Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-12 · Administracinė byla Nr. A-261-1518-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-12
Bylos Nr.
A-261-1518-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
J. V., V. V.
Trečiasis asmuo
O. R. J., J. C., A. G.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-1518/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.12; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjams J. V., V. V., jų atstovei advokatei L. J., tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. R. J., J. C. ir A. G.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. V. ir V. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant O. R. J., J. C. ir A. G., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjai J. V. ir V. V. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2.11-42-1557, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui O. R. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. C. žemę Krivašiūnų kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje, Vilniaus apskrityje.

Pareiškėjai paaiškino, kad atkuriant nuosavybės teises buvo pažeisti galiojančio ir nekeisto detaliojo plano sprendiniai. Minėtame plane yra pažymėtos gretimybės ir nurodyta, kad koordinatės 6-7 ribojasi su 10 metrų pločio keliu bei koordinatės 7-8-1 ribojasi su 6 metrų pločio keliu, o koordinatės 2-3-4-5-6 ribojasi su privačiomis namų valdomis. Pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 7910-0005-0345, ribojasi su ginčo sklypu sulig koordinatėmis 5-4, kur pagal detalųjį planą yra numatytas 6 metrų pločio kelias, tačiau atkuriant nuosavybės teises šis kelias pateko O. R. J. nuosavybėn. Taigi, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2.11-42-1557 buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kuri pagal detalųjį planą yra užimta keliu ir apsaugos zona, ir kuri turėjo būti valstybės išperkama. Pareiškėjams priklausantis sklypas, esantis Elektrėnų sav., Vievio m., Birutės g. 14, unikalus Nr. 7910-0005-0345, yra suformuotas atliekant tikslius kadastrinius matavimus. Fiksuojant kadastro duomenis 2001 m. spalio 11 d. buvo numatytos ir apibrėžtos specialiosios sklypo naudojimo sąlygos, t. y. kelių apsaugos zona, kurios plotas 0,06 ha, bei elektros linijų apsaugos zonos. Šiuos duomenis patvirtina valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamo turto registre. Kelių apsaugos zona buvo numatyta visiškai pagrįstai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų sklypas iš dviejų pusių ribojasi su pagal minėtą detalųjį planą suprojektuotu keliu. Faktą, kad tarp jų sklypo ir sklypo, į kurį nuosavybės teisės atkurtos O. R. J., eina kelias, patvirtina ne tik AB „Žemprojektas“ 1992 m. parengtas planas, bet ir pareiškėjų sklypo planas, įstatymų nustatyta tvarka 2001 m. spalio 16 d. įregistruotas valstybės įmonėje „Registrų centras“, bei Elektrėnų savivaldybės mero 2006 m. 3 d. raštas Nr. 01.2-07-192 „Dėl privažiavimo kelio“. Iš pareiškėjų sklypo plano matyti, kad šalia sklypo ribos, pažymėtos koordinatėmis „2“ ir „3“, yra suprojektuota gatvė. Tačiau šioje vietoje matininkai, vadovaudamiesi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2.11-42-1557 bei žemės sklypo planu, sukalė riboženklius, kuriais kelias visiškai nepagrįstai ir todėl neteisėtai yra priskiriamas kaimyniniam sklypui, priklausančiam O. R. J..

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nuosavybės teisės O. R. J. į buvusios savininkės V. C. valdytą žemėvaldą atkurtos teisėtai. Žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojantys teisės aktai pirmenybę teikia nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Realiai neegzistuojantis kelias negali būti priskirtas prie valstybės išperkamos žemės. Pagal detalųjį planą suprojektuotas privažiavimas prie J. ir V. V. sklypo Nr. 14 nuo Vytauto gatvės yra laisvas. AB „Žemprojektas“ 1992 m. parengto Vievio miesto vakarinės dalies kvartalo detaliojo plano dalis, kuria suprojektuota kaimo teritorijos dalis, teismo ex oficio tūrėtų būti pripažinta negaliojančia. 2006 m. gruodžio 28 d. Elektrėnų žemėtvarkos skyrius gavo A. G. prašymą dėl sklypo, esančio Krivašiūnų kaime, Vievio sen, Elektrėnų sav. (kadastrinis Nr. 7910/0005:429) duomenų patikslinimo ir UAB „Geosoma“ parengtas šio sklypo kadastrinių matavimų bylas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. G. kartu su J. C. yra sklypo (kadastrinis Nr. 7910/0005:429) savininkai. Elektrėnų žemėtvarkos skyriuje yra ruošiami dokumentai (Vilniaus apskrities viršininko įsakymas) dėl duomenų patikslinimo. Šis duomenų patikslinimas turės būti įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Minimam sklypui yra numatytas kelio servitutas, kuris galės būti privažiavimo keliu prie J. ir V. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Birutės g. 14, Vievis (kadastrinis Nr. 7910/0005:345).

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo O. R. J. su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjų nurodomų faktinių aplinkybių, tariamai trukdančių naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, nėra. Nuo pat žemės įgijimo 2004 m. jokių specialių žemės naudojimo sąlygų ir žemės servitutų, išskyrus melioracijos sistemas ir įrenginius, ginčo sklypui nebuvo nustatyta. J. V. ir V. V. siekis patekti į savo valdas per tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantį turtą, prieštarauja įstatymams.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys J. C. ir A. G. prašė pareiškėjų skundo netenkinti. Atsiliepime paaiškino, kad žemės sklypas, esantis Birutės g. 14, Vievyje (kadastrinis Nr. 7910/0005:345), yra privačios nuosavybės objektas, todėl valstybė neturi pareigos rūpintis asmenine J. V. ir V. V. gerove. Pareiškėjai kaimynų ir valstybės sąskaitą neteisėtai siekia padidinti savo žemės valdą. Dėl jų inicijuoto teisminio ginčo tretieji suinteresuoti asmenys buvos privesti kreiptis į advokatų kontorą, kuriai už teisines paslaugas sumokėjo 500 Lt, kelionėms automobiliu iš Kauno į Vilnių ir atgal jie išleido 130 Lt, taigi iš viso priteistina 630 Lt bylinėjimosi išlaidų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjų V. V. ir J. V. skundą patenkino – panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2.11–42–1557 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei O. R. J.“.

Teismas nustatė, kad AB „Žemprojektas“ 1992 m. parengė Trakų rajono Vievio miesto vienbučių gyvenamųjų namų kvartalo gatvės ir inžinerinių tinklų vakarinės miesto dalies projektą (b. l. 21–30). Lietuvos Respublikos Trakų rajono valdyba 1993 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. 236v „Dėl Vievio miesto vienbučių gyv. namų kvartalo išplanavimo bei inžinerinio aprūpinimo projekto patvirtinimo“ patvirtino Vievio miesto vienbučių gyv. namų kvartalo išplanavimo bei inžinerinio aprūpinimo projektą (b. l. 153). Elektrėnų savivaldybės meras 2007 m. spalio 29 d. raštu Nr. 01.2–13–360 „Dėl informacijos suteikimo“ informavo teismą, kad 1992 m. AB „Žemprojektas“ parengtas Vievio miesto vakarinės dalies kvartalo detalusis planas šiuo metu yra galiojantis (b. l. 147). Šiuo metu išduodama atitinkamas sąlygas ginčo teritorijai vadovaujasi ir Elektrėnų savivaldybė (b. l. 20, 22).

Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2.11–42–1557 O. R. J. atkūrė nuosavybės teises į dalį buvusios savininkės V. C. turėtos žemėvaldos, grąžinant natūra bendrą 3,33 ha ploto žemės sklypą žemės ūkio veiklai, Krivašiūnų kaime, kadastrinis Nr. 7910/0005:429 (b. l. 47, 83). O. R. J. 2004 m. balandžio 27 d. dovanojimo sutartimi asmeninės ir bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis 113/333 dalis dovanojo J. C. ir A. G. (b. l. 89–92). Atkuriant nuosavybės teises O. R. J. tarp O. R. J. suformuotos žemėnaudos ir pareiškėjų žemės sklypo esantis Vievio miesto vakarinės dalies kvartalo detaliuoju planu suprojektuotas 6 m. pločio kelias (gatvė) anksčiau nurodytu Vilniaus apskrities viršininko sprendimu pateko O. R. J. nuosavybėn.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) 4 straipsnio 1 dalį, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 527 redakcija) patvirtintos žemės reformos kaimo vietovėje tvarkos 4 punkte nustatyta, kad grąžinami natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys suformuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje. Grąžinant žemės, miško sklypą ar vandens telkinį natūra, į vienkiemius išskirstytose teritorijose nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo.

Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 2.11–42–1557 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei O. R. J.“ 3 skyriuje „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai“ nurodyta: XXI – melioracinės sistemos bei įrengimai (b. l. 47, 83). Teismo nuomone iš O. R. J. nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo byloje esančio Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybės Vievio seniūnijos Ausieniškių kadastro vietovės Krivašiūnų kaimo žemės sklypo Nr. 987 abriso matyti, kad jame jokių kelių nenumatyta (b. l. 51). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad jiems atkuriant nuosavybės teises apie Trakų rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 25 d. potvarkį Nr. 236v „Dėl Vievio miesto vienbučių gyv. namų kvartalo išplanavimo bei inžinerinio aprūpinimo projekto patvirtinimo“ nebuvo žinoma. Tik Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 2.3–8257-42 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7910/0005:429), esančio Krivašiūnų k., Vievio sen., Elektrėnų sav., kadastro duomenų patikslinimo“ nustatė kelio servitutą S – 868 kv. m. plote (b. l. 123–124).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 527 redakcija) 7.1 punktą, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, jų planuose pažymimi kaimo vietovėje esančių namų valdų (sodybų) žemės sklypų, fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, valstybinių įstaigų bei organizacijų, visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, parkų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių), individualių gyvenamųjų namų statybai suteiktų žemės sklypų plotai ir ribos. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (2003 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 3D–491 redakcija) 15 punkte įtvirtinta, kad kai grąžinamam natūra žemės sklypui iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo parengiama atskira nuosavybės teisių atkūrimo byla, projekto autorius, paženklinęs žemės sklypą vietovėje, surašo šios metodikos 7 priede nustatytos formos grąžinamo žemės, sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengia grąžinamos žemės, sklypo abrisą ir planą pagal šios metodikos 8 priede pateiktą pavyzdį bei žemės kadastro duomenis, reikalingus žemės sklypo įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo plane įbraižomi ne mažiau kaip trys koordinačių tinklelio ašių susikirtimo taškai ir užrašoma ne mažiau kaip vieno koordinačių tinklelio susikirtimo taško koordinačių reikšmė valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, o 16 punkte – grąžinamų natūra žemės sklypų planai derinami atskirai, nelaukiant projekto patvirtinimo, o žemės tvarkymo bylos pretendentams parengiamos pagal 80 punkte nurodytą tvarką. Pagal to paties įsakymo 31 punktą, žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su privažiavimu. Jų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais, 32 punktą – vietinės reikšmės keliai projektuojami taip, kad jie jungtų valstybinius kelius su: įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms priklausančiais nekilnojamojo turto objektais valstybės išperkamoje žemėje (32.1 punktas); gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendro naudojimo teritorijomis (32.2 punktas); sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ir žemės sklypai (32.3 punktas), 35 punktą – projektuojamus teritorinio tvarkymo elementus sudaro: vietinės reikšmės keliai; projektuojami kelio, žemės ir kiti servitutai; nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose suprojektuoti keliai, gatvės, aikštelės, želdiniai, individualios statybos žemės sklypų ribos; teritorijų planavimo dokumentuose numatomi miško želdiniai, statiniai ir įrenginiai, kurių išdėstymas turės įtakos žemės sklypų ribų formavimui. Visi šie teritorinio tvarkymo elementai pažymimi projekto pagrindiniame plane ir į juos atsižvelgiama formuojant žemės sklypus, 68 punktą – suprojektuoti vietinės reikšmės (viešieji ir vidaus) keliai pažymimi žemės sklypo, besiribojančio su keliu abrise bei žemės sklypo plane, ir apie juos informuojami asmenys, kuriems paženklinami prie šių kelių suformuoti žemės sklypai.

Pagal Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX – 1759 redakcija) 1 dalies 2 punktą, žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai.

Teismas konstatavo, kad esant galiojančiam Vievio miesto vakarinės dalies generaliniam planui, į juo suprojektuotą kelią nuosavybės teisės O. R. J. negalėjo būti atkurtos. Pagal Lietuvos Respublikos Trakų rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. 236v patvirtintą Vievio miesto vienbučių gyv. namų kvartalo išplanavimo bei inžinerinio aprūpinimo projekto planą suprojektuota 6 m. pločio gatvė traktuotina kaip visuomenės poreikiams naudotina teritorija, todėl turėjo būti priskirtina valstybės išperkamai ir negrąžintinai žemei, nes teritorijos planavimo procesas yra baigtas. Kita vertus, jeigu į vienkiemius išskirstytose teritorijose grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra, nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, nereiškia, kad tokiais atvejais gali būti formuojami žemės sklypai nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Taigi, Vilniaus apskrities viršininkas priėmė ginčijamą sprendimą neatsižvelgdamas į suplanuotas gretimas teritorijas ir jų ribas, ko rezultate buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Administracinis sprendimas (aktas), kurį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą (Vilniaus apskrities viršininko administracijai atkuriant nuosavybės teises O. R. J. nebuvo žinoma apie Vievio miesto vakarinės dalies generalinį planą) bei sprendimo pagrįstumą, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 2.11–42–1557 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei O. R. J.“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju priimtas sprendimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. C. ir A. G. sukelia neigiamas pasekmes, tai jie neturi teisės vadovaujantis ABTĮ 44 straipsniu reikalauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimui susiklostytu situacija, taptų neaišku kokias teises ir pareigas proceso dalyviams šis sprendimas sukuria ir kaip būtų apgintos pareiškėjų teisės, ir kaip sprendimas turėtų būti įvykdytas. Pabrėžė, kad žemės sklypas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės O. R. J. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 9 d. sprendimu Nr.2.11-42-1557 šiuo metu priklauso J. C. ir A. G..

2. Dabartiniai žemės sklypo (kadastrinis Nr.7910/0005:429), esančio Krivašiunų kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje savininkai, J. C. ir A. G. tikslindami šio sklypo kadastrinius matavimus savo iniciatyva sutiko, kad būtų nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) privažiavimui prie V. žemės sklypo (kadastrinis Nr.7910/0005:345)- tai patvirtina byloje pateiktas žemės sklypo (kadastrinis Nr.7910/0005:429) tikslių kadastrinių matavimų plano kopija, kurioje šis servitutinis kelias pažymėtas raide S, užimantis 868 kv.m. plotą, bei VĮ Registrų centro išduoto šio žemės sklypo pažymėjimo kopija. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas teigti, kad pareiškėjų teisės nėra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas neįvertino galimybės, kad pareiškėjų teisės privažiuoti prie jų žemės sklypo ir tiesti vandentiekio (komunikacijų) liniją galėtų būti įgyvendinamos ir kitu būdu, o ne panaikinant Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 9 d. sprendimą Nr.2.11-42-1557. Kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) žemės sklype (kadastrinis Nr.7910/0005:429) jau yra nustatytas ir įregistruotas, o servitutas – teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas taip pat gali būti nustatomas teisės aktų numatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nors teismui konstatavus, kad Vievio miesto vakarinės dalies generaliniu planu suprojektuotas kelias (nors realiai ir neegzistuojantis) negalėjo būti įtrauktas į O. R. J. natūra grąžinamo žemės sklypo plotą, teismo sprendimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 9 d. sprendimą Nr.2.11-42-1557 visa apimtimi yra nepagrįstas. Pagal Trakų apskrities Vievio valsčiaus Muravjuvkos kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planą, parengtą 1935 metais O. R. J. motina V. C. nuosavybės teise turėjo du žemės sklypus: Nr.9 (plo-tas-8,64 ha) ir Nr.22 (plotas- 1,03 ha). Žemės sklypas Nr. 9 pagal dabartini suskirstymą yra Krivašiunų kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje (buvęs Muravjuvkos kaimas). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2.11-42-1557 buvo atkurtos nuosavybės teisės O. R. J. į dalį buvusios savininkės V. C. žemėvaldą grąžinant natūra bendrą 3,33 ha ploto žemės sklypą žemės ūkio veiklai, Krivašiunų kaime (kadastrinis Nr.7910/0005:429). LR žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kaimo teritorijoje žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (redakcija galiojusi iki 2005 m. gegužės 27 d.) „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtintos žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 4 punkto 2 dalimi, grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra, nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo. Į vienkiemius išskirstytose teritorijose žemė grąžinama natūra nedelsiant. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika. Metodikoje numatyta, kad grąžinant žemę, mišką, vandens telkinius natūra, nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, kai pilietis dalyvauja ženklinant ir sutinka su paženklinto žemės, miško ar vandens telkinio ribomis. Kai grąžinamos žemės sklypo ribos yra aiškios, nuosavybės teisių atkūrimas grąžinant natūra žemę, mišką ai vandens telkinius tenkinamas visoje projekto autoriaus aptarnaujamoje kadastro vietovės teritorijoje nedelsiant nepriklausomai nuo projekto rengimui nustatytų terminų, išskyrus atvejus, kai piliečiai pageidauja žemę, mišką susigrąžinti natūra tik parengus ir patvirtinu; žemės reformos žemėtvarkos projektą. Projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžiname natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis, bet ne daugiau kaip 40 procentų turėtosios žemės valdos.

Atsiliepimas

Pareiškėjai J. V. ir V. V. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir motyvais. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškino, kad J. C. ir A. G. atliko žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus. Byloje buvo pateiktas 2007 m. rugpjūčio 21 d. įregistruotas minėto žemės sklypo planas, kuriame lyg ir pažymimas kelio servitutas, kurio plotas 868 kv.m., tačiau nei šio kelio plotis, nei trajektorija, nei kiti parametrai (apsaugos zonos) neatitinka AB „Žemprojektas“ 1992 m. Trakų rajono Vievio miesto vienbučių gyvenamųjų namų kvartalo gatvės ir inžinerinių tinklų vakarinės miesto dalies projektu suprojektuotos gatvės parametrų. Net ir naudojantis tokiu servitutu nebūtų galimybės tiesti pareiškėjams būtinas komunikacijas pagal jau išduotas technines sąlygas.

2006 m. gegužės 3 d. Elektrėnų savivaldybė rašte Nr. 01.2-07-192 nurodė, kad prie pareiškėjų sklypo, privažiavimas rengtinas pagal kvartalo detalųjį planą, o 5 metrų pločio apsaugos zonoje rengtini inžineriniai tinklai pagal UAB „Gelvita" išduotas technines sąlygas. 2006 m. birželio 13 d. UAB „Gelvita“ išdavė technines sąlygas, kuriose, be kitų parametrų, buvo nustatyta vandentiekio linijos kryptis nuo Žvejų gatvės, liniją projektuojant šalia kelio esančioje 5 metrų apsauginėje juostoje.

Mano, kad jei grąžinant žemę natūra nereikalaujama žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo, tai dar nereiškia ir negali reikšti, kad atkuriant nuosavybės teises natūra žemės sklypai gali būti formuojami nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Nustačius, jog pagal AB „Žemprojektas“ 1992 m. parengtą Trakų rajono Vievio miesto vienbučių gyvenamųjų namų kvartalo gatvės ir inžinerinių tinklų vakarinės miesto dalies projektą yra suprojektuota gatvė, ši sklypo dalis turėjo būti priskirta valstybės išperkamai žemei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pagrindu, t.y. prašoma grąžinti žemė turėjo būti vertinama kaip negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas turtas.

Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-778-02 yra nurodęs, kad vertinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 16 straipsnyje įtvirtintas nuostatas darytina išvada, kad prie išperkamos žemės priskiriama žemė, patvirtintuose detaliuosiuose planuose numatoma naudoti (įstatymo leidėjas vartoja terminą užimta) naujiems infrastruktūros objektams, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai. Vartojama sąvoka patvirtintuose detaliuose planuose - užimta žemė, turi būti suprantama kaip teisių fiziniams bei juridiniams asmenims nustatymas - numatomas naudojimas (Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Tokia išvada buvo padaryta atsižvelgiant į tai, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymą detalusis planavimas - savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti (2 straipsnio 5 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje nurodė, kad „teritorijos panaudojimas paminėtiems tikslams pagal detaliuosius planus yra pakankamas įstatyminis pagrindas pripažinti, jog tokiai paskirčiai suplanuota žemė yra valstybės išperkama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas“.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkričio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-914-04 yra nurodęs, kad faktas, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo patvirtintas teritorijos detalusis planas, nekeičia žemės teisinio statuso, todėl esant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytoms sąlygoms ji yra priskirtina prie valstybės išperkamos ir todėl negrąžintinos žemės. Šiuo atveju planavimo procesai yra ne tik pradėti, bet ir baigti, o tai reiškią kad visuomenės poreikis apibrėžiamas ne tik teisės normomis, bet ir teisės taikymo (įgyvendinimo) aktu. Žemė, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, nebuvo laisva (neužstatyta), todėl turėjo būti negrąžinama natūra, o išperkama atlyginant įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys O. R. J., J. C. ir A. G. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų J. C. ir A. G. teises. Paaiškino, kad nuosavybės teisės O. R. J. į V. C. nuosavybės teise valdytą žemę teisėtai vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. sausio 9 d. sprendimu.

Tretieji suinteresuoti asmenys prašo priteisti 2800 litų teismo išlaidų, patirtų dėl J. C. ir A. G. priklausančio žemės sklypo įteisinimo, tikslių kadastrinių matavimo bylų paruošimo, sklypo ribų tikslinimo, kelio servituto įteisinimo, advokato paslaugų, transporto išlaidų ir dokumentų teismui paruošimo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Tretieji suinteresuoti asmenis paaiškino, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl suprojektuoto kelio, esančio žemės sklype, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos O. R. J..

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei šalis, nenurodė priešingų argumentų, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra į žemę sklypą O. R. J., kuriame Trakų rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 25 d. potvarkiu Nr. 236v patvirtinto Vievio miesto vienbučių gyv. namų kvartalo išplanavimo bei inžinerinio aprūpinimo projekto planu suprojektuota 6 m. pločio gatvė. Projektas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu ir galioja šiuo metu. Tą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateiktas Elektrėnų savivaldybės mero 2008 m. gegužė 16 d. raštas Nr.012-07-196. Todėl šiuo projektu atsakovas privalėjo vadovautis priimdamas 2004 m. sausio 9 d. sprendimą Nr.2.11–42–1557 dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu (toliau tekste Atkūrimo įstatymas) nustatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Ši norma įtvirtina principą, kad nuosavybės teisės į žemę perduodant iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą gali būti atkurtos tik jei žemė yra laisva. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX – 1759 redakcija) numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai.

Tokiu būdu nuosavybės teisės į žemę, kurioje buvo suprojektuota gatvė, negalėjo būti atkurtos, nes tokia žemė yra valstybės išperkama ir negrąžinama pretendentams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus bei padarė teisingą išvadą, jog toks atsakovo sprendimas yra naikintinas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų.

Šiuo atveju nėra reikšminga ar pareiškėjai turi galimybę naudotis kitu privažiavimu prie jiems priklausančio sklypo, nes vertinamas yra atsakovo sprendimo teisėtumas, o ne faktinė situacija. Taip pat plano sprendinių negali pakeisti atsakovo nustatomi servitutai. Galiojantys ankstesnio plano sprendiniai gali būti keičiami kitais teritorijos planavimo dokumentų sprendiniais, bet ne servitutais.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRičardas Piličiauskas