Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-02-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-60-1009/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-21
Bylos Nr.
A20.-60-1009/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00139-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Suinteresuotas asmuo
O. M.
Advokatai
Rytis Satkauskas, Rytis Statkauskas
Kategorijos
  • 21.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A20.-60-1009/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00139-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui O. M., jo atstovui advokatui Ryčiui Statkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos valdybos (toliau – ir Institucija) atstovui T. M.,

vertėjai L. R.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos valdybos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui O. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Institucija teikimu prašo (duomenys neskelbtini) piliečiui O. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – kiekvieną antradienį nuo 8.00 val. iki 11.00 val. atvykti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių (Kauno r., Karmėlavos mstl., Oro uosto g. 4, 212 kabinetą), šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teikime nurodoma, jog 2021 m. liepos 4 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų užkardos veikimo teritorijoje, buvo sulaikytas O. M., kuris sieną kirto neteisėtai, neturėdamas teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 517 paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. gruodžio 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21S46135 „Nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi“, kurį užsienietis apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. 2022 m. gegužės 16 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai išnagrinėjo užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 6 d. priimto sprendimo, jį tenkino iš dalies, Migracijos departamento sprendimą pakeitė: uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Likusią pareiškėjo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas nebuvo skųstas. 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė sprendimą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie LR VRM, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. kovo 22 d. 2022 m. vasario 4 d. Migracijos departamentas užsieniečio atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 22S64483 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui apgyvendinti asmenį įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau-Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalimi VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą“. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Utenos apylinkės teismas paskyrė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2022 m. gruodžio 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas O. M. išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. 2022 m. lapkričio 28 d. O. M. negrįžo į VSAT K. U. registracijos centrą praėjus nustatytam 72 val. laikotarpiui, o 2022 m. lapkričio 29 d. minėtam užsieniečiui sugrįžus, jam buvo surašytas Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokolas ir skirtas įspėjimas. 2022 m. gruodžio 28 d. užsienietis išvyko iš VSAT K. U. registracijos centro, 2023 m. vasario 3 d. MIGRIS informacinės sistemos duomenimis užsienietis nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad užsienietis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prašoma teikimą tenkinti.

Atsiliepimas

M. O. atstovas advokatas Rytis Satkauskas atsiliepimu prašo teikimą atmesti, kadangi prašoma nustatyti alternatyvi sulaikymui priemonė viršija maksimalų sulaikymo arba alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo laikotarpį, siūloma skirti priemonė pažeidžia užsieniečio teisę dirbti, jos skyrimas nepagrįstas – nevykdomas teikime nurodytas jos taikymo tikslas. Maksimalus 18 mėnesių sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės laikotarpis baigėsi 2023 m. sausio 3 d., be to Utenos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu užsieniečiui nustatyta lengviausia alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas reguliariai informuoti apie buvimo vietą maksimaliam 18 mėnesių laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 17 d., tačiau pasibaigus teismo nustatytam alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo laikotarpiui Institucija nesikreipė į teismą su prašymu ją pratęsti. Šiame teikime nenurodoma, kokios aplinkybės galėtų patvirtinti šios priemonės taikymo pagrįstumą ir kokiu teisiniu pagrindu ji turėtų būti skiriama. Pažymima, jog pareiškėjas dirba, ir neturi galimybės kiekvieną savaitę vykti į Karmėlavą, todėl vykdydamas šį pavedimą užsienietis turėtų sugaišti pusę darbo dienos kiekvieną savaitę ir patirtų nepagrįstas išlaidas. Teikime formuluojamas laisvės apribojimo tikslas - išspręsti klausimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo išsiuntimas nėra galimas. Šiuo metu užsieniečiui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba apskųsti 2022 m. gegužės 16 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą dėl teisinio statuso Lietuvos Respublikoje. Skirtingai nei nurodoma teikime pareiškėjas, kurio laisvė buvo ribojama iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. neturėjo galimybės pats apskųsti teismo sprendimo. Prieglobsčio prašytojo išsiuntimas draudžiamas, šiuo metu nagrinėjamas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Teikime nenurodoma, kaip užsieniečio reguliarus vykimas į Kauno rajone esančią tarnybą gali padėti išspręsti klausimą dėl jo teisinės padėties.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas teikimą palaikė iš dalies, prašė paskirti kitą nei teikime prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, o būtent – įpareigoti užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, įpareigojant institucijos atstovui jo tarnybiniu elektroniniu paštu pranešti apie buvimo vietą bet kurią savaitės dieną.

Teismo posėdžio metu užsienietis M. O. ir jo atstovas advokatas Rytis Satkauskas prašė teikimą atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas

Institucija teismui pateiktu teikimu prašė užsieniečiui M. O. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - kiekvieną antradienį nuo 8.00 val. iki 11.00 val. atvykti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių (Kauno r., Karmėlavos mstl., Oro uosto g. 4, 212 kabinetą), šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikimas grindžiamas tuo, jog užsienietis 2021 m. liepos 4 d. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 517 paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o įsigaliojus sprendimui nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, esant sulaikymo pagrindams, reikalinga paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę, padėsiančią užtikrinti užsieniečio išsiuntimą iš šalies. Teismo posėdžio metru institucijos atstovas teikimo dėl prašomos skirti alternatyvios sulaikymui priemonės įpareigoti asmenį kiekvieną antradienį nuo 8.00 val. iki 11.00 val. atvykti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių (Kauno r., Karmėlavos mstl., Oro uosto g. 4, 212 kabinetą), šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepalikė, prašė skirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę - įpareigoti užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, įpareigojant institucijos atstovui jo tarnybiniu elektroniniu paštu pranešti apie buvimo vietą bet kurią savaitės dieną.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad pats institucijos atstovas teikimo, pateikto teismui raštu nepalaikė, prašė skirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę nei nurodyta teikime (tikslino teikimo dalyką), tačiau akcentuotina, kad toks prašymas pateiktas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnis, 50 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas laiko, kad šiuo atveju pasisakytina ir dėl šio prašymo, nes tai būtina bylą išspręsti teisingai.

Pažymėtina, jog Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Alternatyvios sulaikymui priemonės yra numatytos Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje, t. y.: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Vadovaujantis Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali būti taikomos šios Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. M., kuris sieną kirto neteisėtai, neturėdamas teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 517 paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. gruodžio 6 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21S46135 „Nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi“, kurį užsienietis apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. 2022 m. gegužės 16 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai išnagrinėjo užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 6 d. priimto sprendimo, jį tenkino iš dalies, Migracijos departamento sprendimą pakeitė: uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Likusią pareiškėjo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas teikimo nagrinėjimo metu yra įsiteisėjęs, nors teismo posėdžio metu O. M. ir jo atstovas teismui paaiškino, kad šį sprendimą skųs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pažymėtina, jog O. M., nuo jo neteisėto atvykimo į šalį dienos 2021 m. liepos 4 d. iki 2022 m. gruodžio 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas O. M. išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, iš esmės buvo taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės. Paskutinė paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustačius, jog užsienietis nėra pažeidęs užsieniečių registracijos centro taisyklių, nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir saugumui, nėra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, svarbu tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, suėjus maksimaliam 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminui, jis privalo būti nedelsiant paleistas (Įstatymo 119 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai užsienietis gali būti sulaikytas kitų įstatymų pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014). Įstatymas nenumato, kad pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui, užsienietis, kuris iki tol nebuvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, galėtų būti pakartotinai sulaikytas Įstatyme numatytu pagrindu, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą pradedant skaičiuoti iš naujo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4178-502/2021).

Šiuo atveju užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 4 d. Nuo šios dienos užsienietis buvo sulaikytas ir jam de facto buvo taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės iki 2022 m. gruodžio 17 d., todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju užsieniečiui iki teikimo teisme gavimo dienos, alternatyvi sulaikymui priemonė buvo taikoma 17 mėnesių ir 13 dienų. Nors formaliai iki maksimalaus įstatyme nustatyto termino liko 17 dienų, tačiau svarbu pažymėti, jog alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimas galimas tik tuo atveju, jeigu užsienietis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Tik tokiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4178-502/2021), tačiau nagrinėjamo teikimo kontekste negalima daryti išvados, kad užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis, vykdančiomis jo išsiuntimą iš šalies. Priešingai – užsienietis turi legalų pragyvenimo šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą, apie kurią pranešė Institucijai, todėl sutiktina su O. M. atstovo advokato argumentais, jog nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, ypatingai, likus 17 dienų iki galimo maksimalaus jos taikymo termino pabaigos, ne tik nėra pagrindo, bet ir nėra tikslinga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašomos užsieniečio atžvilgiu taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimas yra netikslingas bei neproporcingas, taip pat, dėl siūlymo jį taikyti formaliai, pažeistų Įstatymo tikslus bei suformuotą teismų praktiką, todėl teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

teikimą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėja Sigita Kazlauskienė