Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48047-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji A. K. 2016 m. rugpjūčio 26 d., (duomenys neskelbtini), savo namuose, suklastojo 2016 m. rugpjūčio 26 d. „Pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą“ ir „Pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą“, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. prie žodžių „Gyvūnų laikytojas“ pasirašė V. K. parašu, po ko, minėtus žinomai suklastotus pranešimus nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), pateikė juos gyvūnų ženklinimo paslaugas teikiančiam veterinarijos gydytojui J. L. ir panaudojo gyvulių perkėlimui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji A. K., kai jai buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kalta visiškai prisipažino ir parodė (66-68, 80-83 b. l.), kad V. K. yra buvęs jos vyras, su kuriuo susituokė 2006 m. vasario 11 d., o santuoka buvo panaikinta 2012 m. sausio 31 d. Nors santuoka ir buvo nutraukta, tačiau jie po to visą laiką gyveno kartu, kaip sugyventiniai (duomenys neskelbtini), kartu vedė bendrą ūkį. 2016 m. sausio mėnesį V. K. susirgo ir šių metų, t. y. 2016 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, dėl onkologinės ligos buvo išvežtas į Klaipėdos ligoninę, kur yra gydomas iki šiol. Namai, kur kartu su V. K. gyveno, buvo ne jų, tuos namus nuomojo. V. K. susirgus ir išvažiavus į Klaipėdą, viena nebepajėgė namų išsilaikyti, todėl persikėlė gyventi pas savo sūnų A. P. į (duomenys neskelbtini). Kadangi su V. K. turėjo gyvulių, kurie buvo registruoti V. K. vardu, todėl išsikraustant iš (duomenys neskelbtini), reikėjo persikelti ir gyvulius. Dėl gyvulių perkėlimo 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į veterinarijos gydytoją J. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini) J. L. paaiškino, kad V. K. serga onkologine liga, kad guli Klaipėdos ligoninėje ir kad negali pas jį atvykti, po ko J. L. jai išdavė „Pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą“ ir „Pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą“, ant kurių V. K. reikėjo pasirašyti. Ji su tais pranešimais nuvyko į Klaipėdą pas V. K., kad šis ant jų pasirašytų, tačiau K. pasirašyti atsisakė. V. K. nesutikus pasirašyti, ji tą pačią dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 26 d. grįžusi į (duomenys neskelbtini), į namus, kur ji su V. K. gyveno, suklastojo veterinarijos gydytojo J. L. išduotus pranešimus – „Pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą“ ir „Pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą“, juose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, pati pasirašė už V. K., suklastodama jo parašą. Suklastojusi dokumentus, ji dokumentus grąžino veterinarijos gydytojui J. L. nuvykusi į šio namus, esančius (duomenys neskelbtini) L. tuos pranešimus pasirašė, po ko ji gyvulius iš (duomenys neskelbtini) persikėlė į (duomenys neskelbtini), pas savo sūnų į namus. Namai, kuriuose gyvena jos sūnus, priklauso sūnaus sugyventinės R. Č. motinai E. Č.. Kada tiksliai ji veterinarijos gydytojui J. L. pateikė suklastotus dokumentus, neprisimena. Mano, kad tai galėjo būti 2016 m. rugpjūčio 26 d. arba sekanti diena po to, t. y. 2016 m. rugpjūčio 27 d. Dėl to ką padarė, ji labai nuoširdžiai gailisi. Nusikalstamą veiką padarė aiškiai suvokdama savo veiksmus, tai padarė suvokdama, kad už tai yra baudžiamoji atsakomybė, tačiau manydama, kad niekas nieko nesužinos ir ji baudžiamosios atsakomybės išvengs. Apie tai, kad ji suklastojo dokumentus ir pati pasirašė V. K. parašu niekas nežinojo, apie įvykdytą nusikalstamą veiką niekam nepasakojo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. K. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad A. K. yra jo sugyventinė, su kuria jis iki susirgimo vedė bendrą ūkį. A. K. lankė jį ligoninėje ir prašė jai perrašyti visus jo vardu registruotus gyvulius. A. K. norėjo ir prašė, kad jis pasirašytų dokumentus dėl gyvulių perdavimo, tačiau jis jokių dokumentų nepasirašinėjo (49 b. l.).

Liudytoja L. D. parodė, kad 2016 m. spalio 11 d. buvo atvykusi į Kelmės rajono policijos komisariatą ir susipažinusi su medžiaga dėl jos tėvo V. K. iššvaistyto turto, pastebėjo, kad ant dokumentų, t. y. „Pranešimo apie ūkinių gyvūnų perkėlimą“ bei „Pranešimo apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą“, kurie išrašyti 2016 m. rugpjūčio 26 d. veterinarijos gydytojo J. L., yra suklastoti tėvo V. K. parašai. Pagal tuos dokumentus, tėvui priklausanti karvė, telyčia ir keturi buliukai perkelti pas E. Č., gyvenančią Telšių rajone. Gyvuliai prieš tai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), iš kur tėvas V. K. 2016 m. balandžio mėnesį buvo išvežtas į Klaipėdos ligoninę, kur guli iki šiol, nes serga onkologine liga. Tuo laiku, kada pasirašyti dokumentai, tėvas gulėjo ligoninėje ir jokių dokumentų nepasirašinėjo. Pas tėvą buvo atvykusi jo buvusi žmona A. K. ir prašė, kad jis pasirašytų kažkokius dokumentus, bet tėvas nepasirašinėjo. Tėvas yra silpnos sveikatos, bet sąmoningas, viską supranta. Ji turi įgaliojimą valdyti ir tvarkyti tėvo turtą. Įgaliojimas yra išduotas 2016 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos 15-ojo notarų biuro notarės A. G.. Mano, kad dokumentus galėjo suklastoti ir gyvulius pasisavinti tėvo buvusi žmona A. K.. Ji kalbėjo su veterinarijos gydytoju, paklausė, kaip buvo perrašyti gyvuliai ir šis paaiškino, kad užpildė pranešimų blankus ir padavė juos A. K., kad paduotų pasirašyti V. K., pats jos tėvo nematė, tėvas prie jo nepasirašinėjo (5 b. l.).

Liudytojas J. L. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) veterinarijos gydytojas. Darbo vietos adresas yra tas pats, kaip ir gyvenamosios vietos. Tame pačiame miestelyje, kaip ir jis, gyveno V. K. su A. K., kurie kartu vedė bendrą ūkį, laikė gyvulių. 2016 m. rugpjūčio 26 d., tikslaus laiko neprisimena, pas jį į namus atvyko A. K., kuri pasakė, kad V. K. yra išvežtas į Klaipėdos ligoninę, kad ji iš (duomenys neskelbtini) išsikrausto pas savo sūnų A. P. į (duomenys neskelbtini), ir kad jai reikia į Klubokų kaimą persikelti gyvulius – vieną karvę, telyčią ir keturis bulius. Kadangi taip paprastai iš vieno rajono į kitą rajoną perkelti gyvulių negalima, gyvuliai turi būti laikomi toje vietoje, kur gyvena gyvulių laikytojas, todėl kiekvienu tokiu atveju reikia surašyti pranešimus apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą. Be šių dokumentų teisėtai perkelti gyvulių nebūtų galima, tokios yra veterinarijos taisyklės. Kadangi V. K. tuo metu gulėjo ligoninėje ir pas jį atvykti negalėjo, todėl jis tos pačios dienos data, t. y. 2016 m. rugpjūčio 26 d. data surašė „Pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą“ ir „Pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą“ bei davė juos A. K., nes ši turėjo juos nuvežti V. K. į ligoninę, kad ant pranešimų pasirašytų, kaip gyvulių laikytojas. V. K. buvo oficialus gyvulių laikytojas ir be jo parašo perkelti gyvulių nebūtų galima. Gavusi jo surašytus pranešimus A. K. išvyko, o po dienos ar po kelių dienų, tikslios datos tikrai neprisimena, ji vėl atvyko pas jį į namus ir pateikė V. K. pasirašytus pranešimus. Jis dokumentus patvirtino savo parašu ir įdavė K., kad ši galėtų juos pateikti Telšių veterinarijos tarnybai ir perkelti gyvulius į Telšių rajoną. Ar ant pranešimų pasirašė V. K. ar kažkas kitas, nežino. Kad gali būti suklastoti V. K. parašai, net nepagalvojo ir jam visiškai jokių įtarimų, kad tai gali būti ne K. parašai, nekilo. Tuo metu galvojo, kad ant pranešimų pasirašė būtent V. K. (57-58 b. l.).

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Areto Mickūno 2016 m. spalio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (4-7 b. l.) užfiksuota, kad L. D. kreipėsi į policiją prašydama nustatyti ir įstatymų numatyta tvarka nubausti asmenis, kurie 2016 m. rugpjūčio 26 d. suklastojo jos tėvo V. K. parašus ant dokumentų.

2016 m. spalio 13 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu (16-17 b. l.) A. K. perdavė gyvulius: juodmargę karvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žalą bulių, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juodmargą bulių, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juodmargą bulių, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir juodą bulių, be numerio ir leido juos apžiūrėti.

2016 m. spalio 13 d. apžiūros protokole ir fotolentelėse (18-22 b. l.) užfiksuota gyvulių: juodmargės karvės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žalo buliaus, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juodmargo buliaus, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juodmargo buliaus, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir juodo buliaus, be numerio, apžiūra.

Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos Aušros Keblerienės nutarimu grąžinti daiktus ir pakvitavimu (23, 24 b. l.) gyvuliai: juodmargė karvė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žalas bulius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juodmargas bulius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juodmargas bulius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir juodas bulius, be numerio, buvo grąžinti A. K.

2016 m. spalio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (25-28 b. l.) A. K. namuose, kuriuose gyvena, perdavė dokumentus, 2 lapus, t. y. pateikė „Pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą“ ir „Pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą“.

2016 m. spalio 12 d. pavydžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (29-32 b. l.) buvo paimti nukentėjusiojo V. K. parašo pavyzdžiai lyginamajam tyrimui.

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad kaltinamoji A. K. suklastojo tikrą dokumentą – 2016 m. rugpjūčio 26 d. „Pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą“ ir „Pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą“, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. prie žodžių „Gyvūnų laikytojas“ pasirašė V. K. parašu, po to šiuos žinomai suklastotus pranešimus laikė savo namuose bei pateikė juos gyvūnų ženklinimo paslaugas teikiančiam veterinarijos gydytojui ir panaudojo gyvulių perkėlimui iš savo gyvenamosios vietos į kitą rajoną, t. y. padarė nesunkų nusikaltimą, tokia kaltinamosios veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji A. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai (66-68, 80-83 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (92-100 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą bauda skirtina už nesunkų nusikaltimą yra iki 500 MGL dydžio. Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu bei į tai, kad ji niekur nedirba (90-91 b. l.), neteista (87 b. l.), nebausta administracine tvarka (88 b. l.), nebuvimą jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad gyvenamosios vietos – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kražių seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl A. K. gyvenimo būdo ir elgesio (92 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomos baudos dydis ir yra ženkliai mažesnis už baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės vidurkį, tačiau kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma 15 MGL dydžio – 564,90 Eur – bauda. Kadangi A. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnis, 54 straipsnis, 55 straipsnis, 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos Agnės Visbarkienės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu (84-86 b. l.), kaltinamajai A. K. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 15 MGL dydžio – 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 euro ct) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 MGL dydžio – 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro ct) – baudą.

Kardomąją priemonę A. K. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nustatyti, kad A. K. paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui. Vengiant baudą sumokėti savo noru ir nesant galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti areštu.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.