Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Produktų vystymo sprendimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. I. dėl neperduoto turto ir nuostolių atlyginimo, teismo prašė priteisti iš atsakovo: 46 228,05 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Produktų vystymo sprendimai“, nemokumo administratoriumi paskyrė M. Ž., taip pat įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 19 d. Nuo 2020 m. sausio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės direktoriaus pareigas ėjo atsakovas E. I..

3. Ieškovė nurodė, kad UAB „Produktų vystymo sprendimai“, atstovaujama atsakovo E. I., ir UAB „Merko statyba“ 2019 m. liepos 11 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 6331-W0023, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo savo medžiagomis (sutarties bendrosios dalies 3.1 p.) įrengti UAB „Merko statyba“ (užsakovei) stogą (sutarties specialiosios dalies 4.1 p.) rekonstruojamame daugiabutyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ir stogą bei lodžijų sienas uždengti stogo skarda 0,7 mm Rheincink SHIEFERGRAU (kiekis – 2 079 m²) (sutarties 3 priedo 1 p., 4 priedas). Sutarties bendrosios dalies 2.1.6 punkte buvo numatyta, kad rangovės pagal sutartį atliekami statybos, projektavimo ir kiti susiję darbai, nurodyti sutarties prieduose Nr. 3 ir Nr. 4. Sutarties bendrosios dalies 9.12 punkte numatyta, kad „Visais atvejais yra laikoma, kad Užsakovas perka iš Rangovo kompleksinę statybos rangos paslaugą, o ne atskiras sudedamąsias jos dalis, net jei ir medžiagų/įrangos kaina sudaro esminę Darbų kainos dalį“.

4. Ieškovė nurodė, kad pagal 2019 m. sausio 7 d. sutartį Nr. 19/05 ir 2019 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EP19/1687 iš UAB „Europrojects“ įsigijo 2 715 m² skardos už 88 699,05 Eur sumą (po 32,67 Eur su PVM už 1 m²). Tiekėja UAB „Europrojects“ skardą pristatė į atsakovės nurodytą vietą – (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir užsakovė 2020 m. vasario 25 d. sudarė paskutinį atliktų darbų aktą Nr. 5, kuriuo ieškovė perdavė, o užsakovė priėmė be pastabų ieškovės atliktus darbus. Iš šio akto matyti, kad ieškovė iki 2020 m. vasario mėn. pagal sutartį užsakovės objekte sumontavo skardos už 87 867 Eur sumą. Kadangi ieškovė ir užsakovė skardos darbų „užaktavo“ už 87 867 Eur sumą ir atsižvelgiant į sutarties 4 priede „Darbų sąmata ir įkainiai“ numatytą skardos 1 m² sumontavimo (darbų ir medžiagų) kainą (67,59 Eur už 1 m²), darytina išvada, kad ieškovė užsakovės objekte panaudojo 1 300 m² skardos.

5. Ieškovė pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą, atsakovas per teismo nustatytą terminą skardos likučio neperdavė ir teigia nebeturintis ką perduoti. Ieškovė kreipėsi į užsakovę klausdama, ar likusi 1 415 m² skarda yra užsakovės žinioje. UAB „Merko statyba“ atstovas pranešė, kad ieškovės atliktų darbų apimtys (įskaitant darbams sunaudotas medžiagas) nurodyti pasirašytų darbų aktuose, UAB „Merko statyba“ jokių medžiagų iš ieškovės atskirai nepirko. Ieškovės vertinimu, jai priklausantis 1 415 m² skardos likutis, kurio įsigijimo vertė sudaro 46 228,05 Eur, yra atsakovo žinioje, todėl jo neperdavęs paskirtam nemokumo administratoriui, atsakovas padarė ieškovei 46228,05 Eur dydžio piniginę žalą (nuostolius).

6. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Nuo nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjimo atsakovui atsirado pareiga perduoti nemokumo administratoriui visą ieškovės turtą ir dokumentus. Kadangi atsakovas ieškovės nemokumo administratoriui neperdavė 1 415 m² skardos, atsakovo piniginės žalos (nuostolių) atlyginimo prievolė kyla iš turto neperdavimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat dėl ieškovės turto pasisavinimo (neperdavimo) bei jo panaudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. neveikė ieškovės atžvilgiu sąžiningai, protingai, jos naudai, supainiojo ieškovės turtą su savo turtu. Ieškovės valdomas turtas privalo būti naudojamas išimtinai ieškovės interesams ir reikmėms tenkinti bei ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad skarda buvo sunaudota ieškovės reikmėms. Ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neteisėto turto pasisavinimo (neperdavimo paskirtam nemokumo administratoriui) ir jo panaudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti) prarado galimybę disponuoti 46 228,05 Eur vertės turtu (skarda). Ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė 46 228,05 Eur nuostolių. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Jeigu atsakovas nebūtų pasisavinęs ieškovei priklausančio turto, ieškovė šiuo turtu disponuotų, ieškovė ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos, nes su šiuo turtu ieškovė būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais, kurių teisė gauti reikalavimo patenkinimą buvo neteisėtai ir nepagrįstai paneigta. Atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą ieškovei ir jos kreditoriams, todėl yra faktinis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, kuriam taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, neabejotinai žinojo ir žino, kad ieškovės turtas jam yra svetimas, kad ieškovei iškelta bankroto byla ir teismas jį įpareigojo per nustatytą terminą perduoti nemokumo administratoriui ieškovės veiklos dokumentus ir visą turtą. Atsakovas neteisėtai ir be jokio teisinio pagrindo iki šiol ieškovei priklausančios 1 415 m² skardos nemokumo administratoriui neperduoda, todėl tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys.