Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Lietuvos tranzitas“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lietuvos tranzitas“ ieškinį atsakovui UAB "Jutatransa" dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo FISIA Babcock Environment GmbH,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą absoliučių sprendimo negaliojimų pagrindų nenustatė, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atsakomybės už ieškovo patirtą žalą, kurią ieškovas patyrė dėl automobilio perkrovos ant ašių, dėl ko ieškovas buvo nubaustas administracine tvarka ir paskirta bauda, bei dėl krovinio iškrovimo metu transporto priemonės suplėšyto tento ir išlenkto ramsčio. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo žalos atlyginimo.

Civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas suprantamos tam tikros aplinkybės (sąlygos), kurioms esant atsiranda būtinumas taikyti civilinę atsakomybę. Bylose dėl žalos atlyginimo įrodinėtinos tokios teisinės aplinkybės (sąlygos): žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieškovas teigdamas, jog jam žala padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, privalo įrodyti ne tik žalos faktą, bet ir atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir jam padarytos turtinės žalos. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas (užsakovas) ir ieškovas (vežėjas) 2011-11-08 sudarė transporto užsakymo sutartį, pagal kurią ieškovas, būdamas vežėju, įsipareigojo pervežti krovinį, atsakovo nurodytu maršrutu (b. l. 7). Iš transporto užsakymo sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė, kad pakrovimo vietoje vežėjo vairuotojas privalo patikrinti krovinio komplektaciją, supakavimą, krovinio kiekį ir svorį, ar teisingai išdėstytas krovinys transporto priemonėje. Šalys susitarė, kad vežėjas atsakingas už galimus perkrovimus vienai ašiai. Užsakovas (atsakovas) įsipareigoja paruošti krovinį ir apmokėti sutartą sumą už krovinio pervežimą. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2011-11-13 svėrimo aktas, patvirtina, kad ieškovas važiavo transporto priemone viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą, dėl ko buvo nubaustas administracine atsakomybe (b. l. 14-16, 18). Išaiškintina, kad administracinė atsakomybė yra savarankiška atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, skiriant jiems įstatymų numatytas administracines nuobaudas siekiant kovoti su teisės pažeidimais, užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ieškovas, būdamas vežėju, gabeno krovinį netinkama transporto priemone arba netinkamai pasikrovęs krovinį, dėl ko buvo viršyta leidžiama ašies apkrova. Todėl ieškovui, kaip transporto priemonės savininkui bei vairuotojui, o ne kaip sutarties šaliai, buvo taikyta administracinė atsakomybė ir skirta bauda, ir ne transporto priemonės užsakovas turi atsakyti už tai, o pats ieškovas, kaip administracinės teisės pažeidėjas.

Ieškovas pats netinkamai vykdė savo sutartines pareigas, krovinio pakrovimo vietoje nepatikrino krovinio kiekio bei svorio, nors jis buvo nurodytas transporto užsakymo sutartyje, nepatikrino ar teisingai išdėstytas krovinys transporto priemonėje. CK 6.814 straipsnyje numatyta, vežėjo pareiga pateikti tinkamos būklės transporto priemonę, kuri tiktų krovinio pervežimui. Tuo tarpu ieškovas nepateikė tinkamos transporto priemonės, kuri tiktų transporto užsakymo sutartyje nurodyto krovinio pervežimui, ir nebūtų viršyta transporto priemonės leidžiama ašių apkrova. Taigi ieškovas pats pažeidė sutarties sąlygas bei pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246, 6.814 str.). Kadangi šalys buvo sutarusios, kad vežėjas atsakingas už galimus perkrovimus vienai ašiai, todėl užsakovui (atsakovui) nekyla sutartinė atsakomybė atlyginti ieškovo, kaip vežėjo, patirtus nuostolius. Ieškovo argumentas, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR) nėra numatyta prievolė vežėjui užtikrinti perkrovas ant ašių, todėl tokie sutarimai tarp šalių yra niekiniai ir nesukuria šalims teisių ir pareigų, atmestinas. CK įtvirtintas sutarčių laisvės principas leidžiantis šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.). Šis principas vienas iš civilinių teisinio reguliavimo principų, leidžiantis pasireikšti šalių valiai. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra savo srities profesionalai, todėl pasirašydami sutartį suprato jos sąlygas ir su jomis sutiko, ieškovo ginčijama sutarties nuostata neprieštarauja imperatyvioms teisės normos, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.156 str. 4 d.). Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl ko ieškovas buvo nubaustas administracine tvarka bei patyrė žalą, todėl nėra priežastinio ryšio tarp ieškovui atsiradusios žalos, t. y. jam skirtos baudos, už administracinės teisės pažeidimą, ir atsakovo veiksmų, nes būtent dėl pačio ieškovo kaltės, nerūpestingumo ir netinkamų sutartyje nustatytų pareigų vykdymo, bei valstybės nustatytų reikalavimų nesilaikymo, buvo skirta bauda. Esant nurodytoms aplinkybės, nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę bei atlyginti ieškovo patirtą žalą.

Ieškovas taip pat prašė atlyginti žalą, kurią patyrė dėl krovinio iškrovimo metu sugadintos transporto priemonės tento ir statramsčio, todėl jis turėjo įrodyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, kurioms esant atsakovui kyla civilinė atsakomybė – turtinė prievolė atlyginti ieškovo patirtą žalą (CK 6.245-6.249 str.). Viena iš būtinų civilinės atsakomybė įrodinėtinų sąlygų žala. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėto išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas patirtą žalą įrodinėja jo paties išrašytą PVM sąskaita faktūra, tačiau šis buhalterinis dokumentas neįrodo, ieškovo patirtos žalos dydžio pagrįstumą bei realumą. Be to, sąskaita faktūra išrašyta už suteiktas transporto paslaugas, o ne už ieškovo patirtas išlaidas dėl automobilio remontą. Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realiai ieškovo patirtą žalą ir jos dydį, skaičiavimą bei transporto priemonės sugadinimo vertinimą ir jos remonto išlaidas nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad iš važtaraščio matyti, kad vežimą vykdė ne pats ieškovas, o krovinio vežimui buvo pasitelkti kiti vežėjai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra atlyginęs kitiems vežėjams žalą dėl transporto priemonės sugadinimo. Transporto priemonės turi būti apdraustos, todėl ieškovas dėl žalos atlyginimo galėjo kreiptis į draudimo bendrovę ir galbūt draudimo bendrovė būtų atlyginusi žalą. Atmestinas kaip nieko nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovui sudarius sutartį dėl krovinio pervežimo su atsakovu, atsakovas laikytinas siuntėju, todėl atsakingas už transporto priemonės sugadinimą. Iš tarp šalių sudarytos transporto užsakymo sutarties matyti, kad atsakovas, veikė kaip tarpininkas tarp krovinio siuntėjo arba gavėjo ir vežėjo (CK 6.824 str.), kuris sudarė su ieškovu sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį - plieno konstrukcijas, sutartyje nustatytu maršrutu, o atsakovas garantavo paruošti krovinį bei už krovinio pervežimą sumokėti sutartą sumą. Byloje esantis važtaraštis patvirtinta, kad ieškovo transporto priemonė buvo sugadinta ne krovinio pakrovimo metu, bet jį iškraunant (b. l. 9-11). Taigi ieškovo prašoma atlyginti žala atsirado, nugabenus krovinį gavėjui, krovinio iškrovimo metu. Atsakovas nėra krovinio siuntėjas, nei gavėjas. Iš važtaraščio matyti, kad krovinio siuntėjas ir gavėjas yra trečiasis asmuo FISIA Babcock Environment GmbH. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas neįrodė, kad transporto priemonė buvo apgadinta bei jis realiai patyrė žalą, kurią turėtų atlyginti atsakovas, kuris pagal važtaraštį nėra nei siuntėjas nei gavėjas, todėl atsakovui nekyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui tariamai jo patirtą žalą. Ieškovas neįrodė teisinių aplinkybių, kurioms esant atsiranda pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (CPK 178 str.).

Atmestini apelianto argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo panaikinti preliminaraus sprendimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas dėl preliminaraus teismo sprendimo laiku pateikė prieštaravimus, kurie atitiko jiems keliamus bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, buvo motyvuoti ir pagrįsti. Teismas išnagrinėjęs bylą vadovaudamasis CPK 430 straipsniu priėmė galutinį sprendimą, kuriuo pagrįstai preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė (CPK 430 str. 6 d. 2 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir pilnai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimą palikti nepakeistą.