Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2008-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-87-303/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-03-04
Bylos Nr.
1-87-303/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Kartanienė
Nukentėjusysis
I. J.
Kaltinamasis
S. J.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1 – 87/ 2008 m.Procesinio sprendimo kategorija : 1.2.7.2.;1.2.7.4.;1.2.7.7.; 2.1.9.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2008 m. kovo 4 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė,sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Bieliauskui,gynėjui Rimantui Jonynui,nukentėjusiajai I. J.,jos atstovei Aldonai Puodžiūnienei,vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Daivai Musneckaitei,specialistei - psichologei Virginijai Skučaitei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1966-10-03 Ignalinos rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „Kasyba“ mašinistu - šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 1984-10-03 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 3 d. laisvės atėmimu trims metams, atidedant bausmės vykdymą dviems metams; 2) 1991-07-25 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams lygtinai, priverstinai įdarbinant; 3) 1993-11-30 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 118 str. 1 d. laisvės atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams; 4) 1994-05-05 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams ir devyniems mėnesiams; 5) 2004-03-25 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu trims mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 153 str., 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J., laikotarpyje nuo 2000 m. pavasario pradžios iki 2002 m. rugpjūčio mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose Bachmatų kaime Zarasų sen., Zarasų rajone, pasitaikius progai, kai su dukra likdavo vieni, tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau dvidešimties, atliko savo mažametės dukros I. J., gimusios 1991-05-13, tvirkinimo veiksmus, t. y. rankomis glostė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtinę bei prašė, kad ši glostytų jo lytinius organus.

Be to, S. J., laikotarpyje nuo 2002 m. rugpjūčio mėnesio iki 2005 m. gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, Zarasų rajone, Zarasų sen., Lengvaniškių kaime, prie Apyričio ežero, automobilyje VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) miške, esančiame Zarasų rajone, Zarasų sen., Minaukos kaime, savo namuose, esančiuose Zarasų rajone Bachmatų kaime bei kitose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose – miškuose, esančiuose Zarasų rajone, prie Švento ežero, Pasodės miške, esančiame Zarasų rajone, Morgo miške, esančiame Zarasų rajone, Bachmatų kaime, automobiliuose VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) Reno Nevada, v/n (duomenys neskelbtini) pasitaikius progai, t. y. kai su dukra likdavo vieni, tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau vienuolika, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti bei pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle, lytiškai santykiavo su I. J., gimusia 1991-05-13, prieš jos valią.

S. J., laikotarpyje tarp 2002 m. pabaigos – 2005 m. gegužės mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, prie Švento ežero ir savo namuose, esančiuose Bachmatų kaime, Zarasų rajone, pasitaikius progai, t. y. kai su dukra likdavo vieni, du kartus, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti bei pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su I. J., gimusia 1991-05-13, prieš jos valią.

Apklaustas kaltinamuoju S. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 1997 m., grįžęs iš įkalinimo įstaigos, aplankė buvusią žmoną ir dukrą I.. Norėdamas auginti dukrą ir būti šalia, 1998 m. rudenį, grįžo gyventi pas buvusią žmoną, nors ši, pasak kaltinamojo, buvo ne ta moteris, su kuria jis norėjo kartu gyventi.

2000 m. pavasario pradžioje, pastebėjęs augančias dukros krūtis, įspėjo žmoną, tačiau ši į tai nekreipė dėmesio. Nuo to ir prasidėjo. Teigia, jog jis mergaitei pajuto meilę, tačiau ne tokią, kokia turėjo būti. Jis, likęs su dukra namuose vienas, pradėjo ją glamonėti : lietė I. krūtis, lytinius organus. Tuo metu dukra buvo 10 - ties metų. Ar I. liepdavo liesti ir jo lytinius organus, nepamena. Kiek konkrečiai tokių kartų buvo, taipogi nepamena, tačiau mano, kad tokių atvejų galėjo būti ne daugiau kaip dešimt.

2002 m. rugpjūčio mėnesį I. pasiprašė, kad jis ją nuvežtų prie ežero. Važiuodamas, pradėjo ją glamonėti, o po to, pasiūlė jai „pasimylėti“. Automobilyje I. buvo atsisėdusi ant jo, tačiau nieko neįvyko, nes dukra pasakė, kad jai skauda. 2002 m. lapkričio mėnesį, po klasės susirinkimo, per kurį auklėtoja pasakė jam, kad I. buvo prieš visą klasę apsinuoginusi, vakare, a/m VW Passat, grįždamas su ja namo, užsuko į mišką, netoli ežero. Jis pasiūlė dukrai „pasimylėti“ ir ji sutiko. Jam prašant, I. nusirengė ir atsisėdo ant kelių. Jis įvedė jai savo lytinį organą į makštį, tačiau lytinio akto tuo kartu nebaigė. Kad būtų bėgęs kraujas iš I. makšties, teigia, nematęs nei tada, nei kada nors vėliau. Po to karto, juodu ilgą laiką, maždaug iki 2003 m. pavasario, lytinių santykių neturėjo. Pavasarį, iki gegužės mėnesio jis su dukra lytiškai santykiavo du kartus, o iki 2005 m. gegužės mėnesio, dar 5 ar tai 6 kartus. Viso ne daugiau kaip devynis kartus. Teigia, kad nei vienu atveju jis jokios prievartos savo dukros atžvilgiu nenaudojo : tiesiog pasiūlydavo I. pasimylėti, o ši sutikdavo. Jie lytiškai santykiaudavo namuose, automobilyje arba miške. Paskutinis kartas, pasak kaltinamojo, buvo 2005 m. gegužės mėnesį. Kai I. jam pasakė, jog apie tarp jų buvusius lytinius santykius yra prasitarusi mergaitėms, jie pradėjo bendrauti tik kaip tėvas ir dukra.

Kaltinamjo teigimu, lytinės aistros oraliniu būdu, jis su dukra netenkino, paaiškinadamas, jog yra buvę keletas atvejų, kai jis prašė dukrą paimti į burną jo varpą ir sudrėkinti, po ko, tarp jų vykdavo lytinis aktas normaliu būdu.

Tikrindamas savo parodymus vietoje S. J. parodė miško keliuką, vedantį link Apyričio ežero, esančio Zarasų rajone, Bielkaučižnos kaime, kur automobilyje VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) 2002 m. lapkričio mėnesį, po tėvų susirinkimo, liepęs dukrai J. nusirengti ir atsisėsti jam ant kelių, atliko lytinį aktą, tačiau jo nebaigė. Po to, neprisimindamas eiliškumo bei datų, S. J. parodė kitas vietas, kur jis su savo dukra buvo atlikęs lytinius aktus, tai : miško keliuką, esantį Zarasų rajone, Lengvaniškių kaime, kur, grįždamas su dukra nuo Apyričio ežero, automobilyje VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) atliko lytinį aktą; vietą miške, esančiame Zarasų rajone, Minaukos kaime, kur automobilyje Reno Nevada, v/n (duomenys neskelbtini) su dukra atliko lytinį aktą; Morgo mišką, esantį šalia Bachmatų kaimo, kur lytinį aktą su dukra atliko ant miško paklotės; namus, esančius Bachmatų kaime, Zarasų rajone, kur lovoje bei ant stalo su dukra buvo atlikęs keletą, t. y. 2-3 kartus, lytinių aktų bei vietą Pasodės miške, esančią Pasodės kaime, Zarasų rajone, kur automobilyje Reno Nevada, v/n (duomenys neskelbtini) 2005 m. gegužės mėnesį, paskutinį kartą su savo dukra lytiškai santykiavo. Be to, S. J. teigimu, namuose, esančiuose Bachmatų kaime, Zarasų rajone, jo prašymu, dukra keletą kartų, tikslu sudrėkinti, buvo paėmusi į burną jo varpą ( 1 t. b. l. 172-185 ).

S. J. kaltė, be jo paties parodymų, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Apklausta nukentėjusiąja I. J. parodė, kad kai tėvas grįžo iš įkalinimo įstaigos, ji mokėsi pirmoje klasėje. Iš pradžių kaltinamasis elgėsi normaliai, t. y. kaip tėvas, o kai ji buvo maždaug 9 – 10 metų, pradėjo glostyti jos lytinius organus, krūtis. Be to, tėvas iš kelnių išsitraukdavo savo lytinį organą ir jai rodydavo, kaip reikia jį glostyti. Nors nelabai suprato dėl ko taip reikia, tačiau, prašant tėvui, ji tai darydavo. Visa tai, pasak nukentėjusiosios, vyko jų namuose, kai nieko nebūdavo, ir tęsėsi, iki jai sukako 11 metų. Teigia, kad tokių atvejų yra buvę ne mažiau dvidešimties.

2002 m. rugpjūčio mėnesį, ji su tėvu buvo nuvažiavusi prie Apyričio ežero nusimaudyti. Grįžtant į namus, tėvas paprašė, kad ji nusirengtų ir atsisėtų jam ant varpos. Tuo metu, kas yra seksas, teigia nesupratusi. Iš pradžių ji nesutiko, tačiau šis tol prašė, kol išprašė. Tėvas sėdėjo automobilyje prie vairo, o ji atsisėdo ant jo. Kai šis išsitraukęs savo lytinį organą įvedė jai į makštį, ji iš skausmo pradėjo rėkti. Tėvas judėjo. Kai šis ištraukė varpą jai iš makšties, pasirodė kraujas. Tuomet, tėvas, liepęs nusivalyti, padavė jai savo marškinius. Nuo to karto, pasak nukentėjusiosios, tėvas su ja, pasitaikius progai, atlikdavo lytinius santykius namuose, kai nebūdavo mamos, išvažiavus automobilyje ar miške. Teigia, kad tokių atvejų, kurie tęsėsi iki 2005 m. gegužės mėnesio, yra buvę vienuolika. Be to, pasak nukentėjusiosios, praėjus kuriam tai laikui nuo lytinių santykių pradžios, tėvas pradėjo iš jos reikalauti sekso ir oraliniu būdu. Tokių atvejų, kiek ji pamena, yra buvę du. Pirmąjį kartą, prie Švento ežero tėvas paprašė jos paimti į burną varpą ir ją judinti. Iš pradžių ji atsisakė, bet tėvas išprašė. Antras kartas buvo namuose. Tėvui grasinant primušti, ji paėmė šio varpą į burną. Po to, kai baigė seksą oraliniu būdu ir suleido jai spermą į burną, tėvas pradėjo su ja lytinius santykius.

Pasak nukentėjusiosios, galimai tik 6 klasėje ji pradėjo suprasti, kas čia vyksta. Tačiau, tėvo prašymams lytiškai santykiauti su juo paklusdavo, nes, teigia jo bijojusi. Nors lytinių santykių pradžioje, tėvas jai negrasino, tik šiaip kuo papirkdavo, tačiau vėliau, kai ji, suprasdama kas vyksta, tam imdavo priešintis, pradėjo jai grasinti, kad primuš, paliks miške, ir ji negalės grįžti. Be to, iš ankstesnės patirties (du kartus nuo jo buvo gavusi mušti) žinojo, kad tėvas stipriai muša. Mamai pasakyti apie tai negalėjo, bijojo jos reakcijos, be to manė, kad ja nepatikės. Buvo atvejis, kai tėvas grasinosi nusižudyti, jeigu ji kam nors apie jų lytinius santykius pasakys. Tik baigiant 6 – ąją klasę, klasiokėms prasitarė, jog tėvas ją verčia lytiškai santykiauti, seksualiai prievartauja. Teigia, jog dėl tokių santykių su tėvu, ji netgi norėjo išeiti į globos namus, tačiau auklėtoja ją nuo to atkalbėjo.

Tikėdamasi nutraukti su tėvu lytinius santykius, pastarajam pasakė, jog apie tai ji yra prasitarusi klasiokėms bei kaimynui R. B.. Tėvas išsigando, sakė, kad bijo sėstis į kalėjimą. Po to, lytiškai santykiauti, tėvas daugiau jos neprašė.

Mamai apie buvusius prievartinius lytinius santykius su tėvu, ji papasakojo tik 2007 m., Velykų sekmadienį, kilus ginčui, kai ši pasakė, jog vėl nori gyventi kartu su tėvu.

Nukentėjusioji I. J. savo parodymus apie jos atžvilgiu padarytų nusikaltimų aplinkybes, patvirtino ir akistatoje su kaltinamuoju S. J. ( 1 t. b. l. 153-155 ).

Be to, tikrindama savo parodymus vietoje apie padarytų jos atžvilgiu nusikaltimų aplinkybes, nukentėjusioji I. J. parodė kambarį savo namuose, adresu Bachamatų kaime, Zarasų rajone, kur, nuo 2000 m. iki 2002 m. rugpjūčio mėnesio, kaltinamasis S. J., žadėdamas nupirkti saldainių bei kramtomos gumos, sėdėdamas šalia jos ant sofos, lietė pastarosios lytinius organus bei glostė krūtinę, prašydamas, kad ir ji liestų jo lytinį organą, ką ji ir darė.

Taipogi, nukentėjusioji I. J. parodė vietą, esančią Lengvaniškių kaime, Zarasų rajone, kur, 2002 m. rugpjūčio mėnesį, dienos metu, grįžtant nuo Apyričio ežero, automobilyje VW Passat, tėvas ją pirmą kartą išžagino. Po to, pasak nukentėjusiosios, 2002 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimena, vakare, po susirinkimo, įvykusio P. Širvio mokykloje, Zarasų m., tikslios vietos neprisimena, automobilyje VW Passat, tėvas ją antrą kartą išžagino.

I. J. parodė ir vietas namuose, adresu Bachmatų kaime, Zarasų rajone, kur, apie 6 – 7 kartus tėvas su ja lytiškai santykiavo, bei vieną kartą, tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Dar maždaug keturis kartus, nukentėjusiosios teigimu, tokie santykiai buvo prie Švento ežero, iš kurių galimai du – automobilyje, o kiti du – miške, nurodydama, jog tikslių vietų ir eiliškumo nepamena. Be to, pasak nukentėjusiosios, prie Švento ežero, kaltinamojo S. J. liepimu, ji tenkino šio lytinę aistrą ir oraliniu būdu. I. J. nurodė, kad paskutinį kartą, prievartiniai lytiniai santykiai su tėvu buvo 2005 m. gegužės mėnesį, automobilyje Reno, prie Švento ežero ( 1 t. b. l. 44-54 ).

Atlikus teismo medicininį tyrimą, I. J. mergystės plėvėje buvo rasti seni plyšimai, padaryti kietu ar standžiu buku daiktu, kuo galėjo būti ir vyro varpa lytinio akto metu. Plyšimai padaryti daugiau nei prieš 10 dienų iki nukentėjusiosios apžiūros. Kadangi mergystės plėvės plyšimai dažniausiai sugyja per 10-14 parų, o užgijusio plyšimo kraštai surandėja, tikslaus sužalojimo laiko, eksperto teigimu, nustatyti negalima. Radus sugijusį mergystės plėvės plyšimą galima tik tvirtinti, kad jis buvo padarytas ne mažiau kaip prieš 10 dienų iki apžiūros ( 1 t. b. l. 60-61, 65-66 ).

Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos piliečio paso kopijos matyti, kad I. J. yra gimusi 1991 m. gegužės 13 d., kas rodo, jog kaltinamajam inkriminuojamų veikų metu, buvo mažametė ( 1 t. b. l. 84 ).

Apklausta liudytoja G. J. parodė, kad su kaltinamuoju S. J. ji susituokė 1988 metais. Šioje santuokoje jiems gimė dukra I. 1994 m., kaltinamajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, ji su pastaruoju išsituokė. 1998 metais, grįžus S. J. iš įkalinimo įstaigos, šio prašymu, jį vėl priėmė gyventi. Tuo metu, S. J. atrodė susitvarkęs : negėrė, nerūkė, matėsi, kad myli mergaitę. Gyvenant kartu, 1999 m. jiems gimė pirmas sūnus, o 2000 m. – antras. Tačiau, S. J. dėl to didelio džiaugsmo nerodė.

2003 m. pavasarį, per daug nieko neaiškinęs, kaltinamasis susikrovė daiktus ir išvažiavo į Vilnių, kaip kad pats sakė, dirbti. Jai tai buvo staigmena. Iš pradžių kaltinamasis vis žadėjo, įsikūręs, pasiimti ir juos, tačiau vėliau sužinojo, kad pastarasis susituokė su kita ir turi vaiką.

Pasak liudytojos, po to, kai S. J. išvyko į Vilnių, į namus sugrįždavo kas du – tris mėnesius, vieną kartą. Atveždavo ką nors vaikams ir vėl išvažiuodavo, niekada nepasilikdamas nakvoti. Dukra tapo uždara, jų santykiai pašlijo, negalėdavo su ja susišnekėti. Apie nagrinėjamus įvykius, tuo metu, ji nieko nežinojo ir netgi neįtarė : buvo užsiėmusi vaikų auginimu, prižiūrėjo gyvulius, nuo darbų būdavo pervargusi.

Kad dukros atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas, pasak liudytojos, ji sužinojo iš I. tik 2007 m. balandžio mėnesį, kai tarp jų kilo barnis, šiai ėmus priešintis dėl tėvo sugrįžimo į šeimą.

Apklausta liudytoja A. P. parodė, kad nuo penktos iki aštuntos klasės ji buvo I. J. auklėtoja P. Širvio pagrindinėje mokykloje. Pasak liudytojos, I. buvo uždaro būdo, draugų, su kuriais artimai bendrautų, neturėjo. Su mergaitės tėvu, ji buvo susitikusi vieną kartą, kai I. buvo penktoje klasėje, per tėvų susirinkimą. Kalbėjosi dėl I. keisto elgesio, kuri, pasak berniukų, klasėje, prieš juos, buvo pasikėlusi marškinėlius. Tuo kartu, tėvas aiškino, kad dukra nuo gimimo iki 7 metų gyveno su seneliais, ir jos aplinkoje buvo tik berniukai. Todėl, I. su berniukais bendrauja taip pat kaip ir su mergaitėmis. Antrą kartą su I. tėvu ji kalbėjosi telefonu apie dukros mokslus, nes pastaroji skundėsi, kad jai mokytis trukdo broliukai. Tėvas pažadėjo, tą problemą išspręsti.

Maždaug septintoje klasėje I. pareiškė, jog dėl blogų gyvenimo sąlygų, ji nori eiti gyventi į globos namus. Tuo metu, jai atrodė, kad tokiam I. sprendimui įtakos turėjo mergaitė iš Zarasų globos namų, kurią nukentėjusioji matydavo tvarkingą, gerai apsirengusią, laimingą. Todėl, ji pasikalbėjo su I. ir šią įtikino, jog jai eiti į globos namus nereikia. Vėliau, septintoje – aštuntoje klasėse, liudytoja pastebėjo, kad nukentėjusioji pradėjo geriau rengtis, turėdavo pinigų. Gi, ir pastaroji girdavosi, kad pinigų turi pakankamai, kad pinigus jai duoda tėtis. Todėl, jai susidarė įspūdis, kad ši savo tėvu didžiuojasi. Teigia, jog nukentėjusiajai nėra būdingas padidintas polinkis meluoti.

Apklausta liudytoja A. M. parodė, kad su nukentėjusiąja kartu ji mokosi nuo penktos klasės, tačiau artimai nebendrauja. Vienok, pasak liudytojos, yra buvę keli atvejai, kai I., skundėsi, jog prie jos priekabiauja tėvas, grasindamas primušti, verčia ją mylėtis. Sakė, kad tai vyksta namuose, kad ją vežasi į mišką. Pagal liudytojos nuomonę, tokio pobūdžio pokalbiai su I. buvo, kai joms buvo apie 12 metų, t. y. dar besimokant 6 klasėje, pavasarį. Teigia, kad tiek ji, tiek ir kitos klasės draugės I. siūlė ką nors daryti, pasakyti mamai ar auklėtojai, tačiau ši sakėsi, kad bijo, jog ja nepatikės.

Apklausta liudytoja A. T. parodė, kad su I. J. ji kartu mokosi nuo penktos klasės, tačiau su ja beveiki nebendrauja, nes pastaroji yra uždaro būdo. Pamena, kad dar 6 klasėje, prieš kūno kultūros pamoką, rūbinėje, persirengimo metu, I. pradėjo verkti ir pasakė, kad kai namuose nėra mamos, tėvas ją verčia lytiškai santykiauti. Tuomet, klasiokės siūlė jai kreiptis į policiją, arba bent pasakyti mamai, tačiau ši sakė, kad bijo, kad ja nepatikės.

Apklausta liudytoja D. M. parodė, kad I. J. yra jos klasiokė nuo penktos klasės, tačiau su ja nebendrauja. Prisimena, jog 6 klasėje, žinodama, kad I. nelabai sutaria su savo mama, vieno pokalbio metu, kuriame dalyvavo dar kelios mergaitės, pastarosios paklausė, kokie šios santykiai su tėvu. Tuomet, I. pasakė, kad tėvas namuose ją verčia su pastaruoju mylėtis, minėjo, jog liepia čiulpti jo varpą. Sakė, kad visa tai jai nepatinka. Iš I. pasakojimo, liudytoja suprato, kad tėvas ją buvo vertęs mylėtis ne vieną kartą. Tuomet, jos I. pasiūlė eiti gyventi į globos namus bei apie tokį tėvo elgesį su kuo nors pasikalbėti. Tačiau, I. niekam nesiskundė, nes, pagal liudytojos nuomonę, bijojo. Dar pamena atvejį, mokyklos rūbinėje, kai, draugėms kažką paklausus apie I. tėvą, ši apsiverkė. Vėliau, kažkada jos vėl I. klausė ar tėvas prie jos nepriekabiauja, tačiau tuomet pastaroji atsakė, kad jau nebe.

Apklausta liudytoja O. I. parodė, kad I. J. yra jos klasiokė, kartu mokosi nuo penktos klasės. I. yra uždaro būdo, visą laiką vaikščiodavo viena, su niekuo nebendravo, sakydavo, kad jai bendrauti nepatinka.

Pamena atvejį, kai prieš fizinio lavinimo pamoką, persirenginėjant rūbinėje, I. paklausta apie šeimą, iš pradžių tylėjo, o po to pasakė, kad ją skriaudžia mama, nesuteikia priežiūros, negali ramiai daryti pamokų. Dėl tėvo sakė, jog viskas gerai, kad šis, kai atvažiuoja, atveža pinigų, bet verčia mylėtis. Tuomet, kartu buvusios mergaitės siūlė I. viską pasakyti mamai, bet ši mamos bijojo.

Pagal byloje surinktą medžiagą, atlikus I. J. psichologinį tyrimą, nustatyta, jog nukentėjusiosios pasakojime yra nemažai požymių, liudijančių apie realiai išgyventą patirtį. Be to, remiantis I. J. parodymais apie pirmąjį seksualinės prievartos epizodą, konstatuota, kad nukentėjusioji nesuprato kokie veiksmai su ja yra atliekami. Pagal psichologę, I. galimybes pasipriešinti prievartai, apsukino keletas veiksnių : 1) mergaitės amžius pirmųjų seksualinės prievartos epizodų metu; 2) tai, kad išnaudotojas buvo mergaitei artimas žmogus; 3) seksualinės prievartos ilgalaikiškumas. Šio tyrimo metu taipogi konstatuota ir tai, kad I. J. nėra motyvuota pateikti tikrovės neatitinkančius parodymus apie seksualinę prievartą bei oralinį seksą. Be to, nors, pagal psichologę, papirkinėjimą ir grasinimus I. J. bei S. J. galėjo suvokti skirtingai, tačiau, tam tikro pobūdžio spaudimas iš tėvo pusės I., tikėtina, jog buvo ( 1 t. b. l. 72-76 ).

Teisiamajame posėdyje apklausta psichologė V. Skučaitė šią išvadą patvirtino, nurodydama, jog vaikai, būdami 11 -13 metų amžiaus, pagal savo fizinį, psichinį išsivystymą bei socialinę brandą, jeigu ir suvokia su jais daromų seksualinės prievartos veiksmų esmę, tai tik fragmentiškai, o jų suvokimas nėra adekvatus sutikimui, atkreipdama dėmesį į tai, kad vaikai tradiciškai yra mokomi paklusti tėvams. Šiuo atveju, pasak psichologės, mergaitė per ilgą laiką suvokdama vykstančių santykių dviprasmiškumą, iš vienos pusės skriaudą, iš kitos – meilę tėvui, sunkiai orientavosi, kas vyksta. Tuo tarpu tėvas, aktyviai prašydamas dukros su juo atlikti lytinius santykius, pasak psichologės, darė dukrai tiesioginį spaudimą bei manipuliavo jos jausmais : prisirišimu, baime fizinei bausmei, dėl ko ši negalėjo tėvui pasipriešinti, akcentuodama, kad tai padaryti būna sunku ir vyresnio, nei buvo nukentėjusioji, amžiaus vaikams.

Taigi, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus daroma išvada, kad kaltinamojo S. J. veikos kvalifikacija pagal LR BK 153 str. yra teisinga, kadangi jis, laikotarpyje nuo 2000 m. pavasario pradžios iki 2002 m. rugpjūčio mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose Bachmatų kaime Zarasų sen., Zarasų rajone, pasitaikius progai, kai su dukra likdavo vieni, tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau dvidešimties, atliko savo mažametės dukros I. J., gimusios 1991-05-13, tvirkinimo veiksmus, t. y. žadėdamas nupirkti gumos ir saldainių, rankomis glostė jos lytinius organus, krūtinę, prašė, kad nukentėjusioji glostytų ir jo lytinius organus.

Iš esmės kaltinamasis šią veiką pripažįsta, neatmesdamas ir to, kad iki lytinių santykių su I. pradžios, galėjo prašyti dukros glostyti ir jo lytinius organus, teigdamas, kad to jis tiesiog neprisimena, tačiau mano, kad tokių atvejų nei nurodė I., buvo kur kas mažiau. Tačiau, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis per tam tikrą laiko tarpą, t. y. nuo 2000 m. pavasario pradžios iki 2002 m. rugpjūčio mėnesio, turėdamas vieningą sumanymą, ne vieną kartą, t. y. kai tik likdavo su dukra vieni, pastarosios atžvilgiu atlikdavo tvirkinimo veiksmus. Todėl, šiuo atveju, nėra taip svarbu konkretus atliktų tvirkinimo veiksmų skaičius – tai buvo 20 kartų, ar kiek mažiau, nes šie visi nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti tvirkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir jokios įtakos juridiniam S. J. veikos vertinimui, neturi. Kita vertus, įvertinus šios nusikalstamos veikos laikotarpį, visgi, kaip nustatyta bylos medžiaga, jis tęsėsi du metus, I. J. nurodytas su ja atliktų tvirkinimo veiksmų kartų skaičius, gana logiškas.

Kaltinamojo S. J. veikos kvalifikacija pagal LR BK 149 str. 4 d. ir 150 str. 4 d. taipogi teisinga, kadangi jis laikotarpyje nuo 2002 m. rugpjūčio mėnesio iki 2005 m. gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, prie ežero, miškuose, savo namuose, bei kitose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, esančiose Zarasų rajone, automobiliuose VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) Reno Nevada, v/n (duomenys neskelbtini) pasitaikius progai, t. y. kai su dukra likdavo vienas, tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet ne mažiau vienuolika, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti bei pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle, lytiškai santykiavo su I. J., gimusia 1991-05-13, prieš jos valią, bei, laikotarpyje tarp 2002 m. pabaigos – 2005 m. gegužės mėnesio, tiksliai nenustatytu laiku, prie Švento ežero bei savo namuose, esančiuose Bachmatų kaime, Zarasų rajone, pasitaikius progai, t. y. kai su dukra likdavo vienas, du kartus, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti bei pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle, oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su I. J., gimusia 1991-05-13, prieš jos valią.

Nors, kaltinamasis S. J. neigia dukros atžvilgiu naudojęs prievartą, tačiau, akivaizdu, kad jis su pastarąja lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą, pirmiausia, pasinaudodamas dukros bejėgiška dėl mažametystės būkle, kuri be abejonių trukdė jai pasipriešinti kaltininkui, iš pradžių dėl to, kad nesuprato su ja daromų veiksmų esmės, o vėliau, palaužta ilgalaikės prievartos, lydimos grasinimų, tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti, ko, sprendžiant pagal nukentėjusiosios parodymus, ši realiai bijojo. Kita vertus, kaip matyti iš I. J. parodymų, tėvas, nusivežęs į mišką, yra grasinęs, palikti ją vieną miške, ir ji to taipogi bijojo, manydama, kad nesugebės sugrįžti.

Taigi, aukščiau nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog S. J. lytinis santykiavimas ir lytinės aistros tenkinimas su mažamete dukra, vyko adekvačiai suvokiant jai su pastarąja daromų veiksmų esmę bei leidžia daryti išvadą, kad ši, tokiems santykiams, kaltinamajam sutikimo nedavė. Ir, kaip rodo S. J. elgesys - manipuliacija dukros jausmais, grasinant nusižudyti, jei ši apie jų santykius prasitars, atsakomybės baimė, rodo, jog kaltinamasis visa tai, t. y., kad jis lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą prieš dukros valią, pasinaudododamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą – sumušti, suprato.

Kaltinamojo argumentas, kad jis su I. lytinės aistros oraliniu būdu netenkino, o varpą, jo prašymu, dukra keletą kartų buvo paėmusi į burną, prieš lytinį aktą, tikslu ją sudrėkinti, atmetamas, kaip gynybos pozicija, siekiant sušvelninti atsakomybę. Šį pastarojo argumentą paneigia nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis, aktyviai prašydamas, ką psichologė įvertino, kaip tiesioginį spaudimą, ne tik, kad privertė dukrą paimti savo lytinį organą į burną, bet ir aiškino, kadangi jai tai buvo pirmas kartas, kaip tai reikia daryti, kad jam būtų gerai, o atrąjį kartą, prievartaudamas nukentėjusiąją oraliniu būdu, pasiekė erekciją, spremą išliedamas dukros burnoje, atkreipiant dėmesį į tai, kad apie tokio pobūdžio jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą, nukentėjusioji pasiskundė bendraklasėms, dar būdama 6 klasėje. Tačiau, įvertinus nukentėjusiosios parodymus, iš kurių seka, jog po seksualinės prievartos oraliniu būdu, iš karto sekė lytiniai santykiai, ką nurodo ir kaltinamasis, daroma išvada, kad jo padarytos veikos sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį. Be to, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, per tam tikrą laikotarpį, kuris truko nuo 2002 m. rupjūčio mėnesio iki 2005 m. gegužės mėnesio, lytinio santykiavimo ir lytinės aistros tenkinimo nevienkartinius veiksmus su dukra, kaltinamasis S. J. padarė esant vieningai tyčiai, todėl nepriklausomai nuo tų veiksmų konkretaus skaičiaus, kurį kaltinamasis ginčija, nurodydamas, kad jis su I. lytiškai santykiavo 9, o ne, kaip ši kad nurodo 11 kartų, jo veiksmai vertinami, kaip vienas tęstinis nusikaltimas, darant išvadą, kad I. J. nurodytas su ja atliktų tiek lytinio santykiavimo, tiek ir lytinės aistros tenkinimo veiksmų skaičius, pagal trukusį nuskalstamos veikos laikotarpį, įtikinamas.

Vieni ar kiti nukentėjusiosios I. J. parodymuose, esantys netikslumai, atsižvelgus į laiko tarpą, praėjusį po nagrinėjamo įvykio, vertinami kaip neturintys jokios įtakos, įrodinėjant kaltinamojo kaltę ir darant išvadą dėl jo veiksmų juridinio vertinimo, juolab, kad visi esminiai pastarosios parodymų momentai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, sutampa.

Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos stacionarinę kompleksinę ekspertzę nustatyta, kad S. J. nusikaltimo padarymo metu lėtine psichine liga nesirgo, nebuvo ir laikino psichikos sutrikimo būklėje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu S. J. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam nustatytas mišrus asmenybės sutrikimas. S. J. būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui inkriminuojamos veikos metu. Dėl psichikos būklės S. J. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, priverstinis gydymas jam nereikalingas ( 1 t. b. l. 209 - 210 ).

Skiriant kaltinamajam S. J. bausmę atsižvelgiama, kad jis penkis kartus teistas, tame tarpe ir už nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, baustas administracine tvarka, vedęs, turi tris mažamečius sūnus ir vieną nepilnametę dukrą, dirbo, kur charakterizuojamas teigiamai. Tačiau, kaltinamasis padarė tris nusikalstamos veikos asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, epizodus, iš kurių du priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, dėl ko pastarajam gali būti paskirta tik reali laisvės atėmimo bausmė.

S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis, prisipažino padaręs LR BK 153 str. ir 149 str. 4 d. numatytas veikas ir padėjo jas išaiškinti ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi, įvertinus visas kaltinamojo S. J. padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų pavojingumo laipsnį, veikų ilgalaikiškumą, pastarojo asmenybę, atkreipiant dėmesį į tai, kad analogiško pobūdžio veikos, pastarajam nėra atsitiktinės, be to, padarytos itin artimo asmens – dukros atžvilgiu, atsižvelgus į S. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra, S. J. skiriama laisvės atėmimo baismė atitinkanti straipsnio sankcijose už jo padarytus nusikaltimus, numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str. str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 4 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 150 str. 4 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 153 str. ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

LR BK 63 str. 5 d. 1, 2 p. p. pagrindu, subendrinus paskirtas bausmes, taikant jų apėmimo principą, galutinę subendrintą bausmę S. J. paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, S. J. palikti nepakeistą.

Bausmės atlikimo pradžią S. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008-03-04.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpį išbūtą suėmime nuo 2007-07-11 iki 2008-03-04.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Audronė KartanienėNuorašas tikras :Teisėja Audronė Kartanienė