Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inter Novum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo (trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė ,,TC Investicija“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė UAB ,,Inter Novum” (toliau tekste – ir Draudėjas), kriepėsi į teismą, prašydama pripažinti įvykį, kurio metu UAB ,,Iter Novum” vykdant žemės kasimo darbus 10 kV kabelių linijos apsaugos zonoje, buvo pažeistas AB “Energijos skirstymo operatorius” nuosavybės teise priklausantis turtas - 10 kV kabelių linija (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. gegužės 11 d. Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį LD Nr. 120189551, TIA Nr. 598101450, draudžiamuoju; priteisti iš atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas” (toliau tekste – ir Draudikas) 1 543,95 Eur draudimo išmoką UAB ,,Iter Novum”; priteisti iš AB ,,Lietuvos draudimas” 150 Eur nuostolius UAB ,,Iter Novum”; priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, UAB „Iter Novum“; priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ bylinėjimosi išlaidas UAB „Iter Novum“. Ieškovės įsitikinimu, įvykis pripažintinas draudžiamuoju, kadangi ieškovė neturėjo pareigos gauti žemės kasimo leidimo. Atlikdama rangovo pareigas ieškovė darbus vykdė pagal 2021 m. rugpjūčio 10 d. rangos sutartį, sudarytą su užsakovu UAB „TC Investicija“ (toliau – Rangos sutartis), kurios 1 punktas patvirtina, kad ieškovė nebuvo atsakinga už leidimo gavimą. Atsakovės argumentas dėl nedraudžiamojo įvykio, nurodyto Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054 11 B 4 punkte, egzistavimo yra nepagrįstas. Rangos sutartis su UAB ,,TC Investicija” sudaryta teisėtai, nenuginčyta, todėl sutarties šalims turi įstatymo galią. Be to tarp šalių sudaryta draudimo sutartis nustatė, kad draudžiamuoju įvykiu yra laikomas atvejis, kai nenustatomas požeminių komunikacijų išsidėstymas, kas konkrečiu atveju ir įvyko. Ieškovės darbuotojas A. K. pranešimu apie galimai padarytą administracinį nusižengimą raštiškai paaiškino, kad formuojant augalinį sluoksnį netyčia užkabino 10 kV kabelį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės nebegalėjimas nustatyti objektyvias įvykio aplinkybes, siejant su pranešimo apie įvykį laiku. Ieškovė vertina, kad ne 2022 m. kovo 3 d., o tik 2022 m. balandžio 29 d., kai gautas prašymas atlyginti žalą UAB ,,Energijos skirstymo operatorius“, ieškovei atsirado pareiga pranešti atsakovei apie įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju. 2022 m. liepos 11 d. ieškovė pateikė atsakovei skundą dėl netinkamo žalos administravimo, už teisines paslaugas, susijusias su skundo parengimu, ieškovė savo atstovui sumokėjo 150 Eur. Šios ieškovo išlaidos laikytinos ieškovės žala (nuostoliais), kurie priteistini iš atsakovės.

2. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimu, tripliku ieškovės reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė 2022 m. gegužės 16 d. pranešė atsakovei apie 2022 m. kovo 3 d. įvykį, kurio metu atliekant žemės kasimo darbus pažeisti kitam subjektui priklausantys laidai. Draudikas, remiantis sudarytos sutarties nuostatomis, atliko žalos administravimo veiksmus ir priėmė sprendimą – įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Taisyklių 11.5 B4 punkte expressis verbis nurodyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikytina atsakomybė dėl veiklos, kuriai vykdyti Draudėjas neturi reikalingo leidimo. Taisyklių 11.5 B4 p. nepateikiamas leidimų ar licencijų baigtinis sąrašas. Šiuo punktu nustatoma, kad Draudikas neprisiima rizikos už įvykius, kurie atliekami neturint reikiamų leidimų (licencijų). Žalos administravimo metu nustatyta, kad ieškovė darbų atlikimo metu neturėjo galiojančio leidimo. Tuo metu ieškovei nekilo neaiškumų, kokių leidimų ji neturėjo. 2022 m. balandžio 7 d. el. laiške ieškovas nurodė, kad „prieš porą metų buvo gautas leidimas kasimui, bet jo galiojimas jau tikrai pasibaigęs“. Be to, Draudikas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė ir leidimo pavyzdį bei paaiškino jo svarbą. Pagal Lietuvos Respubliko specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 3 dalį aplink žemėje esančius kabelius apsaugos zona yra po vieną metrą į abi puses, to paties įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, kad draudžiama atlikti žemės darbus šiose apsaugos zonose negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veikla. Tai, kad ieškovė vykdomiems darbams leidimas nebuvo išduotas, patvirtino ir ESO. Ar leidimu turėjo pasirūpinti pati ieškovė, ar buvo susitarta, kad leidimu pasirūpins darbų užsakovas, yra reikšminga tik šių šalių (rangovo ir užsakovo) santykiams. Pagal draudimo sutartį, ieškovė, siekdama, kad draudimo apsauga galiotų atliekamiems darbams, privalėjo pasirūpinti, kad toks leidimas būtų. Nustačius, kad darbai atlikti neturint galiojančio leidimo, Draudikas visiškai pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju. Ieškovė pažeidė ir kitas sutartimi prisiimtas pareigas. Taisyklių 58.7.3 p. numatyta, kad Draudėjas privalo įvykus įvykiui, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, per 1 parą pranešti Draudikui ar jo atstovui apie įvykį ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas Draudėjui žinomas tokio įvykio aplinkybes. Ieškovei praleidus terminą, Draudikas negalėjo nustatyti nei kokie tinklai pažeisti, nei kokia gedimo priežastis. Iš pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti nei jų gylio žemėje, nei jų būklės. Ginčo įvykis įvyko 2022 m. kovo 3 d., tačiau Draudikai apie jį pranešta tik 2022 m. gegužės 16 d. Draudikas negalėjo apžiūrėti įvykio vietos, įvertinti kokie darbai buvo atliekami, nustatyti, kokiame gylyje buvo inžineriniai tinklai, kokia jų būklė, gedimo priežastis, kabelių amžius, susidėvėjimas ir kt. Draudikas buvo priverstas remtis tik paties Ieškovo ir ESO pateikiama informacija, ją besąlygiškai priimti, neturėdamas objektyvių galimybių patikrinti. Draudimo sutarties šalys sutarties sudarymo metu susitarė ir dėl šios sąlygos pažeidimo sankcijų: Taisyklių 46.5 punkte nurodyta, kad draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama. Gavus ieškinį nustatyta, kad ieškovė atlygino visą ESO reikalautą sumą, netaikydama nusidėvėjimo. Kaip yra įprasta žalos atlyginimo praktikoje, atlyginant ne naujo daikto vertę yra taikomas nusidėvėjimas, t. y. atstatoma į būklę buvusią prieš pat įvykį, tačiau ne pagerinama apgadinto (sugadinto) objekto būklė. Gavus duomenis iš ESO Draudiko ekspertė sudarė nuostolio dydžio sąmatą, pagal kurią atlygintinos žalos dydis (pritaikius nusidėvėjimą) yra 1 658,74 Eur. Iš šios sumos atėmus 600 Eur išskaitą, nustatoma 1 058,74 Eur galima draudimo išmoka. Taigi ir ieškovės reikalaujamas žalos dydis nėra pagrįstas. Atsakovė pažymi ir tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni sutarčių sudarymo ir vykdymo standartai.

3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,TC Investicija“ bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

4. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas advokatas Marius Rumšas ieškinį prašė tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad įvykis įvyko galiojant tarp šalių sudarytai draudimo sutarčiai. Ieškovė nei privalėjo turėti, nei prašyti išduoti leidimą žemės darbams. UAB ,,TC Investicija“ buvo žemės, kurioje atlikti darbai, savininkė, be to, ir Rangos sutartimi buvo sutarta, kad pasirūpinti leidimais yra trečiojo asmens pareiga. Bylos šalys priede prie draudimo sutarties taip pat susitarė, kad komunikacijų savininko neinformavimas apie darbus, požeminių komunikacijų vietos nenustatymas yra pripažįstama draudiminiais įvykiais. Dėl pavėlavimo pranešti atsakovė, nenurodė, kokios informacijos pritrūko, pagal bylos medžiagą atsakovė jokios informacijos ir nerinko. Ieškovė žalą atlygino pagal ESO pateiktus dokumentus. Kai įvyko įvykis net nebuvo prielaidų jį pripažinti draudžiamuoju. Kai buvo gauti dokumentai apie žalą iškart pranešta Draudikui.

5. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas E. T. P. ieškinį prašė atmesti. Paaškino, kad tarp šalių sudaryta draudimo sutartis nesuteikia absoliučios apsaugos, yra numatyti nedraudžiamieji įvykiai. Numatyta, kad kasimo darbai turi būti vykdomi teisėtai, t.y. gavus leidimus, tačiau Taisyklės nenumato, kas juos turi gauti. Ieškovė yra savo srities profesionalė, paklausus apie leidimą, iškart buvo atsakyta, kad buvo, tačiau įvykio metu nebegaliojo. ESO atsakė, kad dėl leidimo nebuvo kreiptasi. Į ieškovės santykius pagal Rangos sutartį Draudikas nesikiša. Ieškovė turėjo teirautis užsakovo apie leidimą, tačiau veikė savo rizika. Dėl pavėluoto pranešimo pažymėjo, kad tai sutrukdė tinkamai išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Vieta jau buvo sutvarkyta, be to, gal būtų buvę nustatyta, kad , pvz., komunikacijos netinkamam gyly, nebuvo galima nustatyti kabelio pažeidimo priežasčių.Būtų patikrintos visos aplinkybės ir dėl pačios ieškovės atsakomybės. Žalos dydis apskaičiuotas naudojant teismų praktikoje pripažintą Sistela programą. Su ESO, tikėtina, net nebūtų buvę ginčo dėl žalos dydžio.

6. Ieškovė su atsakove 2021 m. gegužės 11 d. sudarė Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau – ir Draudimo sutartis), kurios neatsiejama dalis yra Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 054 (2020 m. spalio 27 d. redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 10 d.) (toliau tekste – ir Taisyklės). Draudimo sutartis galiojo nuo 2021 m. gegužės 11 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.

7. Draudimo sutartimi nustatyta 50 000 Eur bendra draudimo suma, sutampanti su draudimo sumos limitu kiekvienam įvykiui visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, taip pat nustatyta 600 Eur besąlyginė išskaita (franšizė).

8. Draudimo sutarčiai taikomos Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 054. Pagal Taisyklių 11.5 B4 punktą nedraudžiamasis įvykis yra atsakomybė dėl veiklos, kuriai vykdyti draudėjas neturi reikalingos licenzijos, leidimo ar kito panašaus pobūdžio dokumento.

9. Priedu prie Draudimo sutarties šalys nustatė sutarčiai taikomas papildomas sąlygas. Vadovaujantis priedo 1.1 punktu, veiklos civilinei atsakomybei draudimo apsauga suteikiama, kai Draudėjo vykdoma veikla yra žemės darbai. Pagal priedo 2.2 punktą produkto civilinei atsakomybei draudimo apsauga suteikiama, kai Draudėjo produktas ir / ar paslauga yra žemės darbai. Priedo 6 punkto b papunktyje nurodyta, kad draudimo išmokos limitas yra 5 800 Eur, jei Draudėjas prieš pradėdamas žemės kasimo darbus nenustatė antžeminių ir požeminių komunikacijų, esančių numatytų darbų atlikimo vietoje, išsidėstymo arba neinformavo apie numatomus darbus tokių komunikacijų savininko / atsakingo asmens.

10. 2022 m. kovo 2 d. pranešime apie galimai padarytą administracinį nusižengimą UAB ,,Inter Novum“ darbuotojas A. K. nurodė, kad formuojant augalinį sluoksnį netyčia užkabino 10kV kabelį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

11. Pagal bylos duomenis 2022 m. kovo 3 d. fiksuotas įvykis, kad (duomenys neskelbtini), vykdant žemės kasimo darbus 10kV kabelių linijos apsaugos zonoje buvo pažeistas AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis turtas 10 kV kabelių linija (duomenys neskelbtini).

12. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2023 m. birželio 13 d. rašte Nr. SAN-(VT) -802 nurodyta, kad A. K. veiksmai, kuriais buvo pažeista KL, atitinka Administracinių nusižengimų kodekso 327 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, pripažinti mažai pavojinga veika, asmeniui pareikšta žodinė pastaba.

13. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2023 m. birželio 23 d. rašte Nr. SAN-(VT) -840 atsakovei pateikta papildoma informacija, kad 2022 m. kovo 3 d. darbai buvo vykdomi neturint ESO leidimo (sutikimo) leisti vykdyti žemės kasimo darbus elektros kabelių tinklų apsaugos zonose bei neiškvietus ESO atstovo elektros tinklų nužymėjimui. Asmuo savo veiksmais pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl Elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ 16 punkto reikalavimus (Elektros tinklų apsaugos zonose negavus tinklų operatorius pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2dalyje), Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą (Elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus), statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“, 14 punktą (Prieš pradėdamas žemės darbus inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose (statybvietėje ar šalia jos), rangovas privalo Reglamento IV skyriaus nustatyta tvarka,raštu pakviesti minėtų objektų savininkų ar naudotojų atstovus (nurodant atvykimo vietą ir laiką)<…>).

14. Atliekant žalos administracimo procedūrą ieškovė Draudikui nurodė, kad prieš pora metų buvo gautas leidimas kasimui, bet jo galiojimas jau tikrai pasibaigęs.

15. Ieškovė teikė įrodymus, kad teritorija, kurioje buvo atliekami žemės kasimo darbai, priklausė trečiajam asmeniui UAB ,,TC Investicija“. Tarp UAB ,,TC Investicija“ (užsakovas) ir ieškovės UAB ,,Inter Novum“ (rangovas) 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta rangos sutartis, kurios pagrindu ieškovė (duomenys neskelbtini), atlikinėjo sklypų formavimo ir lyginimo darbus iš esamo grunto pagal pateiktą landšafto projektą (Rangos sutarties 1 straipsnio 2 dalis).

16. Rangos sutarties 1 straipsnio pirmoje dalyje buvo numatyta, kad ,,Užsakovas pareiškia, kad <...>turi visus leidimus, suderinimus ir sutikimus, reikalingus, kad rangovas atliktų darbus pagal šią sutartį. Šalys patvirtina, kad rangovas neprivalo išsireikalauti jokių leidimų, suderinimų ir sutikimų šios sutarties vykdymui. Tuo atveju, jei paaiškėtų, kad sutarties vykdymui yra reikalingi leidimai, suderinimai ir sutikimai, jų gavimas yra užsakovo pareiga.“

17. 2023 m kovo 24 d, atsakydama į atsakovės paklausimą UAB ,,ESO“ nurodė, kad UAB ,,Inter Novum“ žemės kasimo darbus kabelių apsaugos zonoje vykdė be ESO žinios, t.y. nebuvo pasirūpinę žemės kasimo leidimu,

18. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama: atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus.

19. Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 “Dėl Elektros tinkle apsaugos taisyklių patvirtinimo” (aktuali redakcija) 16 punkte numatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose negavus tinklų operatorius pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje. Tų pačių taisyklių 17 punkte numatyta, kad žemės savininkas, ketinantis įgyvendinti projektą ir (ar) vykdyti veiklą, nurodytą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, raštu privalo pateikti prašymą ir žemės nuosavybės dokumentus tinklų operatoriui, kurio elektros tinklai įrengti savininko žemėje.

20. Sprendžiant dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju, svarbu nustatyti ar leidimas atitinkamiems darbams buvo gautas. Draudimo teisiniai santykiai sieja ieškovę ir atsakovę. Draudikui šiuo atveju nėra aktualu, kas pasirūpina teisės aktuose numatytu draudimu, tačiau ieškovė, būdama savo srities profesionalė (šį faktą patvirtina ir tai, kad su Draudiku buvo sulygtos papildomos sąlygos), užsiimdama žemės darbais, drausdamasi tam tikrų rizikų atvejais, galėjo ir privalėjo išsiaiškinti, ar atliekamiems darbams yra gauti reikiami leidimai. Priešingu atveju, turėjo galimybę neatlikti tam tikrų darbų, o juos atlikdama prisiėmė ir su tuo susijusią riziką.

21. Nagrinėjamu atveju vadovautis šalių individualiai sutartu priedu priedu, konkrečiai – nuostata, kad draudimo išmoka mokama, jei Draudėjas prieš pradėdamas žemės kasimo darbus nenustatė antžeminių ir požeminių komunikacijų, esančių numatytų darbų atlikimo vietoje, išsidėstymo arba neinformavo apie numatomus darbus tokių komunikacijų savininko / atsakingo asmens, taip pat nėra pagrindo. Ši šalių sutarta išlyga galėtų būti taikoma tuo atveju, jei leidimas žemės darbams būtų buvęs gautas ir, nepaisant to, neinformavus komunikacijų savininko / atsakingo asmens, tinkamai nenustačius komunikacijų išsidėtsymo, atitinkamoms komunikacijoms būtų padaryta žala.

22. Iš išdėstyto (sprendimo 8-21 punktai) akivaizdu, kad leidimas vykdyti žemės darbus ginčui aktualioje teritorijoje buvo būtinas, tačiau išduotas nebuvo. Dėl to ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų ir nėra. Darytina išvada, kad įvykis pagrįstai pagal Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 05411.5 B4 punktą pripažintas nedraudžiamuoju, t.y. dėl veiklos, kuriai vykdyti draudėjas neturi reikalingos licenzijos, leidimo ar kito panašaus pobūdžio dokumento.

23. Konstatavus, kad įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, iš esmės nėra pagrindo vertinti atsakovės veiksmų, teigiant, kad apie įvykį pranešta pavėluotai bei šalių argumentų dėl galimo išmokos dydžio. Vis tik sutiktina su atsakove, kad, vadovaujantis Taisyklių 58.7.3 punktu, ieškovė atsakovei apie įvykį privalėjo pranešti per vieną parą įvykus įvykiui, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju. Pačios ieškovės pateikti duomenys (darbuotojo pranešimas apie galimai padarytą administacinį nusižengimą užkabinus kabelį), patvirtina, kad jau tuo metu buvo pagrindas spręsti, kad padaryta žala ir ieškovė, žinodama, kad tam tikrą savo atsakomybę yra apdraudusi, privalėjo apie įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, informuoti Draudiką. To neatlikus atsakovė neturėjo galimybių apžiūrėti įvykio vietos, įvertinti, kokie darbai buvo atliekami, nustatyti, kokiame gylyje buvo inžineriniai tinklai, kokia jų būklė, gedimo priežastis, kabelių amžius, susidėvėjimas, ar kabelis apskritai pažeistas dėl ieškovės veiksmų ir pan.

24. Teismo vertinimu, surinktų įrodymų vusuma leidžia pagrįstai teigti, kad pagrindas nemokėti draudimo išmokos yra įrodytas, todėl ieškovės reikalavimus priteisti draudimo išmoką negali būti tenkinamas.

25. Byloje patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos, ieškinį atmetus, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis). Išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Inter Novum, įmonės kodas 303403080, valstybei 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.