krūmus įvažiavusį automobilį ir tris merginas, kurių viena pasišalino, o kitoms dviem jis pasišalinti neleido. Jis paklausė merginų, kuri vairavo automobilį, nei viena neprisipažino, sakė, kad vairavo mergina, kuri pasišalino. Paprašė pateikti dokumentus, tad abi merginos prisistatė, jų duomenis nurodė tarnybiniame pranešime, šiuo metu neatsimena. Apžiūrėjo namą, pamatė, kad laiptinės prieigos filmuojamos ant laiptinių sumontuota kamera, susisiekė su asmeniu, atsakingu už vaizdo įrašus, bei peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kurį parodė namo gyventojas, pamatė, kad už automobilio vairo sėdėjo ir iš jo išlipo mergina, vilkinti raudonos spalvos striuke, bei ant juosmens turinti užsijuosusią piniginę. Tai pasakė minėtai merginai, ji pradėjo verkti ir pasakė, kad tai ji vairavo automobilį, neneigė, kad yra vartojusi alkoholio, buvo patikrinta alkotesteriu, nustatytas girtumas, kurio duomenys buvo pateikti prie medžiagos. Tuomet jis nuėjo į automobilį rašyti tarnybinį pranešimą, o kai surašė pamatė, kad abiejų merginų nebėra, kad jos pasišalino. Tuomet apžiūrėjo kiemus, tačiau kaip pamena, mergina, kuri prisipažino, kad vairavo automobilį skambino telefonu broliui, kuris žadėjo jas pasiimti iš Kauno, tai pamanė, kad jos abi pasišalino link gatvės, kur jas ir paėmė jos brolis (b. l. 43–44).
Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo K. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. spalio 29 d. Kauno apskr. VPK KPNVRS buvo gautas Kauno apskr. VPK patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1- ojo būrio vyr. patrulio D. J. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo. Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant Kauno mieste radijo šaukiniu 1732, buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, daugiabučio namo kieme, taksi automobilis įvažiavo į krūmus, galimai kliudė suoliuką, bando šalintis. Praneša namo gyventojas. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, buvo rastas automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis krūmuose. Greta minėto automobilio stovėjo dvi, akivaizdžiai neblaivios moterys ir minėto namo gyventojas T. M., kuris nurodė, kad viena iš šių moterų vairuodama automobilį įvažiavo į krūmus. Pareigūnams pasiteiravus moterų kuri iš jų vairavo automobilį, abi nurodė, kad nei viena nevairavo. Nustatyta, kad minėtos moterys yra E. S., gimusi (duomenys neskelbtini)metais, ir E. S. – Č., gimusi (duomenys neskelbtini)metais. Įvykio vietoje buvo pastebėta vaizdo stebėjimo kamera, kuri užfiksavo minėtą įvykį. Susisiekus su namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrijos pirmininkų D. B., gimusiu 1970 metais, pastarasis atėjo bei parodė vaizdo įrašus. Vaizdo įrašuose matėsi, kad už automobilio „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo ir iš vairuotojo vietos išlipo E. S.. Pareigūnams pasakius E. S., jog vaizdo įraše matosi, kad ji vairavo automobilį, pastaroji prisipažino, kad vairavo automobilį. 2019 m. spalio 29 d. 19.12 val. alkoholio matuokliui buvo patikrintas E. S. blaivumas, bei nustatytas 1,70 promilės girtumas. 2019 m. spalio 29 d. 19.29 val. antruoju tikrinimu E. S. buvo nustatytas 1,63 promilės girtumas. Patikrinus duomenų bazėje, nustatyta, kad E. S. nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones. Įvykio vietoje, namo pirmininkas D. B. apžiūrėjo krūmus ir teigė, jog dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi, nes žala nepadaryta, pareiškimo nerašys. Taip pat D. B. nurodė, kad vaizdo įrašai bus išsaugoti ir juos bus galima gauti pas M. R.. Kol buvo apžiūrimas automobilis „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo stovėjusi, bei stebėjusi E. S., palikusi savo asmens tapatybės kortelę, pasišalino nežinoma kryptimi, pastarosios pareigūnams surasti nepavyko. Įvykio vietoje Kauno apskr. VPK KPNVRS vyresnysis tyrėjas G. V. atliko automobilio „SAAB 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą. Dėl tokių įvykio aplinkybių galimybės įteikti šaukimą E. S. nebuvo. Automobilis „SAAB 9-3“, v.n. (duomenys neskelbtini) išvežtas saugojimui adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 6–7).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–19).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog 2019 m. lapkričio 7 d. apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris prasideda 2019 m. spalio 29 d. 19.31 val., matoma gatvė tarp gyvenamųjų namų, kurios abejose pusėse stovi sustatyti automobiliai nesusiję su tyrimu. Viduryje gatvelės stovi tamsus automobilis, kurio viduje dega šviesa ir matosi, kad jame sėdi du asmenys. Dėl atstumo negalima įžiūrėti kokie žmonės sėdi automobilyje. 19.30 val. automobilis pajuda iš vietos, važiuoja lėtai tiesiai link namo, sustoja pavažiavus kelis metrus, tada vėl staiga važiuoja į priekį namo link, pervažiuoja namą juosiančią krūmų juostą ir sustoja. Matoma, kad pro automobilį eina vaikinas, tuomet atsidaro vairuotojo durelės, išlenda ranka ir mojuoja vaikinui. Jis praeina pro šalį. Matoma, kaip iš automobilio vairuotojo vietos išlipa mergina, vilkinti striukę ir apsijuosusi diržą - piniginę ant juosmens, o iš keleivio pusės išlipa kita mergina, kuri rodo kažką vairuotojai į automobilio pusę. Pro šalį eina moteris, tad mergina, apsijuosusi diržu pinigine prieina prie jos kažką kalba su ja, tada visos trys pradeda stumti automobilį, tačiau šis nejuda. Tuo vaizdo įrašas yra baigtas (b. l. 45).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 29 d. 19.12 val. alkoholio matuokliu E. S. nustatytas 1,70 promilės neblaivumas, 19.29 val. nustatytas 1,63 promilės neblaivumas (b. l. 24, 25).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio SAAB 9-3 2.2 TiD, 1999 metų kaina Lietuvoje be PVM yra 826 eurai (b. l. 27).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. N. (b. l. 28).
2019 m. lapkričio 8 d. nutarimu automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas J. N. (b. l. 33–34).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji E. S. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamoji, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2019 m. spalio 29 d. 18.33 val., Kaune, (duomenys neskelbtini)pastato vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu 19.12 val. jai nustatyta 1,70 ir 19.29 val. nustatyta 1,63 promilės etilo alkoholio).
Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda sutiko (b. l. 74–76).
Kaltinamosios E. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant E. S. asmenybę, pažymėtina, kad ji anksčiau neteista (b. l. 60), bausta administracine tvarka (b. l. 61), Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruota nuo 2018 m. spalio 9 d. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b. l. 69), pagal 2019 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadą E. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 70–71), dirba užsienyje.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam.
Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. S. vairavo automobilį neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, 4 kartus viršijantis leistiną normą, kas rodo didelį jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir neatsakingumą. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, nustatytą girtumo laipsnį, vairuoti kelių eismo transporto priemones jai uždraudžiama 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Kaltinamoji E. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, VĮ „Regitra“ duomenimis, priklauso J. N. (b. l. 28). Taigi, nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkė būtų žinojusi ir leidusi vairuoti jai priklausantį automobilį neblaiviai kaltinamajai. Kadangi automobilis priklauso trečiajam asmeniui, tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės automobilio SAAB 9-3 2.2 TiD, 1999 metų kaina Lietuvoje be PVM yra 826 eurai (b. l. 27). Esant nurodytoms aplinkybėms iš kaltinamosios E. S. išieškotina konfiskuotino turto – transporto priemonės SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 826 eurai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai E. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas J. N. nuosavybėje; automobilio registracijos liudijimas grąžintinas J. N. (b. l. 70).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendė:
E. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti E. S. per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti E. S. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
– išieškoti iš E. S. konfiskuotino turto - automobilio SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 826 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti J. N. nuosavybėje; automobilio registracijos liudijimą grąžinti J. N..
E. S. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.