Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-07 · Civilinė byla Nr. e2-36062-433/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
e2-36062-433/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29674-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
Ž. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-36062-433/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29674-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.4; 3.4.1.11.1; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei Ž. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Ž. M. 83,70 Eur negrąžinto kredito, 174,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, 7,53 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Halex“ (buv. UAB „Ferratum“) ir atsakovė 2015 m. rugpjūčio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 174374, kuria atsakovei buvo suteiktas 400,00 Eur vartojimo kreditas. Atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Nepaisant mokėjimo dokumentuose nurodytų atsiskaitymų terminų, atsakovė savo prievolės laiku neįvykdė.

Ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Halex“ ir atsakovė 2015 m. rugpjūčio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 174374 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovei 6 mėnesių laikotarpiui buvo suteiktas 400,00 Eur kreditas, atsakovei įsipareigojant kiekvieno mėnesį sumokėti pradinei kreditorei konkrečią skolos dalį ir palūkanas pagal patvirtintą mokėjimo grafiką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su pradine kreditore UAB „Halex“ (CPK 178, 185 straipsniai). Pradinė kreditorė UAB „Halex“ 2019 m. gegužės 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2019-05/01 perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovei.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovė buvo informuota 2019 m. birželio 18 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito negrąžino. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 83,70 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas bei tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 174,50 Eur palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi kredito suma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 108,73 procentai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (10.1 punktu) atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 7,53 Eur delspinigius už 180 dienas taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 265,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. spalio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 8,00 Eur žyminis mokestis ir 48,40 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 427, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB ,,Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai: 83,70 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus, 70 ct) negrąžinto kredito, 174,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus, 50 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 7,53 Eur (septynis eurus, 53 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (265,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56,40 Eur (penkiasdešimt šešis eurus, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo atsakovas turi įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei kasacine, nei apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjas Edvardas Juozėnas