- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-170-327-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00038-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas, Arūnas Paštuolis, Valdas Vitunskas, Gražina Juškienė
- Nuteistasis
- O. B.
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-327-2014
Teisėjas Dalis Žilionis Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00038-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.4.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.;
1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.2.;
1.2.14.10.; 2.4.6.; 2.4.7.
2014 m. sausio 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.,178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. ir nuteistas:
pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į A. J. priklausančią patalpą) – keturiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į S. V. priklausančią patalpą) – keturiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į V. G. priklausančią patalpą) – keturiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į R. L. priklausančią patalpą) – keturiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į I. B. priklausančią patalpą) – keturiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į J. Z. priklausančią patalpą) – trimis mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į I. J. priklausančią patalpą) – trimis mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į J. D. priklausančią patalpą) – šešiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į R. N. priklausančią patalpą) – šešiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į L. B. priklausančią patalpą) – penkiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į R. P. priklausančią patalpą) – penkiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į J. M. priklausančią patalpą) – penkiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės, įsibraunant į B. B. priklausančią patalpą) – penkiais mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 187 str. 1 d. (dėl J. Z. turto sunaikinimo ir sugadinimo) – trimis mėnesiais terminuoto laisvės atėmimo;
pagal BK 187 str. 3 d. (dėl B. B. nedidelės vertės turto sunaikinimo ir sugadinimo) – dvidešimčia parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į B. B. priklausančią patalpą, ir jai priklausančio nedidelės vertės turto sunaikinimo ir sugadinimo, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirta subendrinta bausmė – penki mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos dėl pasikėsinimo padaryti vagystę, įsibraunant į J. Z. priklausančią patalpą, ir jai priklausančio turto sunaikinimo ir sugadinimo, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirta subendrinta bausmė – trys mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant BK 61 str. 4 d. O. B. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – treji metai vienas mėnuo terminuoto laisvės atėmimo.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuota nuo 2013 m. lapkričio 11 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 (viena diena) ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d.
Iš O. B. priteista civiliniams ieškovams: J. D. – 405 litai turtinės žalos atlyginimo, R. N. – 695 litai turtinės žalos atlyginimo, R. P. 700 litai turtinės žalos atlyginimo, J. Z. – 600 litai turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo J. M. ieškinys dėl 143 litų turtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtu civiliniam ieškovui be svarbių priežasčių neatvykus dalyvauti teisiamajame posėdyje ir nepateikus įrodymų, kad palaiko civilinį ieškinį ir prašo ieškinį nagrinėti jam nedalyvaujant.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-09, tiksli data ir laikas nenustatyta, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į J. D. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pagrobė svetimą turtą – J. D. priklausančius daiktus: mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“ – 80 Lt vertės, 0,5 litro talpos butelį spirito – 30 Lt vertės, vieną butelį šampano ,,Sovietskij“ – 200 Lt vertės, vieną butelį vyno – 15 Lt vertės, pusę butelio degtinės – 10 Lt vertės, savadarbį medžioklinį peilį – 150 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. D. bendrą 485 litų turtinę žalą.
Be to, jis pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 18 val. iki 2013-02-10 11 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į R. N. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pagrobė svetimą turtą – R. N. priklausančius maisto produktus ir daiktus: vieną nepilną butelį 0,75 litro talpos raudonojo vyno ,,Vina Albali“ – 9 Lt vertės, vienas nepilną butelį 0,5 talpos likerio ,,Cherry Liquer“ – 6 Lt vertės, vieną nepilną pakelį cigarečių ,,Astra“ – 1 Lt vertės, vieną pilną 0,75 litro talpos butelį baltojo vyno ,,Fritz Windisch K.G. Mommenheim“ – 16 Lt vertės, vieną nepilną 0,5 litro talpos butelį likerio ,,Kofeinij Born“ – 10 Lt vertės, vieną nepilną butelį 0,5 litro talpos likerio ,,Cranberry Liquer“ – 8 Lt vertės, medžiaginį krepšį su užrašu ,,Jonsered Turbo“ – 30 Lt vertės, vieną nepilną butelį 0,5 litro talpos degtinės ,,Lietuviška Kristalinė“ – 10 Lt vertės, vieną nepilną butelį 0,5 litro talpos degtinės ,,Gera degtinė“ – 10 Lt vertės, vieną nepilną butelį 0,7 litro talpos likerio „Amaruoto Royal Conti“ –- 12 Lt vertės, vieną nepilną butelį 0,35 litro talpos spiritinio gėrimo ,,Midaus nektaras ,,Du keliai“ – 10 Lt vertės, vieną nepilną butelį 1,5 litro talpos su etikete ,,Vytautas“ su naminiu vynu – 5 Lt vertės, paką tualetinio popieriaus ,,Pigu“ – 2 Lt vertės, saldainių dėžutę ,,Cherristo“ – 16 Lt vertės, metalines žirkles – 2 Lt vertės, naudotą moteriškų kvepalų buteliuką ,,Remy Latoun Paris“ – 8 Lt vertės, naudotą šviestuvėlį – 2 Lt vertės, 10 stiklainių medaus po 0,7 litro talpos ir 0,5 litro talpos – bendros 200 Lt vertės, pilną 0,7 litro talpos butelį brendžio ,,Alita“-28 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. N. bendrą 385 litų turtinę žalą.
Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į J. Z. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – J. Z. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado pageidaujamo pasisavinti turto.
Be to, jis tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į J. Z. gyvenamąjį namą, sugadino svetimą turtą: išdaužė du langų stiklus bendros 100 Lt vertės, sugadino iškapodamas virtuvės duris 500 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. Z. bendrą 600 Lt turtinę žalą.
Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į A. J. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – A. J. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado norėto pasisavinti turto.
Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išėmęs langą, įsibrovė į S. V. sodyboje esančią lauko virtuvę ir iš vidaus slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – S. V. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado pageidaujamo pasisavinti turto.
Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į V. G. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – V. G. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado norėto pasisavinti turto.
Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į R. L. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – R. L. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado norėto pasisavinti turto.
Be to, jis pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į L. B. gyvenamąjį namą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – L. B. priklausančius daiktus: žoliapjovės ,,Stihl“ pjovimo diską – 120 Lt vertės, vieną butelį trauktinės ,,Žalios devynerios“ – 20 Lt vertės, vieną butelį vyno – 20 Lt vertės, menkaverčius daiktus – maišelį su žoliapjovės ,,Stihl“ detalėmis, žvakių dėžutę, pakrovimo laidą, kepurę, du prožektorius, laikrodį ,,Sunny“, padarydamas nukentėjusiajai L. B. bendrą 160 litų turtinę žalą.
Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-10 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į I. B. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – I. B. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado pageidauto pasisavinti turto.
Be to, jis pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į R. P. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pagrobė svetimą turtą – R. P. priklausančius tris raktus nuo sodyboje esančių pastatų durų spynų – 150 Lt bendros vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. 150 litų turtinę žalą.
Be to, jis pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į J. M. gyvenamąjį namą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – J. M. priklausančius alkoholinius gėrimus – du butelius po 0,7 litro degtinės – bendros 60 Lt vertės, vieną butelį 0,7 litro talpos viskio – 70 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. M. 130 litų turtinę žalą.
Be to, jis pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į B. B. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pagrobė svetimą turtą – B. B. priklausančius maisto produktus ir gėrimus: 2 kg miltų 5 Lt vertės, 8 kg cukraus 33 Lt vertės, 2 kg ryžių 4 Lt vertės, 1 kg makaronų 3 Lt vertės, 3 butelius degtinės po 0,5 litro talpos bendros 57 Lt vertės, butelį šampano ,,Alita“ 14 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai B. B. 116 litų turtinę žalą.
Be to, jis tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į B. B. gyvenamąjį namą, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: sudaužė lango stiklus, išlaužė duris, tuo padarydamas nukentėjusiajai B. B. bendrą 280 Lt turtinę žalą.
Be to, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs langų stiklus, įsibrovė į I. J. gyvenamąjį namą ir iš vidaus slapta pasikėsino pagrobti svetimą turtą – I. J. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado norėto pasisavinti turto.
Šalies argumentai
Nuteistasis O. B. apeliaciniame skunde prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti: 1) pripažinti jo padarytas nusikalstamas veikas tęstine nusikalstama veika; 2) pripažinti atsakomybę lengvinančiomis jo nurodytas aplinkybes; 3) sumažinti paskirtos bausmės laiką, nes ji yra neteisinga ir akivaizdžiai per griežta; 4) taikyti BK 64¹ str. ir bausmę sumažinti trečdaliu, kadangi teisėjas galėjo svarstyti bylą supaprastinta proceso tvarka, nors nusikalstamų veikų ir daug, tačiau jos nesudėtingos, jis nei jų, nei civilinių ieškinių neneigė, net pripažino ginčytinus faktus, tokius kaip stiklų, durų kainas, medaus dingimo aplinkybes, dar ikiteisminio tyrimo metu prisiėmė kaltę ir už tai, ko nepadarė.
Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo sumanymas įvykdyti vagystes kilo dėl labai sunkios materialinės padėties, nes po atliktos ilgos laisvės atėmimo bausmės jis negalėjo įsidarbinti, daug kartų bandė tai padaryti, tačiau neturi reikalingų pažymų, specialybės, darbo patirties, be to, darbdaviams nepatikdavo jo teistumai, todėl teko gyventi tik iš neįgalaus tėvo pensijos ir iš atsitiktinių darbų. Pajamų neužteko net maistui, nedirbantis brolis piktnaudžiauja alkoholiu, namas avarinės būklės, nėra elektros, tėvas nevaikšto. Nors užsiregistravo darbo biržoje, bedarbio pašalpą turėjo gauti tik kovo mėnesį, todėl iki to laiko nusprendė apsirūpinti maistu vagystės būdu. Neturėjo tikslo grobti brangius daiktus, norėjo vogti tik maisto produktus ir smulkius, lengvai realizuojamus daiktus, tikėdamasis, kad nukentėjusieji dėl jų į policiją nesikreips. Žinojo, kad tose sodybose šeimininkai gyvena tik šiltuoju metų laiku. Visas nusikalstamas veikas jis padarė per trumpą laiko tarpą – keturias paras. Vagystės vyko laikantis iš anksto sugalvoto plano. Atsižvelgiant į tai ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jo padarytos vagystės turi būti laikomos tęstine veika, nes jis turėjo tikslą per neilgą laiką apiplėšti konkrečias sodybas ir sukaupti konkretų kiekį maisto atsargų. Be to, vogti pradėjo nuo tolimiausiai nuo namų esančios sodybos, kad grįždamas galėtų įsibrauti į arčiau esančias sodybas ir nereikėtų nešti daugiau pagrobtų daiktų. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis vagystes darė dėl sunkios finansinės padėties. Bylos medžiaga patvirtina, kad vagysčių tikslas buvo maistas arba lengvai į maistą išmainomi daiktai. Teismas turėjo labiau atsižvelgti į tai, kad jis aktyviais veiksmais padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, apie kurias nežinojo nei pareigūnai, nei patys nukentėjusieji. Taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas turėjo pripažinti ir savanorišką jo atsisakymą pabaigti nusikaltimą, kad neatsirastų daugiau žalingų padarinių, nes jis sąmoningai atsisakė vogti brangius ir vertingus daiktus, siekdamas padaryti mažesnę materialinę ir moralinę žalą nukentėjusiesiems. Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad teismas, pripažinęs jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, nepagrįstai skyrė bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio dydžiui, o ne mažesnę.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo O. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Nuteistasis O. B. prašo paskirti jam mažesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir, skirdamas O. B. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę O. B., atsižvelgė į tai, kad padaryti apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nustatytą vieną O. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimus ir gailisi nusikaltęs, padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nuteistojo asmenybę – jis nedirba, yra nevedęs, charakterizuojamas neigiamai, iki šių nusikalstamų veikų padarymo jau buvo vienuolika kartų teistas, nusikalto nepraėjus nė pusei metų po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Visa tai leidžia teigti, kad nuteistajam anksčiau paskirtos bausmės įtakos nepadarė, nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų.
O. B. nusikaltimus padarė neišnykusio teistumo metu, kas pagal BK 27 str. 1 d. yra laikoma nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo – recidyvistu. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 178 str. 2 d. sankcijoje be terminuoto laisvės atėmimo yra numatytos ir kitos bausmės – bauda, areštas bei laisvės apribojimas. Tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas O. B. gali užtikrinti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą – ne tik nubausti nusikaltimus padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas vadovavosi BK 178 str. 2 d. numatytos sankcijos ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 61 str. 4 d., kurioje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta viena O. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį O. B., pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., padarymą ir pasikėsinimą padaryti pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra visai artimos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui arba tolygios jam. Už BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 str. 3 d., padarymą, arešto bausmę, artimą minimaliai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad paskirtosios bausmės per griežtomis tikrai nelaikytinos ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo dar labiau jų švelninti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Subendrindamas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu apylinkės teismas BK 63 str. reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad subendrindamas dalį paskirtų bausmių apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu parinko palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes subendrino ne visiško, o dalinio sudėjimo būdu.
Nuteistojo O. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme ir jos nesudaro pagrindo paskirtos bausmės švelninimui. Teismas pagrįstai nelaikė, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl labai sunkios nuteistojo turtinės padėties, nes jis yra darbingas, todėl gali dirbti ir gauti legalių pajamų. Nuteistojo veiksmai, darant nusikalstamas veikas, rodo, kad jis pirmiausia siekė grobti alkoholinius gėrimus, kai kurie iš jų buvo suvartoti vietoje, be to, per trumpą laiką šie pagrobti daiktai nebuvo surasti, kaip pagrobti ir paruošti realizavimui ar jau realizuoti gaunant pajamas, todėl grobimo tikslas – savanaudiškų poreikių tenkinimas, bet ne turtinei padėčiai pagerinti.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat išsamiai pasisakė ir išaiškino, kodėl padarytos nusikalstamos veikos nelaikytinos tęstine nusikalstama veika. Tęstinės nusikalstamos veikos susideda iš besitęsiančių laike ir vis atnaujinamų vienarūšių veiksmų (neveikimo). Tokias veikas jungia tas pats tikslas, vieninga tyčia, nukreipta į tą patį objektą, siekiant tų pačių nusikalstamų padarinių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. B., darydamas pirmą nusikalstamą veiką, dar neturėjo susiformavusio (pradinio) sumanymo ir dėl kitų nusikalstamų veikų, nes nežinojo aplinkybių – pakaks pagrobto turto darant nusikalstamą veiką ar jo nepakaks ir jis turės įsibrauti į kitą patalpą, kad savanaudiškais tikslais ir toliau grobtų svetimą turtą. Vagystės ir pasikėsinimai pagrobti svetimą turtą padaryti skirtinguose kaimuose, iš skirtingiems asmenims priklausančių patalpų, skirtingu laiku. Tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kildavo jau po pirmesnės veikos padarymo. O. B. neturėjo tikslo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą. Nuteistasis, įsibrovęs į patalpas, veikė neapibrėžta tyčia, savo nuožiūra pasirinkdavo, kokį turtą jis pagrobs kiekvienu konkrečiu atveju. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kurių pagrindu visos O. B. inkriminuotos veikos buvo įvertintos kaip atskiri savarankiški nusikaltimai.
Apeliaciniu skundu O. B. taip pat prašė vadovaujantis BK 64¹ str. jam paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu. Tačiau BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei byla nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu. Apylinkės teismas pagrįstai netaikė supaprastinto bylų proceso, nes padarytų nusikalstamų veikų buvo daug, jų padarymo aplinkybės nebuvo aiškios, tai patvirtina ir paties apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad jis prisiėmė kaltę ir dėl nepadarytų nusikalstamų veikų.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmių rūšies, jų dydžio, subendrinimo ir civilinių ieškinių pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo O. B. apeliacinį skundą atmesti.