Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-327-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-17
Bylos Nr.
1A-170-327-2014
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00038-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas, Arūnas Paštuolis, Valdas Vitunskas, Gražina Juškienė
Nuteistasis
O. B.
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-327-2014

Teisėjas Dalis Žilionis Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00038-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.4.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.;

1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.2.;

1.2.14.10.; 2.4.6.; 2.4.7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, se­kre­to­riau­jant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gy­nė­jai ad­vo­katei Rasai Kalkaus­kie­nei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išna­gri­nė­jo bau­džia­mąją bylą pagal nuteistojo O. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apy­linkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.,178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. ir nuteistas:

pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į A. J. priklausančią patalpą) – keturiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į S. V. priklausančią patalpą) – keturiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į V. G. priklausančią patalpą) – keturiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į R. L. priklausančią patalpą) – keturiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į I. B. priklausančią patalpą) – keturiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į J. Z. priklausančią patalpą) – trimis mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į I. J. priklausančią patalpą) – trimis mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į J. D. priklausančią patalpą) – šešiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į R. N. priklausančią patalpą) – šešiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į L. B. priklausančią patalpą) – penkiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į R. P. priklausančią patalpą) – pen­kiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į J. M. priklausančią patalpą) – penkiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į B. B. priklausančią patalpą) – penkiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 187 str. 1 d. (dėl J. Z. turto sunaikinimo ir sugadinimo) – trimis mė­ne­siais terminuoto laisvės atėmimo;

pagal BK 187 str. 3 d. (dėl B. B. nedidelės vertės turto sunaikinimo ir suga­di­ni­mo) – dvidešimčia parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į B. B. priklausančią patalpą, ir jai priklausančio nedidelės vertės turto sunaikinimo ir sugadinimo, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švel­nes­nę bausmę, ir skirta subendrinta bausmė – penki mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į J. Z. priklausančią patalpą, ir jai priklausančio turto sunaikinimo ir sugadinimo, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirta subendrinta bausmė – trys mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant BK 61 str. 4 d. O. B. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir jam skirta galutinė subendrinta baus­mė – treji metai vienas mėnuo terminuoto laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuota nuo 2013 m. lapkričio 11 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 (viena diena) ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d.

Iš O. B. priteista civiliniams ieškovams: J. D. – 405 litai turtinės žalos at­ly­ginimo, R. N. – 695 litai turtinės žalos atlyginimo, R. P. 700 litai tur­tinės žalos atlyginimo, J. Z. – 600 litai turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieš­ko­vo J. M. ieškinys dėl 143 litų turtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtu civiliniam ieškovui be svarbių priežasčių neatvykus dalyvauti teisiamajame posėdyje ir nepateikus įrodymų, kad palaiko civilinį ieškinį ir prašo ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-09, tiksli data ir laikas nenustatyta, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į J. D. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pagrobė svetimą turtą – J. D. priklausančius daiktus: mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“ – 80 Lt vertės, 0,5 litro talpos butelį spirito – 30 Lt vertės, vieną butelį šampano ,,So­viets­kij“ – 200 Lt vertės, vieną butelį vyno – 15 Lt vertės, pusę butelio degtinės – 10 Lt vertės, savadarbį medžioklinį peilį – 150 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. D. bendrą 485 litų turtinę žalą.

Be to, jis pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 18 val. iki 2013-02-10 11 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į R. N. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pagrobė sve­timą turtą – R. N. priklausančius maisto produktus ir daiktus: vieną nepilną butelį 0,75 lit­ro talpos raudonojo vyno ,,Vina Albali“ – 9 Lt vertės, vienas nepilną butelį 0,5 talpos likerio ,,Cherry Liquer“ – 6 Lt vertės, vieną nepilną pakelį cigarečių ,,Astra“ – 1 Lt vertės, vieną pilną 0,75 litro talpos butelį baltojo vyno ,,Fritz Windisch K.G. Mommenheim“ – 16 Lt vertės, vieną nepilną 0,5 litro talpos butelį likerio ,,Kofeinij Born“ – 10 Lt vertės, vieną nepilną butelį 0,5 litro talpos li­ke­rio ,,Cranberry Liquer“ – 8 Lt vertės, medžiaginį krepšį su užrašu ,,Jonsered Turbo“ – 30 Lt ver­tės, vieną nepilną butelį 0,5 litro talpos degtinės ,,Lietuviška Kristalinė“ – 10 Lt vertės, vieną nepil­ną butelį 0,5 litro talpos degtinės ,,Gera degtinė“ – 10 Lt vertės, vieną nepilną butelį 0,7 litro talpos likerio „Amaruoto Royal Conti“ –- 12 Lt vertės, vieną nepilną butelį 0,35 litro talpos spiritinio gėri­mo ,,Midaus nektaras ,,Du keliai“ – 10 Lt vertės, vieną nepilną butelį 1,5 litro talpos su etikete ,,Vy­tautas“ su naminiu vynu – 5 Lt vertės, paką tualetinio popieriaus ,,Pigu“ – 2 Lt vertės, saldainių dė­žutę ,,Cherristo“ – 16 Lt vertės, metalines žirkles – 2 Lt vertės, naudotą moteriškų kvepalų bu­te­liuką ,,Remy Latoun Paris“ – 8 Lt vertės, naudotą šviestuvėlį – 2 Lt vertės, 10 stiklainių medaus po 0,7 litro talpos ir 0,5 litro talpos – bendros 200 Lt vertės, pilną 0,7 litro talpos butelį brendžio ,,Alita“-28 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. N. bendrą 385 litų turtinę žalą.

Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į J. Z. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pa­si­kė­si­no pagrobti svetimą turtą – J. Z. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos vei­kos nebai­gė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado pageidaujamo pasisavinti turto.

Be to, jis tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į J. Z. gyvenamąjį namą, sugadino svetimą turtą: išdaužė du langų stiklus bendros 100 Lt vertės, sugadino iškapodamas virtuvės duris 500 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. Z. bendrą 600 Lt turtinę žalą.

Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į A. J. gyvenamąjį namą ir iš vi­daus slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – A. J. priklausančius daiktus, tačiau nusi­kals­tamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado norėto pasi­sa­vinti turto.

Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išėmęs langą, įsibrovė į S. V. sodyboje esančią lauko virtuvę ir iš vidaus slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – S. V. priklausančius daiktus, tačiau nu­sikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado pagei­dau­jamo pasisavinti turto.

Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į V. G. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – V. G. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado norėto pasisavinti turto.

Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į R. L. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slap­ta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – R. L. priklausančius daiktus, tačiau nusi­kals­ta­mos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado norėto pasisavinti turto.

Be to, jis pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į L. B. gyvenamąjį namą ir iš vidaus pagrobė sve­ti­mą turtą – L. B. priklausančius daiktus: žoliapjovės ,,Stihl“ pjovimo diską – 120 Lt vertės, vieną butelį trauktinės ,,Žalios devynerios“ – 20 Lt vertės, vieną butelį vyno – 20 Lt vertės, menkaverčius daiktus – maišelį su žoliapjovės ,,Stihl“ detalėmis, žvakių dėžutę, pakrovimo laidą, ke­purę, du prožektorius, laikrodį ,,Sunny“, padarydamas nukentėjusiajai L. B. bendrą 160 litų turtinę žalą.

Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-10 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į I. B. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pa­sikėsino pagrobti svetimą turtą – I. B. priklausančius daiktus, tačiau nusikals­ta­mos vei­kos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado pageidauto pasisavinti turto.

Be to, jis pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į R. P. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pagrobė svetimą turtą – R. P. priklausančius tris raktus nuo sodyboje esančių pastatų durų spynų – 150 Lt bendros vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. 150 litų turtinę žalą.

Be to, jis pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į J. M. gyvenamąjį namą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – J. M. priklausančius alkoholinius gėrimus – du butelius po 0,7 litro degtinės – ben­dros 60 Lt vertės, vieną butelį 0,7 litro talpos viskio – 70 Lt vertės, tuo padarydamas nu­ken­tėju­sia­jam J. M. 130 litų turtinę žalą.

Be to, jis pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į B. B. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pagrobė svetimą turtą – B. B. priklausančius maisto produktus ir gėrimus: 2 kg miltų 5 Lt vertės, 8 kg cukraus 33 Lt vertės, 2 kg ryžių 4 Lt vertės, 1 kg makaronų 3 Lt vertės, 3 butelius degtinės po 0,5 litro talpos bendros 57 Lt vertės, butelį šampano ,,Alita“ 14 Lt vertės, tuo padarydamas nuken­tėjusiajai B. B. 116 litų turtinę žalą.

Be to, jis tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į B. B. gyvenamąjį namą, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: sudaužė lango stiklus, išlaužė duris, tuo padarydamas nukentėjusiajai B. B. bendrą 280 Lt turtinę žalą.

Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs langų stiklus, įsibrovė į I. J. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – I. J. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado norėto pasisavinti turto.

Šalies argumentai

Nuteistasis O. B. apeliaciniame skunde prašo Varėnos rajono apy­linkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuos­pren­dį pakeisti: 1) pripažinti jo padarytas nusikalstamas veikas tęstine nusi­kalstama veika; 2) pripažinti atsakomybę lengvinančiomis jo nurodytas aplinkybes; 3) sumažinti paskirtos bausmės laiką, nes ji yra neteisinga ir akivaizdžiai per griežta; 4) taikyti BK 64¹ str. ir baus­mę sumažinti trečdaliu, kadangi teisėjas galėjo svarstyti bylą supaprastinta proceso tvarka, nors nusikalstamų veikų ir daug, tačiau jos nesudėtingos, jis nei jų, nei civilinių ieškinių neneigė, net pripažino ginčytinus faktus, tokius kaip stiklų, durų kainas, medaus dingimo aplin­kybes, dar iki­teis­minio tyrimo metu prisiėmė kaltę ir už tai, ko nepadarė.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo sumanymas įvykdyti vagystes kilo dėl labai sun­kios materialinės padėties, nes po atliktos ilgos laisvės atėmimo bausmės jis negalėjo įsidarbinti, daug kartų bandė tai padaryti, tačiau neturi reikalingų pažymų, specialybės, darbo patirties, be to, darbdaviams nepatikdavo jo teistumai, todėl teko gyventi tik iš neįgalaus tėvo pensijos ir iš atsi­ti­ktinių darbų. Pa­jamų neužteko net maistui, nedirbantis brolis piktnaudžiauja alkoholiu, namas avarinės būklės, nėra elektros, tėvas nevaikšto. Nors užsiregistravo darbo biržoje, bedarbio pašalpą turėjo gau­ti tik kovo mėnesį, todėl iki to laiko nusprendė apsirūpinti maistu vagystės būdu. Neturėjo tikslo grobti brangius daiktus, norėjo vogti tik maisto produktus ir smulkius, lengvai realizuojamus daik­tus, tikėdamasis, kad nukentėjusieji dėl jų į policiją nesikreips. Žinojo, kad tose sodybose šeimininkai gyvena tik šiltuoju metų laiku. Visas nusikalstamas veikas jis padarė per trumpą laiko tarpą – keturias paras. Vagystės vyko laikantis iš anksto sugalvoto plano. Atsižvelgiant į tai ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jo padarytos vagystės turi būti laikomos tęstine veika, nes jis turėjo tikslą per neilgą laiką apiplėšti konkrečias sodybas ir sukaupti konkretų kiekį maisto atsargų. Be to, vogti pradėjo nuo tolimiausiai nuo namų esančios sodybos, kad grįž­da­mas galėtų įsibrauti į arčiau esančias sodybas ir nereikėtų nešti daugiau pagrobtų daiktų. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis vagystes darė dėl sunkios finansinės padėties. Bylos medžiaga patvirtina, kad vagysčių tikslas buvo maistas arba lengvai į maistą išmainomi daiktai. Teismas turėjo labiau atsižvelgti į tai, kad jis aktyviais veiks­mais padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, apie kurias nežinojo nei pareigūnai, nei patys nu­kentėjusieji. Taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas turėjo pripažinti ir savanorišką jo atsisakymą pabaigti nusikaltimą, kad neatsirastų daugiau žalingų padarinių, nes jis sąmoningai atsisakė vogti brangius ir vertingus daiktus, siekdamas padaryti mažesnę materialinę ir moralinę ža­lą nukentėjusiesiems. Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad teismas, pripažinęs jo atsakomybę len­gvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, nepagrįstai skyrė bausmę, artimą straips­nio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio dydžiui, o ne mažesnę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą ten­kin­ti, pro­ku­roras pra­šė ape­lia­cinį skundą atmesti.

Nuteistojo O. B. apeliacinis skundas atme­tamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamų veikų kvali­fi­ka­vi­mas. Nuteistasis O. B. prašo paskirti jam mažesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas vei­kas ir, skirdamas O. B. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę O. B., atsižvelgė į tai, kad pa­da­ry­ti apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nustatytą vie­ną O. B. atsakomybę len­g­vi­nan­čią aplinkybę – tai, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimus ir gai­li­si nusikaltęs, padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsa­ko­my­bę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nuteistojo as­me­nybę – jis nedirba, yra nevedęs, cha­rak­teri­zuo­jamas neigiamai, iki šių nusikalstamų veikų padarymo jau buvo vienuolika kartų teistas, nu­sikalto nepraėjus nė pusei metų po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Visa tai leidžia teigti, kad nuteis­ta­jam anksčiau pa­skir­tos bausmės įtakos nepa­da­rė, nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra atsi­tiktiniai, yra nulemti susi­for­mavusių neigiamų nuteis­to­jo dorovinių ir vertybinių nuostatų.

O. B. nusikaltimus padarė neišnykusio teistumo metu, kas pagal BK 27 str. 1 d. yra lai­koma nusi­kal­timų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidy­vis­tui už tyčinio nu­sikaltimo padarymą teis­mas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 178 str. 2 d. sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo yra numatytos ir kitos bausmės – bauda, areštas bei lais­­vės apribojimas. Tačiau esant nustatytoms aplin­ky­bėms, kurias privaloma vertinti skiriant baus­mę, laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas nu­teis­tajam pagrįstai skyrė laisvės atė­mimo baus­mę, nes tik realios laisvės atėmimo bausmės pasky­ri­mas O. B. gali užtikrinti BK 41 str. nu­ma­tytų bausmės tikslų įgyvendinimą – ne tik nu­bausti nusi­kal­ti­mus padariusį asmenį, siek­ti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam gali­my­bę da­ryti naujas nusi­kals­ta­mas veikas.

Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas va­do­vavosi BK 178 str. 2 d. numatytos sankcijos ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. BK 61 str. 4 d., kurioje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nu­si­kaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių ap­linkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nu­ma­tytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta viena O. B. atsakomybę leng­vi­nan­ti aplinkybė, jo at­sa­ko­my­bę sun­ki­nančių ap­­lin­ky­bių nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį O. B., pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai at­si­žvel­gė į visas bylos aplinkybes ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., padarymą ir pasikėsinimą padaryti pagrįstai skyrė lais­vės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra visai arti­mos BK 178 str. 2 d. sank­ci­joje nu­ma­ty­tos laisvės atėmimo bausmės minimumui arba tolygios jam. Už BK 187 str. 1 d. numa­tyto nusikaltimo padarymą paskirta minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 str. 3 d., padarymą, arešto bausmę, arti­mą minimaliai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad paskirtosios baus­mės per griežtomis tikrai nelaikytinos ir neprieš­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo dar labiau jų švelninti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pir­mosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į fak­­tines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Subendrindamas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu apylinkės teismas BK 63 str. reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad subendrindamas dalį paskirtų bausmių apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu parinko palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes subendrino ne visiško, o dalinio su­dėjimo būdu.

Nuteistojo O. B. apelia­ci­nia­me skun­de nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai išna­grinėtos ir įvertintos pir­mo­sios instan­ci­jos teis­me ir jos nesudaro pagrindo paskirtos bausmės švel­ni­nimui. Teismas pagrįstai nelaikė, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl labai sunkios nuteistojo tur­tinės padėties, nes jis yra darbingas, todėl gali dirbti ir gauti legalių pajamų. Nuteistojo veiksmai, darant nusikalstamas veikas, rodo, kad jis pirmiausia siekė grobti alkoholinius gėrimus, kai kurie iš jų buvo suvartoti vietoje, be to, per trumpą laiką šie pagrobti daiktai nebuvo surasti, kaip pagrobti ir paruošti realizavimui ar jau realizuoti gaunant pajamas, todėl grobimo tikslas – savanaudiškų po­rei­kių tenkinimas, bet ne turtinei padėčiai pagerinti.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat išsamiai pasisakė ir išaiškino, kodėl pa­darytos nusikalstamos veikos nelaikytinos tęstine nusikalstama veika. Tęstinės nusikalstamos vei­kos susideda iš besitęsiančių laike ir vis atnaujinamų vienarūšių veiksmų (neveikimo). Tokias vei­kas jungia tas pats tikslas, vieninga ty­čia, nukreipta į tą patį objektą, siekiant tų pačių nusikalstamų padarinių. Nagrinėjamu atveju nus­ta­tyta, kad O. B., darydamas pirmą nusikalstamą veiką, dar neturėjo susiformavusio (pradinio) sumanymo ir dėl kitų nusikalstamų veikų, nes nežinojo aplin­ky­bių – pakaks pagrobto turto darant nu­sikalstamą veiką ar jo nepakaks ir jis turės įsibrauti į kitą pa­tal­pą, kad savanaudiškais tikslais ir toliau grobtų svetimą turtą. Vagystės ir pasikėsinimai pagrobti svetimą turtą padaryti skirtinguose kaimuose, iš skirtingiems asmenims priklausančių patalpų, skir­tingu laiku. Tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kildavo jau po pirmesnės veikos padarymo. O. B. neturėjo tikslo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą. Nuteistasis, įsibrovęs į patalpas, vei­kė neapibrėžta tyčia, savo nuožiūra pasirinkdavo, kokį turtą jis pagrobs kiekvienu konkrečiu at­ve­ju. Todėl aukštesnysis teismas sutin­ka su apylinkės teismo išvadomis, kurių pagrindu visos O. B. inkriminuotos veikos buvo įvertintos kaip atskiri savarankiški nusikaltimai.

Apeliaciniu skundu O. B. taip pat prašė vadovaujantis BK 64¹ str. jam paskirtą baus­mę sumažinti trečdaliu. Tačiau BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad nuteistajam skiriama bausmė tuo pa­čiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvar­ka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo bau­džia­muoju įsakymu. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar at­li­kus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei byla nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu. Apylinkės teismas pagrįstai netaikė supaprastinto bylų proceso, nes padarytų nusikalstamų veikų buvo daug, jų pada­ry­mo aplinkybės nebuvo aiškios, tai patvirtina ir paties apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad jis prisiėmė kaltę ir dėl nepadarytų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo tei­sės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apy­lin­kės teismas ap­kal­ti­namajame nuosprendyje išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmių rūšies, jų dy­džio, subendrinimo ir civilinių ieš­ki­nių pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keis­tas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras PreikšasArūnas PaštuolisValdas Vitunskas