- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- eI-5041-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02932-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1-2), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad 2016-04-01 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nustatė naujas taisykles, kuriomis remiantis nuteistieji gali skambinti internetinės telefonijos būdu. Pareiškėjas yra kalinamas Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir VPN), tačiau šioje pataisos įstaigoje nuo 2016-04-01 neužtikrinama galimybė skambinti internetinės telefonijos būdu, dėl ko pareiškėjas teigia patyręs didelę neturtinę žalą, t. y. dvasinius, moralinius išgyvenimus. Skunde, be kita ko, nurodė, kad atsakovas neleidžia mokytis, melstis, atlikti išpažinties, susitikti su kunigu ir laisvalaikiu klausytis radijo.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 8-10). Nurodo, kad nuteistųjų teisė paskambinti telefonu yra reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnyje. 2016-04-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-03-29 įsakymu pakeistoms Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms, minėtų taisyklių 124 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Pažymėjo, kad aukštesnės galios teisės aktas BVK neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinimo internetinės telefonijos būdu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefoniniu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui teisė paskambinti telefonu buvo užtikrinta, todėl VPN neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės VPN nesuteikus pareiškėjui galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės).
Nuo 2016-04-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-03-29 įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia daryti išvadą, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. Pažymėtina, kad ir aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nuo 2014-07-16 buvo paskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl ginčijamu laikotarpiu turėjo BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 straipsnio 4 punktas) ir apsipirkti parduotuvėje (BVK 73 straipsnio 1 punktas), nuo 2017-05-03 buvo paskirtas drausmės grupei, ir taip pat turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir apsipirkti parduotuvėje (BVK 75 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės (I t., b. l. 11-12) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-02-02 iki skundo teismui padavimo dienos skambino telefonu 27 kartus. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl kokių nors priežasčių neturėjo galimybės pasinaudoti teise paskambinti telefonu, patirtą neturtinę žalą iš esmės grindė jo teisės skambinti internetinės telefonijos būdu pažeidimu. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė skambinti telefonu, šios teisės užtikrinimas yra imperatyviai BVK ir Taisyklių 124 punkte nustatyta VPN pareiga. Tuo tarpu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismo padarytą išvadą, VPN neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, todėl konstatuotina, kad VPN neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas su skundais ir prašymais dėl galimybės pasinaudoti internetine telefonija būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad VPN neleidžia mokytis, melstis, atlikti išpažinties, susitikti su kunigu ir laisvalaikiu klausytis radijo. Dėl šio skundo argumento teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kokią žalą dėl tokio galimo įkalinimo įstaigos neveikimo patyrė, taip pat nenurodė ir byloje nėra įrodymų, ar pareiškėjas dėl to su prašymais ar skundais būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją. Teismo vertinimu, šis pareiškėjo skundo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio ir abstraktus, todėl yra atmetamas kaip nepagrįstas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Remiantis suformuota teismų praktika, neturtinės žalos buvimas teismo konstatuojamas tik tada, kai neigiamą poveikį asmeniui sukėlę neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2013 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad negalėjimas paskambinti internetinės telefonijos būdu pareiškėjui sukėlė tokio intensyvumo neigiamus veiksnius, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita), kad būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui buvo sudarytos galimybės pasinaudoti jam įstatymu suteikta teise paskambinti telefonu, darytina išvada, jog galimybės skambinti internetine telefonija nesudarymas pareiškėjo teisių atsakovė nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo J. P. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.