Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elenai Kontenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2017 m. kovo 23 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l. 2-3).

Institucija teikianti išvadą – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį palaiko. Pritaria, kad N. Č., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove S. J., berniukui priteistas prašomo dydžio išlaikymas ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (b. l. 12)

Ieškovei šioje byloje suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 4, 11).

Teismo posėdyje ieškovė S. J. palaikė ieškinį ir nurodė, kad sūnus N. Č., gim. (duomenys neskelbtini) nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, todėl sūnaus gyvenamąją vietą prašė nustatyti kartu su ja jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki jo pilnametystės. Mano, kad šios sumos pakaks patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Nustatyti, kad atsakovas su sūnumi bendraus šalių susitarimu jos namuose.

Teismo posėdyje atsakovas su visais ieškinio reikalavimais sutiko visiškai, jokių prieštaravimu neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Č. ir S. J. yra N. Č., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 5); Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu S. J. byloje buvo suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba (b. l. 4, 11); Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodo, kad S. J. šeima į skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą neįrašyta. Vaikui gyventi ir augti motinos šeimoje gyvenimo ir buities sąlygos geros. Skyrius neturi duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą ar auklėjimą (b. l. 12-13); Patikslinus duomenis SODROS duomenų bazėje nustatyta, kad atsakovas V. Č. dirba(duomenys neskelbtini) ieškovė S. J. augina vaiką iki trejų metų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog N. Č. gyvena su savo motina, t. y. ieškove S. J.. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė nurodė teismui, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir skyrius neturi duomenų, kad ieškovės šeimoje būtų pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai ar neužtikrinama tinkama jo priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio N. Č., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina S. J. jos gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu.

Atsižvelgiant į vaiko amžių (berniukui yra 1 metai), vaiko poreikius, bendra 300,00 Eur suma skiriama abiejų tėvų būtų patenkinama tenkinant būtiniausius vaiko poreikius. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį ir tų išmokų dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimyninę padėtį ir jų galimybes teikti tokį išlaikymą. Išlaikymas periodinėmis išmokomis N. Č., gim. 2016 m. gegužės 1 d. priteistinas nuo 2017 m. balandžio 1 d., kaip to prašo ieškovė. Atsakovas prašomam priteisti išlaikymo dydžiui po 150,00 Eur neprieštarauja.

Ieškovė skirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1dalis, 3.190 straipsnio 1dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas pinigines lėšas ji privalo naudoti tik jo poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Teisme nustatyta, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra. Atsakovas sutinka, kad jis su sūnumi bendraus ieškovės namuose kas antrą šeštadienį nuo 13 val. iki 16 val. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštarauja dėl prašomos bendravimo tvarkos nustatymo.

Išaiškintina šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio jiems, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus, tėvo ir sūnaus pasimatymų trukmę ir laiką keisti abipusiu susitarimu.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, jų poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat gali būti keičiama vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.169 straipsnio 3 dalis), nustatoma bendravimo su vaikais tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 115,80 Eur (b. l. 11), ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas). Patenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos, tačiau atsižvelgiant į bylos pobūdį, į šalių turtinę padėtį, atsakovo procesinį elgesį, į tai, kad byla išnagrinėta iš esmės vieno posėdžio metu, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei šioje byloje atleistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio N. Č., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina S. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki jo pilnametystės, lėšas sumokant asmeniškai vaiko motinai S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną S. J..

Nustatyti atsakovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaiku S. J. namuose kas antrą šeštadienį nuo 13 val. iki 16 val.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.