Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-732-135/2012

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01650-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.; 2.4.2.; 2.4.7.;1.2.14.3.1

2012 m. spalio 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-28 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

(dėl turto plėšimo iš R. S.) pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;(dėl turto plėšimo iš A. Š.) pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal LR BK 180 str. 1 d. dėl turto plėšimo iš R. S., pridėjus dalį bausmės, paskirtos pagal LR BK 180 str. 1 d. dėl turto plėšimo iš A. Š., ir galutinė bausmė A. L. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. L. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2011-12-05 iki 2012-05-28 laikas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gegužės 28 d.

Skundžiamu nuosprendžiu iš A. L. R. S. priteista 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimui, taip pat iš A. L. priteista 2043,36 Lt (du tūkstančiai keturiasdešimt trys litai 36 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos R. S. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms atlyginti

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir B. Ž., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad kartu su B. Ž. 2011 m. spalio 6 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), prie S. D. gimnazijos stadiono, esančio S. D. g. 71, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš R. S. ir P. S., tai yra A. L. suduodant vieną smūgį kumščiu ir įspiriant vieną kartą kojos keliu nukentėjusiajam R. S. į veido sritį, po to, R. S. nugriuvus ant žemės, spiriant koja R. S. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, taip padarant R. S. apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose pereinant į nosies nugarėlę ir skruostą, kairėje smakro pusėje, kraujosruvą kairės akies obuolio odenoje, odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo metu B. Ž. suduodant du kartus rankos kumščiu nukentėjusiajam P. S. į veido sritį ir taip sukeliant P. S. fizinį skausmą, pagrobė R. S. priklausantį mobilųjį telefoną „Nokia 6060“, 60 Lt vertės, su „Bitės Labas“ SIM kortele, 5 Lt vertės, iš viso pagrobė 65 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, A. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 3 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), prie V. K. namo, bendrais tyčiniais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodami fizinį smurtą prieš A. Š., tai yra tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. Š. į veido sritį ir taip padarant jam kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tyrimo metu nenustatytam asmeniui užlaužus A. Š. rankas už nugaros ir taip atėmus galimybę priešintis, ištraukė iš A. Š. striukės kišenės mobilųjį telefoną „Siemens A60“, 20 Lt vertės, su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, priklausančius A. Š., tokiu būdu pagrobė 20 Lt vertės svetimą turtą.

Dėl plėšimo iš A. Š. nuteistasis A. L. nurodo, kad nenuoseklūs A. Š. parodymai lėmė neteisingo sprendimo byloje priėmimą. Teigia, kad A. Š., parodęs, jog buvo užpultas dviejų asmenų su kapišonais, negalėjo nurodyti, kuris iš užpuolikų ką darė. Tvirtina, kad akistatos metu A. Š. buvo neblaivus, tačiau į tai teismo metu nebuvo atsižvelgta, nors jis (nuteistasis) akistatos protokole parašė, kad A. Š. davė parodymus būdamas neblaivus ir prašė tai ištirti, taip pat prašė padaryti pakartotinę akistatą. Apie tai, kad A. Š. jį apkalba, nuteistasis sprendžia iš to, kad A. Š. parodė, jog jį atpažino dėl to, kad anksčiau buvo matęs, nusikaltimo metu arti matė jo veidą, tačiau negalėjo pasakyti, kas laikė užlaužęs rankas ir kraustė kišenes.

Teismo posėdyje nuteistojo A. L. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas LR BPK 20 str., 301 str. reikalavimų. Teismas išsamiai argumentuodamas nurodė, kuriais įrodymais grindžia nuteistojo kaltę, o kuriuos įrodymus atmeta kaip nepagrįstus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai A. L. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 180 str. 1 d.

Iš skundo matyti, kad visi apelianto argumentai yra nukreipti į nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų sumenkinimą ar net iškraipymą, turint tikslą taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teisingai nurodė, kad nukentėjusiųjų parodymuose nėra esminių prieštaravimų, jie nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje ir atitinka bylos medžiagą, todėl jais netikėti nėra pagrindo ir jie patvirtina, jog noras užvaldyti svetimą turtą A. L. kilo iki smurto panaudojimo, ir smurtas buvo naudojamas ne kokiems nors kitiems tikslams, o kaip priemonė užvaldyti turtą. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog, nors byloje ir nėra neginčijamai nustatyta, kad mobilųjį telefoną A. L. ištraukė iš R. S. kišenės, šiuo atveju nėra svarbu, iš kur buvo paimtas telefonas – ar pakeltas nuo žemės, ar ištrauktas iš R. S. striukės kišenės, o esminę reikšmę turi aplinkybė, jog smūgių tikslas buvo įveikti, pašalinti R. S. kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.

Neįtikinamais teismas laiko skundo argumentus, jog A. L. galbūt iškritusį per muštynes nukentėjusiojo telefoną norėjo grąžinti ir neplanavo jo vogti atsižvelgdamas vien į tai, kad iš nustatytų įvykio aplinkybių matyti, jog telefonas buvo grąžintas praėjus kuriam laikui po įvykio, kai nukentėjusiojo R. S. žmona nuėjo pas kaltinamuosius ir, sutikusi A. L., pareikalavo grąžinti mobiliojo ryšio telefoną (2 t., 170 b. l.). Šiuo atveju kyla klausimas, kodėl nuteistasis A. L., radęs iškritusį telefoną, kaip pats teigė teismo posėdyje ir nurodo skunde, neatidavė jo šalia buvusiam R. S. sūnui, o pasiėmė su savimi. Atsakant į skundo argumentą, jog nuteistasis, kaip pats nurodo skunde, jei būtų kraustęs kišenes, tai būtų paėmęs iš nukentėjusiojo ir jo piniginę bei antrą mobiliojo ryšio telefoną, pažymėtina, kad iš liudytojų P. S. parodymų matyti, jog A. L. kraustė kišenes, o, kai pamatė, kad liudytojas kviečia policiją, pabėgo (2 t., 169 b. l.), ir tai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis tiesiog nespėjo iškraustyti visų nukentėjusiojo kišenių ir rasti likusių daiktų, o išgirdęs apie kviečiamą policiją stengėsi kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teigti, kad A. L. neturėjo tikslo apiplėšti nukentėjusiojo ir taip pasisavinti jo turtą, dėl to turėtų būti pakeista jo nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. pabrėžia ir nukentėjusiojo A. Š. parodymų nepatikimumą, tačiau, kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti minėtais parodymais. Apygardos teismas sutinka, kad detaliai analizuojant nukentėjusiojo A. Š. parodymus, duotus viso proceso metu, galima išskirti tam tikrus neatitikimus dėl įvykio detalių: iš karto po įvykio A. Š. parodė, jog iš nuotraukų jis atpažino A. Ž. kaip asmenį, kuris iškraustė jo kišenes ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, o A. L. – kaip asmenį, kuris sudavė smūgį ir laikė rankas užlaužęs (1 t., 171–172, 174–175 b. l.), tačiau po akistatos su šiais asmenimis A. Š. nurodė, kad A. Ž. įvykio metu nebuvo, tačiau A. L. apiplėšime tikrai dalyvavo, jis tuo net neabejojantis, nes A. L. pažįsta ir žino, kur jis gyvena (1 t., 178 b. l.). Teismo posėdyje A. Š. patvirtino, kad A. L. dalyvavo apiplėšime, nurodė atpažinęs jį iš veido, tačiau negalėjo prisiminti, kuris kaltininkas ką darė (2 t., 170–171 b. l.). Tokie neatitikimai, kolegijos nuomone, nesuteikia pagrindo laikyti minėtus parodymus nepatikimais. A. Š. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, o ne prieštaringi, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. L. kaltės dėl A. Š. apiplėšimo klausimą, rėmėsi ne tik nukentėjusiojo parodymais, tačiau ir rašytiniais byloje esančiais įrodymais bei liudytojų L. K. ir M. B. parodymais, iš kurių matyti, kad A. L., atėjęs pas L. K. pasiskolinti 10 litų, kaip užstatą jai paliko telefoną ,,Siemens“, kurį ji paskolino M. B., o vėliau nunešė į policiją (2 t., 171 b. l.). Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Š. iš trijų jam atpažinti pateiktų mobiliųjų telefonų atpažino jam priklausantį liudytojos L. K. pateiktą telefoną „Siemens A60“, kuris 2011-12-03 iš jo buvo pagrobtas (1 t., 161–163 b. l.). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytoja L. K. atpažino A. L. kaip asmenį, kuris 2011 m. gruodžio mėnesį už pasiskolintus iš jos 10 Lt kaip užstatą paliko mobilųjį telefoną „Siemens“ (1 t., 188–191 b. l.). Todėl šiuo atveju sutikti su A. L. skundo teiginiu, kad A. Š. jį apkalba ir akivaizdžiai meluoja, nėra pagrindo, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė. Skirdamas bausmes atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

A. L. pripažintas kaltu dėl dviejų apysunkių smurtinio pobūdžio nusikaltimų, anksčiau teistas 9 kartus (2 t., 41–47 b. l.), du naujus tyčinius nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), 46 kartus baustas administracine tvarka už smulkiąsias turto vagystes pagal ATPK 50 str. (2 t., 58–79 b. l.), policijos pareigūnų pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai (2 t., 57 b. l.), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (2 t., 81 b. l.). A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl plėšimo iš R. S. teismas pripažino tai, jog šį nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimus paskyręs laisvės atėmimo bausmes, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė. BK 180 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų, todėl apylinkės teismo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, nelaikytinos per griežtomis. Taip pat pažymėtina, kad teismas bausmes bendrino palankesniu nuteistajam būdu – iš dalies jas sudėdamas, todėl taip pat nėra pagrindo teigti, kad galutinė subendrinta bausmė yra per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra neginčijamai nustatyta, jog A. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, įstatymų reikalavimų nepažeidė, paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, todėl naikinti 2012-05-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.